Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-30 · Administracinė byla Nr. eI-3578-1047/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
eI-3578-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01339-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Beata Martišienė
Pareiškėjas
T. Š.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3578-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01339-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 21.3.2, (S) 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,dalyvaujant pareiškėjui T. Š.,pareiškėjo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijus Fomkin),atsakovės atstovei Ritai Gečienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo už priverstines pravaikštas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos skyrimo pareiškėjui; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas 5,93); 3) priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštas nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad tarnybą VSAT pradėjo 2005 m. spalio 29 d. Per visą laikotarpį pareiškėjas 12 kartų buvo skatintas, 2008 ir 2012 buvo baustas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. balandžio 1 d. VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. tarnybinio pranešimo pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 08 min. atliko Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareigūnu A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20190327-2, patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą ,,Mobilus patrulis“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), kuris stovėjo Ramoniškių miške, esančiame Sudargo sen., Šakių raj., sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiuduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1 val. 8 min.

Pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis kartu su kitu pareigūnu, 2019 m. kovo 28 d. būdami tarnybos metu, 2 val. 10 min. buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje, taip pat buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. 21 val. buvo nepildytas tarnybinis žiniaraštis ir pareiškėjas su savimi neturėjo tarnybinio pažymėjimo.

Pareiškėjas dėl tarnybinio nusižengimo fakto neprieštaravo ir dėl įvykusio labai gailisi. Paaiškino, kad atsakovei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo m. 28 dienos naktį, vykdant tarnybą, „Mobilus patrulis“ kartu su Rociškių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu A. G., nuo 1.08 val. iki 2.08 val. jie buvo pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kvadrate 4B, miško kelių sankryžoje, esančioje apie 350 metrų nuo kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiduliai. Ši vietovė buvo tarnybos vykdymo plane numatytame maršrute. Kadangi tarnybinėje užduotyje nuo 1.30 val. iki 2.00 val. buvo numatytas laikas pavalgyti, kartu su kolega pasitraukė atokiau pagrindinio kelio pavakarieniauti. Tarnybinės užduoties plane buvo pavalgymo vietos nurodomos kvadratais, šiuo atveju tai ir buvo kvadratas 3A (Ramoniškių KPP) arba kvadratas 9E (Rociškių pasienio užkarda). Kadangi metu yra pasikeitęs Ramoniškių KPP darbo laikas (punktas tą dieną dirbo nuo 8.00 iki 20.00 val.), pavalgyti Ramoniškių KPP tarnybinėse patalpose nebuvo galimybės, todėl nenorėdami palikti punkto prieigų be priežiūros, nutarė nevykti vakarieniauti į Rociškių pasienio užkardos patalpas, kadangi nuo minėtos vietos (kvadrato 4B) iki pasienio užkardos yra apie 8 km. Sargybos savavališkai nenutraukė, radijo ryšio priemonės buvo įjungtos, iš tarnybinėje užduotyje nurodyto maršruto išvykę nebuvo. Sienos apsauga buvo vykdoma įprastu režimu, instruktažo metu pareiškėjas asmeniškai pasitikslino dėl užduoties vykdymo, pasikeitus Ramoniškių KPP darbo laikui, bet pasienio užkardos pamainos vyresnysis R. Ž. informavo, jog pakitimų nėra. Tarnybinėje užduotyje pareiškėjo sargybai priskirtame valstybės sienos ruože buvo įrengta tvora su stacionaria vaizdo stebėjimo sistema, Ramoniškių KPP punkto teritorija ir prieigos apšviestos bei stebimos vaizdo kameromis, tarnybos metu sistemos funkcionavo be gedimų, todėl kirsti valstybės sieną nepastebėtiems asmenims praktiškai nėra galimybių ir tarnybos metu neužfiksuoti jokie incidentai prie VS. Pareiškėjas kaltinimą, kad tarnybos metu miegojo nuo 1.08 val. iki 2.08 val., taip nutraukdami tarnybinės užduoties vykdymą, nepripažino, nes atvykus į nurodytą kvadratą, jis bendravo su kolega, vakarieniavo, o 2 val. su užkardos budėtojų tikrino radijo ryšį, tikrintojai gi atvyko 2.08 val.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad intensyviai sportuoja, siekdamas tinkamai pasiruošti ir atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus, keliamus tarnyboje. Tikėtina, jog prie nuovargio ir budrumo praradimo prisidėjo treniruotės sporto klube 2019 kovo 27 d., kur, skirdamas savo asmenines lėšas ir laiką, rengėsi Pagėgių pasienio rinktinės štangos spaudimo varžyboms, kuriose dalyvauja nuo varžybų organizavimo pradžios ir pavyksta laimėti prizines vietas. Papildomo darbo neturi, nes yra kinologas, iniciatyviai siekia mokytis ir tobulėti profesinėje srityje, todėl laiko papildomai uždarbiauti nebelieka.

