- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-155-360-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00156-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. N., D. J.
Teisėjas D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00156-2011-9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.: 2011-08-06 epizode - 50 parų arešto bausme; 2011-08-07 epizode - 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2011-06-21 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė - 2990 Lt bauda ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 parų arešto bausmė ir 2990 Lt bauda.
V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str.1 d. 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-10-09 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmė - 1009 Lt bauda ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto bausmė ir 1009 Lt bauda.
Nuosprendžiu nustatyta, kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas už tai, jog būdamas neblaivus, 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 18.30 val. Vytauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje, Pagėgių m., kartu su V. N., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. S., sėdinčiam automobilyje prie atidaryto lango, į veidą, tuo E. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Vytauto gatvėje, Pagėgių m., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai šaukdamas, necenzūriniais žodžiais išplūdo nuosavo namo kieme buvusius asmenis, tai yra, nukentėjusįjį E. S., jo sūnų E. S., grasino padegti jų namus, taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, D. J., 2011 m. rugpjūčio 7 d. apie 14 val. 30 min., daugiabučio Vytauto g. 10a namo kieme, Pagėgių m., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vieną kartą lenta sudavė nukentėjusiajai A. J. per ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį.
V. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 18.30 val., Vytauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje, Pagėgių m., kartu su D. J., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. S., sėdinčiam automobilyje prie atidaryto lango, į veidą, tuo E. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti kitą bausmės rūšį – baudą arba laisvės apribojimą, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl to, kad yra neteisingai pritaikytas įstatymas ir neteisinga paskirta bausmė. Apelianto manymu, teismo nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir asmenybę. Pažymi, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nedetalizavo šios įstatymo normos ir neteisingai ją pritaikė. Apelianto teigimu, jis davė nuoseklius parodymus apie padarytus nusikaltimus. Teismas pripažino, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų savo veiksmų. Pažymi, kad po šio įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiuosius, jų atsiprašė ir su jais susitaikė. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė duomenų apie jo asmenybę ir jų nevertino. Teigia, kad yra bedarbis, yra įrašytas į Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus įskaitą, kaip ieškantis darbo, nors darbo ir neturi, tačiau prižiūri savo močiutę B. M., kuriai yra nustatytas specialusis slaugos poreikis. Ją reikia pilnai aptarnauti, ji pati savimi nepasirūpina. Nuteistojo teigimu, nors nėra vedęs, tačiau gyvena faktinį santuokinį gyvenimą su sugyventine, kuri laukiasi kūdikio. Apelianto teigimu, atliekant tokią bausmę - areštą laisvės atėmimo vietoje, močiutė visiškai liks be priežiūros. Taip pat jis negalės padėti ir savo sugyventinei, dalyvauti vaiko gimime. Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į jo elgesį po nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas šiuo teismo nuosprendžiu, į jo asmenybę, nukentėjusiųjų poziciją jo atžvilgiu, jo atžvilgiu yra paskirta per griežta bausmės rūšis. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos motyvas yra chuliganiškas. Mano, kad tai negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nusikalstamos veikos motyvą apima BK 284 str. 1 d. dispozicija, nes šiame straipsnyje padaryti nusikalstami veiksmai yra laikomi chuliganiškais. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į elgesį po nusikaltimų padarymo, į susiklosčiusią šeimyninę padėtį, į tą aplinkybę, kad nėra niekam daugiau prižiūrėti slaugos reikalingą asmenį - močiutę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis areštas turėtų būti pakeista į švelnesnę bausmės rūšį - baudą arba laisvės apribojimą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti kitą bausmės rūšį – baudą arba laisvės apribojimą, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl to, kad yra neteisingai pritaikytas įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir asmenybę. Pažymi, jog BK 54 str. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nedetalizavo šios įstatymo normos ir neteisingai ją pritaikė. Apylinkės teismas visiškai netyrė duomenų apie jo asmenybę ir jų nevertino. Apelianto manymu, atsižvelgiant į jo elgesį po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas teismo nuosprendžiu, padarymo, į jo asmenybę, jo atžvilgiu yra paskirta per griežta bausmės rūšis. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos motyvas yra chuliganiškas, tačiau tai negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nusikalstamos veikos motyvą apima BK 284 str. 1 d. dispozicija, nes šiame straipsnyje padaryti nusikalstami veiksmai yra laikomi chuliganiškais. Todėl mano, kad areštas turėtų būti pakeista į švelnesnę bausmės rūšį - baudą arba laisvės apribojimą.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantai neginčija.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji, skirdamas bausmes D. J. ir V. N., vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Nors nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir yra laikomos nesunkiomis, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, ypatingai įžūliai, o jų neteisėta veika buvo nukreipta ne tik į viešąją tvarką, bet ir į asmenis, jų sveikatą.
Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo
D. J. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, padarymo anksčiau jau teistas keturis kartus, tarp jų net tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimą. Teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nusikaltimą, pakartotinai viešajai tvarkai. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė praėjus vos dviems mėnesiams po Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jam už BK 284 str. 1 d., BK 290 str. 1 d., BK 286 str. buvo paskirta 25 MGL bauda. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad D. J. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam ir taip paskyrė pakankamai švelnią – arešto bausmę. Pažymėtina, jog D. J. BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas, o BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Paskirdamas nuteistajam D. J. už tyčinį nusikaltimą arešto bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, į nuteistojo asmenybę, į jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nurodė, jog jo nusikalstamos veikos motyvas buvo chuliganiškas, tačiau nuteistojo teigimu, tai negali būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nusikalstamos veikos motyvą apima BK 284 str. 1 d. dispozicija. Tokie nuteistojo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepripažino jokių A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas tik pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nusikaltimo motyvas buvo įvykdytas iš chuliganiškų paskatų.
Itin deklaratyvūs nuteistojo teiginiai, jog jis prižiūri savo močiutę, kuriai nustatytas specialusis slaugos poreikis, bei tai, kad jo sugyventinė laukiasi kūdikio, apelianto teigimu, paskirta arešto bausmė užkirs jam kelią rūpintis tiek močiute, tiek dalyvauti vaiko gimime. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamas veikas, apie sugyventinės nėštumą ir močiutės nustatytą slaugos poreikį neabejotinai žinojo, tačiau šios aplinkybės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. Be to, pažymėtina, jog šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog už nusikaltimus paskirta arešto bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-376/2008, Nr. 2K-123/2008).
Taigi apylinkės teismas, skirdamas D. J. arešto bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, taip pat, priešingai nei teigia D. J. ir jo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Matyti, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta piniginė bauda, nuteistajam nebuvo efektyvi ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl pakeisti paskirtą arešto bausmę į baudą ar laisvės apribojimą nėra įstatymo numatyto pagrindo. Kolegija konstatuoja, jog D. J. paskirta arešto bausmė nėra aiškiai per griežta.
Dėl nuteistojo V. N. apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai, bausmė nuteistajam V. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam V. N. už tyčinį nusikaltimą arešto bausmę, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. V. N. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, padarymo anksčiau teistas kartą už nusikaltimą teisingumui, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai. Jis nusikalto turėdamas teistumą, todėl yra recidyvistas. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, V. N. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir taip parinko ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Apylinkės teismas paskirdamas arešto bausmę nuteistajam pagrįstai nustatė, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Pažymėtina, jog nuteistasis ne tik teistas, tačiau ir baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę laikė, jog V. N. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Kaip minėta jau anksčiau, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o tik atsižvelgė į tai, jog nusikaltimo motyvas buvo įvykdytas iš chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, jog apeliantas dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino tik iš dalies, dėl savo elgesio nesigailėjo. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, visą tai rodo nuteistojo V. N. polinkį nusikalsti ir nenorą laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Paskyrus V. N. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį tiek ir teisingai nustatė jos trukmę. Todėl keisti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų D. J. ir V. N. apeliacinius skundus atmesti.