Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. I. (M. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties M. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 12 d. nutarimu M. I. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 100 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad M. I. 2010 m. spalio 8 d., 23 val., Ukmergės rajone, Vaivadiškių kaime, „Lėno“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžiojo nesant medžioklės plotuose vadovui; medžioklės lape vadovu buvo įrašytas V. S., kuris buvo savo namuose. Tuo M. I. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 58.6 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

M. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad medžiojo nesant medžioklės plotuose vadovui, tuo pažeisdamas Taisyklių 58.6 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog apygardos administracinis teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Iš byloje liudytojais apklaustų Ž. C. ir D. D. parodymų (b. l. 28-30) matyti, jog šviesų automobilį ir du linko jo einančius vyrus jie pamatė apie 23 val. Vienas iš vyrų nešėsi šautuvą. Nors apeliantas nesutinka, kad šie liudytojai galėjo įžiūrėti jų nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo abejoti šių asmenų parodymais nėra. Pažymėtina, kad tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 11), tiek apklausiami teismo posėdyje jie nurodė, jog pamiškę apšvietė prožektoriumi. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tamsus paros metas nebuvo kliūtis su žiūronais įžiūrėti apšviesto ploto detales. Įvertinus tai, kad tarp pareigūnų ir medžiotojų buvo tam tikras atstumas, kurį reikėjo nueiti, natūralu, jog Ž. C. ir D. D. priėjus, ginklai jau buvo sudėti į automobilį, kas ir atsispindi liudytojų paaiškinimuose.

Laiko, t. y. kelintą valandą vyriškiai buvo pastebėti, M. I. neginčija – t. y. 23 val. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek iš pirminio medžioklės vadovo V. S. paaiškinimo (b. l. 12), tiek iš jo parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 30) matyti, jog medžioti buvo tartasi iki 21 val., o jis pats medžiojo iki 20.30 val. (b. l. 12). Iš esmės, šios aplinkybės apeliantas neneigia, tačiau nurodo, jog nuo vietos, kurioje jis medžiojo, iki automobilio buvo pakankamai ilgas atstumas. Tuo tarpu iš medžioklės vadovo paaiškinimo (b. l. 31) matyti, jog nuo bokštelio, kuriame M. I. sėdėjo, iki automobilio buvo gal 500 metrų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atstumas nėra toks ilgas, kad jam nueiti prireiktų 2 valandų. Įvertinus tai, kad pareigūnai M. I. pastebėjo į automobilį grįžtantį su šautuvu, darytina išvada, jog pagrįstai konstatuota, jog atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, tą laiko tarpą, kai medžioklės vadovas išvažiavo iš medžioklės plotų, iki kol M. I. grįžo prie savo automobilio, jis dar medžiojo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. I. (M. I.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį M. I. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.