Pareiškėjo teigimu, kaltinimas, kad jis pažemino pareigūno vardą yra nepagrįstas, nes pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 punktą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais pabrėždamas, jog ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Taip pat nurodė, kad jokia reali žala nei viešajai tvarkai, nei valstybės sienos saugui nepadaryta, įvykis nesukėlė jokio atgarsio visuomenėje.

Dėl tarnybinio žiniaraščio pildymo paaiškino, jog vykdant tarnybą buvo blogos meteorologinės sąlygos, lijo lietus, jo asmeninė rašymo priemonė buvo laikoma išorinėje šviesą atspindinčios tarnybinės liemenės kišenėje, ir sąveikaudama su lietaus vandeniu, sugedo. Įsigyti kitos rašymo priemonės neturėjo galimybės. Tarnybinį pažymėjimą atvykęs į darbovietę turėjo, be tarnybinio pažymėjimo jam nebūtų išduotas tarnybinis ginklas. Tikrintojams akcentavo, jog tarnybinis pažymėjimas yra paliktas padalinyje, ir reikalui esant, tuo jie galėjo įsitinkinti. Esant reikalui, ar pageidaujant piliečiams savo tarnybinę tapatybę galėjo identifikuoti asmeniniu tarnybiniu ženklu, kuris buvo prisegtas ant uniformos nustatytoje vietoje.

Įsakyme, pareiškėjo veiksmai – miegojimas tarnybos metu, tarnybinio pažymėjimo neturėjimas ir tarnybinės užduoties nepildymas, buvo kvalifikuoti kaip Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų 59, 62.1, 62.10 punktų pažeidimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.6, 18 punktų pažeidimas, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4, ir 6.8 punktų pažeidimas. Tačiau Įsakyme nėra nurodyta, kokį Sienos kontrolės nuostatų 59 punkto papunktį pareiškėjas pažeidė. Akivaizdų, kad miegodamas, jis pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punktą, kuriame nurodyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama miegoti. Sienos kontrolės nuostatų 62.1 papunktyje nurodyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama: savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte. Pareiškėjas šio punkto nepažeidė, nes tarnybos užduoties vykdymo tvarkos nekeitė, nenutraukė (buvo patruliavimo maršrute).

Pareiškėjas miegojo, tuo pažeisdamas Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punktą, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip Etikos kodekso 5, 6.6 ir 18 punktų pažeidimai, miegojimas jokio pareigūno nesukompromitavo, kitų pareigūnų autoritetą nesumenkino, įvykis nesumenkino VSAT autoriteto.

Pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, ar miegojimas tarnybos metu laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kuri galima atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą, būtina atsižvelgi į teismų praktiką aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta (netirta), kiek ilgai pareiškėjas vykdė tarnybinį nusižengimą, t. y. kiek ilgai miegojo. O tai galėjo trūkti ne daugiau 7 minučių – nes kiekvieną valandą pareiškėjas tikrino ryšį su Rociškių pasienio užkardą: ir 01 val., ir 02 val., (pareiškėjo ir pareigūno R. Ž. parodymai tarnybinio patikrinimo metu), tikrintojai pažeidimą užfiksavo 2 val. 8 min. Taip pat išvadoje neatsižvelgta, kad pareiškėjas nuo 1 val. 30 min. iki 2 val. turėjo teisę pietauti patruliavimo maršrute, iš patruliavimo maršruto pareiškėjas nebuvo pasišalinęs.

Pareiškėjas pabrėžė, svarbu pažymėti, kad 2017 m. gegužės 20 d. atsakovė taip pat buvo užfiksavusi analogišką tarnybinį nusižengimą, kai tarnybos metu buvo aptiktas miegantis pareigūnas, kuris buvo net pasišalinęs iš tarnybos vietos. Šiam pareigūnui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjo įsitikinimu, nusižengimas, kai tarnybos metu valstybės tarnautojas užkluptas miegantis, neužpildęs tam tikros tarnybinės dokumentacijos, bei neturintis prie savęs tarnybinio pažymėjimo, nelaikytinas šiukščiu tarnybiniu nusižengimu (Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalis), laikytinas kaip Sienos kontrolės nuostatų 62.10, pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.8 punktų pažeidimas yra nešiurkštus. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas gailisi dėl įvykio.

Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 2 punktą, Pagrindinis Aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Atsakovė pažeidė aprašo 2 punktą. Pareiškėjas pagal darbo pobūdį yra kinologas, tarnybą vykdo su tarnybiniu šunimi. Kitą dieną po užfiksuoto pažeidimo, atsakovė jau buvo nusprendusi atleisti pareiškėją iš tarnybos. Tai patvirtina į padalinius išsiusti informaciniai pranešimai, vieną iš kurių pareiškėjui pavyko gauti: VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės vyriausioji specialistė rinktinės padaliniams išsiuntė tokio tūrinio pranešimą: ,,Laba diena. Pranešu Jums kad šią naktį Pagėgių rinktinės Imuniteto atstovai patikrino ,,Mobiliąją“ sargybą bei užklupo juos miegančiais (tai buvo 2 pareigūnai-kinologas su tarnybiniu šunimi bei jaunas pareigūnas). Tarnybos vado sprendimu minėtos sargybos nariai bus atleisti iš vidaus tarnybos...“. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, sprendimas atleisti pareiškėją iš darbo buvo priimtas dar nepradėjus tyrimo, 2019 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo nesuprantamas, nes pareiškėjui, kaip pateikti įtarimai, buvo pabraukti abu galimi variantai: ,,yra duomenų, jog galbūt padarėt tarnybinį nusižengimą (pažeminote pareigūno vardą).

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas gavus VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. 2019 m. balandžio 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13PAR-1374 „Dėl netikėto Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos pareigūnų tarnybinio patikrinimo“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis VSAT kovos su korupcija 2017–2019 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 1.16 papunkčiu, VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2.08 val. atliko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos pareigūnai jaunesnieji specialistai T. Š. ir A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20190327-2, patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą „Mobilus patrulis“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo Automobilyje, kuris stovėjo Ramoniškių miške, esančiame Sudargo sen., Šakių r. sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m. miško gilumoje.

Pabrėžė, jog pareiškėjas tarnybos metu miegojo, savavališkai nutraukė tarnybą, nekontroliavo jam tarnybos metu pavaldaus pareigūno, todėl atsakovės teigimu, tokiais veiksmais pažeidė tarnybinę drausmę, padarė tarnybinį nusižengimą, menkino VSAT reputaciją bei žemino pareigūno vardą.

Sprendė, jog kad pareiškėjas, iš pranešime nurodytos informacijos, aiškiai suvokė, kuo jis yra kaltinamas. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo aiškus pranešimo turinys ir jam pateikti kaltinimai patvirtina paties pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kuriame jis detaliai nurodo, kad pripažįsta, jog tikrintojų buvo rastas miegantis. Atsakovė pažymėjo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant Įsakymą buvo laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, aiškiai matyti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė užmigti, tarnybos laiką panaudoti miegui, tyčia miegojo ir siekė neatlikti tarnybinių pareigų, nes buvo nuleidęs sėdynės atlošą, atsisegęs saugos diržą, pats buvo gulimoje padėtyje, užsiklojęs striukę. Tokie veiksmai įrodo, kad pareiškėjo elgesys buvo tyčia nukreiptas nevykdyti pareigų ir akivaizdžiai pažeisti įstatymo saugomas svarbias vertybes.

2019 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. 27-50 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniųjų specialistų T. Š. ir A. G. netinkamo tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Išvada) yra konstatuota, kad draudimas miegoti, savavališkai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ir pareiga tinkamai ir laiku vykdyti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būti pavyzdingu pareigūnu ir kt. buvo labai aiškiai įvardinta pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentavusiuose teisės aktuose.

Kaip nurodoma Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas, šiuo konkrečiu atveju, nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis – miegojo). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo budrumo praradimą (miegojimą) įtakojo sportinės treniruotės yra atmestina ir negali būti traktuojama kaip aplinkybe, nepriklausančia nuo pareiškėjo valios bei eliminuojančia jo kaltę, kadangi, kaip minėta aukščiau pareiškėjo veiksmai rodė, kad jis sąmoningai siekė užmigti, nevykdyti funkcijų. Kad neužmigtų, pareiškėjas galėjo išlipti iš automobilio, pasimankštinti, pasivaikščioti. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Pažymėtina, kad pareigūnai su tarnybos grafikais yra supažindinami prieš dvi savaites, todėl pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. prieš pradėdamas aktyvią veiklą sporto klube žinojo, jog tą dieną nuo 19.30 val. vakaro iki kitos dienos 8.30 val. ryto, t. y. visą naktį jam teks vykdyti tarnybą ir kaip atsakingas tarnautojas, privalėjo pasirūpinti tinkamu treniruočių sporto klube ir poilsio laiko paskirstymu taip, kad dieną vykdytos veiklos pasekmės neįtakotų jo tarnybinės veiklos. Tačiau pareiškėjas nepasirūpino adekvačiu poilsio laiku ir į tarnybą atėjo pavargęs, nepailsėjęs. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas.

Tokie gėdingi faktai galėjo būti paviešinti, diskredituojant ne tik VSAT, bet ir visos valstybės įvaizdį, dėl tokio lengvabūdiškumo pareiškėjas, jo miegantis kolega galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo būti pasikėsinta į pareigūnų sveikatą ir gyvybę. Būtent dėl tokio neatsakingo pareiškėjo elgesio galėjo kilti kritiškai svarbios, neatitaisomas pasekmės. Sutiktume, kad tai tik prielaidos, nepataisomos pasekmės šiuo atveju nekilo, tačiau jei jos būtų kilę, nagrinėtume ne administracinę, o baudžiamąją bylą.

Šalies argumentai

Išvadoje be kita ko buvo vertinamos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo charakteristika. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis gailisi dėl įvykio, tačiau tokia aplinkybė nenumatyta Statuto 40 straipsnio 1 dalyje ir atsakovė nepripažino šios aplinkybės atsakomybe lengvinančia.

VSAT yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Taigi, VSAT pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai.

Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertintinas kaip šiurkštus, menkinantis VSAT reputaciją, keliantis didesnį pavojingumą tarnybos drausmės užtikrinimui ir pareiškėjo vienos iš svarbiausių pareigų – vykdyti sienos apsaugą, nes pareiškėjas šiurkščiai pažeidė keletą pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą reikalavimų, tam tikrą laiką nevykdė vienos svarbiausių savo pareigų.

Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareiškėjo tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį valstybės tarnybos bei VSAT reputacijai ir prestižui, todėl jo atlikti veiksmai (miegojimas), įvertinus visas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai Išvadoje buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Pažymėjo, kad vienas iš tarnybinės atsakomybės tikslų yra be kita ko tarnybos pažeidimų prevencija. Atkreipė dėmesį, kad VSAT nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėn. nustatyta per 20 netinkamos tarnybos atvejų (pareigūnų) susijusių su galimu pareigūnų miegojimu. Pažeidimus padariusiems pareigūnams, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimu metu nustatytas aplinkybes, buvo skiriamos švelnesnės tarnybinės nuobaudos – pastabos, papeikimai, griežti papeikimai. Tokios tarnybinės nuobaudos rezultatų nedavė, todėl VSAT vadas ėmėsi kraštutinių priemonių, už tokius šiurkščius tarnybinius nusižengimus, kai tarnyboje akivaizdžiai miegama, skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, advokato poziciją ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Pareiškėjo atstovas taip pat palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Prašė remtis LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018. Paaiškino, kad pareiškėjas VSAT dirba nuo 2005 m., 12 kartų skatintas, yra turėjęs dvi tarnybines nuobaudas, bet ginčo jos metu galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Pareiškėjas sutinka, kad užmigo tarnybos metu. Tačiau teigia, kad jo kaltės forma yra netyčia, nerūpestingumas. Į teismo klausimą atsakė, kad 2 val. buvo ryšio patikrinimas, o 2 val. 8 min. pareiškėja tikrino kontrolė, rado miegančius. Pareiškėjas prisipažino tarnybinio patikrinimo metu, gailėjosi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad VSAT vadas R. P. griežtai ir principai neigiamai vertina pareigūnų miegojimą tarnybos metu. Apie tai pareiškėjui ir kitiems pareigūnams buvo žinoma, nes vado pozicija buvo skelbta viešai. Miegantys pareigūnai neužtikrina valstybės sienos apsaugos. Pareiškėjas miegojo tyčia, buvo atlošęs sėdynes, atsisegęs diržus, užsiklojęs striuke. 4B kvadratas, kuriame buvo pareiškėjas nebuvo priskirtas pareiškėjo tarnybai ginčo naktį. Paaiškino, kad už pravaikštą yra nustatyta galimybė atleisti iš darbo, o nagrinėjamoje byloje nustatytas pažeidimas yra sunkesnis už pravaikštą. LVAT nutartimi negalima remtis, nes joje pasisakoma dėl policijos pareigūnų veiksmų , o ne dėl VSAT. Į teismo klausimą atsakė, kad ginčo atveju buvo išanalizuota situacija ir atsižvelgta į visas ginčui aktualias aplinkybes. Pareiškėjo gailėjimasis nėra lengvinanti aplinkybė Statuto prasme. Be to, pareiškėjas nepripažino, kad tyčia miegojo. Tarnybine nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų – tai yra atgrasymas ir kitiems. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo paskelbta viešas, kad miegojimas nebus toleruojamas. Sutinka, kad pareiškėjo dienos darbo užmokestis yra 82,97 Eur neatskaičius mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas valstybės sienos apsaugos sistemoje pradėjo dirbti nuo 2005 m. spalio 29 d. VSAT Pagėgių rinktinės Slavikų užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigose. 2010 m. spalio 1 d. perkeltas į VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio Kinologų grupės jaunesniojo specialisto pareigas, o nuo 2012 m. vasario 1 d. ėjo VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. kovo 29 d. VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. tarnybinio pranešimo pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 08 min., atliko Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareigūnu A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20190327-2, patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą ,,Mobilus patrulis“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo Ramoniškių miške, esančiame Sudargo sen., Šakių raj., sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiduliai Nr.184, nutolus apie 370 m miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1 val. 8 min.

VSAT 2019 m. balandžio 2 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) per 5 darbo dienas nuo susipažinimo. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo.

2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo m. 28 dienos naktį, vykdant tarnybą, „Mobilus patrulis“ kartu su Rociškių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu A. G., nuo 1.08 val. iki 2.08 val. jie buvo pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kvadrate 4B, miško kelių sankryžoje, esančioje apie 350 metrų nuo kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiduliai. Ši vietovė buvo tarnybos vykdymo plane numatytame maršrute. Kadangi tarnybinėje užduotyje nuo 1.30 val. iki 2.00 val. buvo numatytas laikas pavalgyti, kartu su kolega pasitraukė atokiau pagrindinio kelio pavakarieniauti. Tarnybinės užduoties plane buvo pavalgymo vietos nurodomos kvadratais, šiuo atveju tai ir buvo kvadratas 3A (Ramoniškių KPP) arba kvadratas 9E (Rociškių pasienio užkarda). Kadangi metu yra pasikeitęs Ramoniškių KPP darbo laikas (punktas tą dieną dirbo nuo 8.00 val. iki 20.00 val.), pavalgyti Ramoniškių KPP tarnybinėse patalpose nebuvo galimybės, todėl nenorėdami palikti punkto prieigų be priežiūros, nutarė nevykti vakarieniauti į Rociškių pasienio užkardos patalpas, kadangi nuo minėtos vietos (kvadrato 4B) iki pasienio užkardos yra apie 8 km. Sargybos savavališkai nenutraukė, radijo ryšio priemonės buvo įjungtos, iš tarnybinėje užduotyje nurodyto maršruto išvykę nebuvo. Sienos apsauga buvo vykdoma įprastu režimu, instruktažo metu pareiškėjas asmeniškai pasitikslino dėl užduoties vykdymo, pasikeitus Ramoniškių KPP darbo laikui, bet pasienio užkardos pamainos vyresnysis R. Ž. informavo, jog pakitimų nėra. Tarnybinėje užduotyje pareiškėjo sargybai priskirtame valstybės sienos ruože buvo įrengta tvora su stacionaria vaizdo stebėjimo sistema, Ramoniškių KPP punkto teritorija ir prieigos apšviestos bei stebimos vaizdo kameromis, tarnybos metu sistemos funkcionavo be gedimų, todėl kirsti valstybės sieną nepastebėtiems asmenims praktiškai nėra galimybių ir tarnybos metu neužfiksuoti jokie incidentai prie VS. Pareiškėjas kaltinimą, kad tarnybos metu miegojo nuo 1.08 val. iki 2.08 val., taip nutraukdami tarnybinės užduoties vykdymą, nepripažino, nes atvykus į nurodytą kvadratą, jis bendravo su kolega, vakarieniavo, o 2 val. su užkardos budėtojų tikrino radijo ryšį, tikrintojai gi atvyko 2.08 val. Pareiškėjas nurodė, kad intensyviai sportuoja, siekdamas tinkamai pasiruošti ir atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus, keliamus tarnyboje. Tikėtina, jog prie nuovargio ir budrumo praradimo prisidėjo treniruotės sporto klube 2019 kovo 27 d., kur, skirdamas savo asmenines lėšas ir laiką, rengėsi Pagėgių pasienio rinktinės štangos spaudimo varžyboms, kuriose dalyvauja nuo varžybų organizavimo pradžios ir pavyksta laimėti prizines vietas. Papildomo darbo neturi, nes yra kinologas, iniciatyviai siekia mokytis ir tobulėti profesinėje srityje, todėl laiko papildomai uždarbiauti nebelieka. Dėl tarnybinio nusižengimo fakto pareiškėjas neprieštaravo, nurodė, kad budrumas buvo prarastas ir nepastebėjo prie automobilio priėjusių tikrintojų. Dėl to labai gailisi. Tačiau nesutiko, jog sąmoningai kenkė Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jos interesams, žemino kolegas ar jų interesus, ar kitaip juos kompromitavo. Jokia reali žala nei viešajai tvarkai, nei valstybės sienos saugui nepadaryta, įvykis nesukėlė jokio atgarsio visuomenėje.

2019 m. balandžio 23 d. VSAT surašė Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis T. Š. pagal 2019 m. kovo 26 d. Rociškių pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190327-2/4 nuo 2019 m. kovo 27 d. 19.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 8.30 val. turėdamas vykdyti pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, 2019 m. kovo 28 d. apie 2.10 val. savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą ir nevykdė jam priskirtų tiesioginių funkcijų, kadangi tiek jis pats, tiek jam pavaldus pareigūnas A. G. miegojo tarnybiniame Automobilyje, kuris stovėjo Ramoniškių miško, esančio Sudargo sen., Šakių r. sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai – Sudargas – Kiduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m, gilumoje, nuo 2019 m. kovo 27 d. 21.00 val. nustatyta tvarka nežymėjo tarnybinio žiniaraščio. Pareigūnas T. Š. ne tik, kad pats miegojo tarnybos metu, bet ir nekontroliavo pavaldaus pareigūno A. G. tarnybos vykdymo bei nereikalavo iš jo laiku ir nepriekaištingai vykdyti skirtas tarnybines užduotis, dėl ko valstybės siena nebuvo saugoma. Tokiais savo veiksmais pareigūnas T. Š. šiurkščiai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 29, 59 punktų, 62.1, 62.10 papunkčių, 66 punkto ir 68.2 papunkčio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-102 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais (neveikimu) pareigūnas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.

VSAT vadas 2019 m. balandžio 23 d. priėmė Įsakymą, kurio 1.1 punktu T. Š. paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos už Nuostatų 59 punkto, 62.1, 62.10 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimų pažeidimą. Minėto Įsakymo 2.1. punktu VSAT vadas atleido iš vidaus tarnybos vyresnįjį puskarininkį T. Š., tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą (statutinį valstybės tarnautoją, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – 5,93) nuo 2019 m. balandžio 24 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir grąžinti jį į buvusias pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjas buvo atleistas iš Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas neneigia, kad padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau teigė, kad tarnybinį nusižengimą padarė netyčia ir jo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjo kaltės forma yra tyčia, o miegojimas tarnybos metu nesuderinamas su pareigūno pareigomis – vykdyti sienos apsaugą, todėl laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo: vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis; būti pasirengę bet kuriuo metu padėti kitoms pasienio sargyboms sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą; gavę kitos pasienio sargybos kvietimą (signalą), nedelsdami vykti į kviečiančios pasienio sargybos buvimo vietą, apie tai pranešę užkardos budėtojui; vykdyti kitus užkardos pamainos vyresniojo, užkardos budėtojo nurodymus; saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtą naudoti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones; nepažeisti pėdsakų režimo, t. y. kontrolinėje pėdsakų juostoje ir kitose pasienio juostos vietose nepadaryti pėdsakų, kurie galėtų būti kitų pasienio sargybų traktuojami kaip neteisėto valstybės sienos kirtimo požymiai. Galima imituoti valstybės sienos pažeidimą (daryti kontrolinius pėdsakus, slėpti daiktus nuo kontrolinės pėdsakų juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų), kai tai daroma norint išmokyti tarnybinius šunis ar atlikti pratybas; persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; aptikus valstybės sienos ženklų, kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą, naikinimą ar daromą kitokią žalą pasienio juostoje, nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, apie įvykį pranešti užkardos budėtojui (užkardos pamainos vyresniajam).

Nuostatų 62 punkte nustatyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (62.1 papunktis); miegoti (62.10 papunktis).

Etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo.

Etikos kodekso 6.6 papunktyje nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų.

Etikos kodekso 18 punkte nustatyta, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: saugo valstybės sieną pagal nustatytas tarnybines užduotis (6.1 papunktis), užtikrina pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką (6.3 papunktis); vykdo neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę (6.4 papunktis); vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo, užtikrina tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę (6.8 papunktis).

Pagal Statuto 2 straipsnio 7 punktą tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su kitu jam pavaldžiu pareigūnu 2019 m. kovo 28 d. tarnybos metu 2 val. 10 minučių buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje. Tai reiškia, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59 punkto, 62.1, 62.10 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimus, t. y. pareigūno neteisėta veika yra nustatyta, dėl jos ginčo nėra.

Vertindamas pareiškėjo kaltę teismas sprendžia, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį VSAT, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad miegodamas tarnybos metu nevykdo tarnybos funkcijų. Taip pat pareiškėjas galėjo ir turėjo pajusti apimantį snaudulį ir reaguoti į šį savo organizmo poreikį. Situacijos aplinkybės (sėdynės atlošai nuleisti, užsiklojęs striuke), užfiksuotos vaizdo įraše, vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką.

Pasekmių dėl pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos nekilo: jų nenustatė nei teismas, nei atsakovė. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas vertino pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą kaip šiurkštų ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Nagrinėjamu atveju iš Išvados turinio galima daryti prielaidą, kad šiurkštumą ir atleidimą iš darbo lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti miegojimą darbe. Teismas pabrėžia, kad miegojimas tarnybos metu nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai nustatomas, turi būti detaliai analizuojamas, tiriamas ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės kaip nurodyta LVAT praktikoje.

Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad atsakovė nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Pirma, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė. Antra, pareiškėjo tarnybos stažas VSAT yra 15 metų, per tą laiką jis buvo skatintas 12 kartų, skirtos 2 tarnybinės nuobaudos, (nuobaudos negaliojančios), charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja sporto varžybose, pasieniečio profesiją populiarinančiuose renginiuose. Pareiškėjas yra kinologas, dirbantis su tarnybiniu šunimi – taigi ir pareiškėjas, ir valstybė yra investavę į tokio pareigūno žinias, specialų pasirengimą vykdyti tarnybą. Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Trečia, pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką, dėl jos gailėjosi. Ketvirta, teismas vadovaujasi nuoseklia LVAT praktika analogiškose bylose, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra papeikimas (LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016 ir kt.). Teismas atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad policijos ir VSAT skirtumai, vykdomos funkcijos lemia minėtos praktikos neaktualumą nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė, kad policijos ir VSAT vykdomų funkcijų skirtumai ar saugomų vertybių reikšmė lemtų padarytos neteisėtos veikos skirtingą vertinimą. Penkta, Išvadoje nuorodos į tai, kokią prevencinę reikšmę griežta nuobauda turi kolektyvui, individualių situacijos aplinkybių nevertinimas rodo, kad iš esmės apsisprendimas paskirti griežčiausią nuobaudą rėmėsi siekiu sudrausminti ne patį pažeidėją, o kolektyvą. Tai nėra teisinga pareiškėjo atžvilgiu. Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą, jo, kaip kinologo, pareigas ir kt.). Šešta, teismas pažymi, kad Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas. Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobodos griežtumo motyvų taip pat nėra. Septinta, atsakovė teigia, kad pareigūnų miegojimas darbe gali būti neigiamai vertinamas visuomenės akyse. Teismas pabrėžia, kad miegojimas darbe ir visuomenės akyse, ir VSAT vadovybės, ir teismo vertinimu yra netoleruotinas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. LVAT praktikoje pripažinta, kad už tokį tarnybinį nusižengimą teisinga ir proporcinga tarnybinė nuobauda yra papeikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies: pakeičia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš atleidimo iš vidaus tarnybos į papeikimą.

Pripažinus, kad keičiama nuobauda atleisti iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas 5,93).

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taigi, pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, jis grąžintinas į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 24 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. balandžio 25 d. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – ir Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas) 5.1 punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas 5.4 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Pagal į pateiktą pažymą, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėnesį sudaro 1734,28 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Dėl to ginčo byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą, 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo diena. Tai reiškia, kad vidutinis darbo dienos užmokestis dienos buvo 82,97 Eur (1734,28 Eur/20,9 d.) neatskaičius mokesčių. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Taigi nuo pirmosios pareiškėjo priverstinės pravaikštos dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui priteistina po 82,97 Eur neatskaičius mokesčių už minėtu laikotarpiu buvusią kiekvieną darbo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėjui yra išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ši suma turi būti išskaityta iš pareiškėjui priteistų sumų, nes pareiškėjo ir VSAT tarnybos santykiai nėra nutrūkę ir pareiškėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis (kompensacija leidžiama tik darbo santykių nutrūkimo atvejo – to nėra).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Dmitrijus Fomkinas (Dmitrijus Fomkin).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 eurų už advokato konsultaciją, skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2019 m. gegužės 10 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,3 Eur. Teismas kritiškai vertina tai, kad prašyme nedetalizuota, kokia suma apskaičiuota už kokią paslaugą, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 970,3 Eur x 2,5=2425,75 Eur), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis.

Pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą tarnybinę nuobaudą, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teismas jo skundą patenkino iš dalies: sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą, grąžino į darbą, priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas vertina, kad patenkinta 3/4 pareiškėjo reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistinas atitinkama jo bylinėjimosi išlaidų dalis – 150 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš viso priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo T. Š. skundą iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE 546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria T. Š. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Grąžinti pareiškėją T. Š. į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti pareiškėjui T. Š. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą – po 82,97 Eur (aštuoniasdešimt du eurus devyniasdešimt septynis euro centus) neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 25 d. įskaitytinai iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išskaičius jam išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Priteisti pareiškėjo T. Š. naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė