Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-185-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-04
Bylos Nr.: e2S-185-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07710-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Milda Skersienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekomira“
Pareiškėjas: G. L.
Kreditorius: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ,,Ekomira“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, BUAB ,,GLA Logistics“

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-185-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07710-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; (S) 3.3.2.5; 3.4.2.7.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISM3ASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekomira“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. D., antstolis A. S., antstolė L. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti mažąją bendriją „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Nurodė, kad jo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytas nemokumo sąlygoms, tai leidžia jam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS GUARANTEE“ pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2FB-11636-637/2020 nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-130-1030/2020. Prašymą motyvavo tuo, kad negalima spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, kol nėra nurodytas ir (ar) žinomas visas realus fizinio asmens turtas. Suinteresuoto asmens teigimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-2871-328/2020 konstatuota, jog pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens UAB „EDS GUARANTEE“ prašymo sustabdyti bylą; tenkino G. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; iškėlė pareiškėjui G. L. bankroto bylą; G. L. bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Vilniaus nemokumo administratoriai“; patvirtino 500 Eur, įskaitant mokėtinus mokesčius, lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo G. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino 303 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo G. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik tie motyvai ir argumentai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma atskirajame skunde):

3.1. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą FABĮ įstatymo kontekste, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodo suinteresuotas asmuo UAB „EDS GUARANTEE“, pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie turimą įsipareigojimą šiam kreditoriui. Pareiškėjas, nors ir neturėdamas visų reikalingų dokumentų, sąžiningai nurodė, jog turi įsipareigojimą šiam kreditoriui, nurodė įsipareigojimo dydį bei antstolį, vykdantį išieškojimą.

Atsiliepimas

3.2. Suinteresuoto asmens argumentas, jog G. L. pareiškime melagingai nurodyta, kad įsipareigojimai BUAB „GLA Logistics“ kyla iš laidavimo sutarčių, nėra tikslus. Pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. bankroto administratoriaus pretenziją, kurioje nurodytos skolos. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kokios tai skolos. Duomenų, kurie paneigtų paaiškinimus, byloje nėra.

Šalies argumentai

3.3. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie teisme nagrinėjamas bylas, nes pareiškėjas pareiškime nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-130-1030/2020. Prie pareiškimo pareiškėjas pateikė 2020 m. spalio 7 d. hipotekos registro išrašą, iš kurio nustatyta, jog 2013 m. vasario 26 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. BPLIE300804002-P-3 ir 2013 m. kovo 7 d. susitarimas Nr. BPLIE300804002-P-4 dėl Kredito sutarties Nr. BPLIE300804002, sudarytos 2008 m. balandžio 24 d., sąlygų pakeitimo ir papildymo; į sandorį įrašytas skolininkas G. L.. Teismas nustatė, jog 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais), sudaryta tarp L. L. ir „Swedbank,“ AB, šiuo metu nėra nutraukta ir įsipareigojimai bankui vykdomi.

3.4. Vertindamas suinteresuoto asmens UAB „EDS GUARANTEE“ argumentus dėl pareiškėjo sandorių sąžiningumo CK 6.67 straipsnio aspektu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas paaiškino, kad G. L. paskolos sutartis dėl įsipareigojimų UAB „GLA Logistics“ pasirašė po to, kai buvo nustatyta, jog ne visos lėšos, kurios per visą įmonės veiklos laikotarpį išmokėtos iš įmonės kasos, pagrįstos tinkamais apskaitos dokumentais, todėl G. L., kaip akcininkas ir komercijos direktorius, prisiėmė atsakomybę. Taigi pagal bankroto administratoriaus pretenzijoje Nr. 19/11/19/07 nurodytas paskolos sutartis (2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. 2017/11-1 dėl 131 000 Eur skolos UAB „GLA Logistics“ ir 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. 2017/11-2 dėl 68 500 Eur skolos UAB „GLA Logistics“) pareiškėjui nebuvo išmokėtos jokios lėšos. G. L. pripažino, kad jis, kaip už įmonės finansus atsakingas asmuo, turi skolą įmonei, kuri susidarė per visą įmonės veiklos laikotarpį nuo 2011 m. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygų taikymui aktualus laikotarpis yra sandoriai, kurie sudaryti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d.

3.5. Nagrinėdamas G. L. pareiškimą teismas nenustatė, o ir suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo G. L. prisiėmė prievolių, kurių neketino vykdyti, klaidino kreditorius dėl savo turtinės padėties, nesiėmė priemonių mokumui pagerinti. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad G. L. norėjo plėtoti UAB „GLA Logistics“ veiklą, tačiau esminis veiksnys, nulėmęs pareiškėjo nemokumą, buvo tas, kad bankas nutraukė kredito linijos sutartį su UAB „GLA Logistics“, neliko apyvartinių lėšų, dėl to G. L. buvo priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „GLA Logistics“ iškėlimo. Teismas pažymėjo, jog šios bendrovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu.

Žemesnės instancijos teismas

3.6. Teismas konstatavo, jog šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad G. L. tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, pateikdamas kreditoriams neteisingą informaciją apie finansinę būklę, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, ar sąmoningai neveikdamas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

3.7. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus, nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, taigi yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „EDS GUARANTEE“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

4.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas neinformavo visų kreditorių apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neįtraukė visų kreditorių į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo solidarius įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2008 m. balandžio 24 d. kredito ir 2008 m. gegužės 10 d. draudimo sutartis. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pateiktą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, šie įsipareigojimai ir po santuokos nutraukimo lieka solidarūs. Tačiau pareiškėjas nei UAB „Būsto paskolų draudimas“, nei AB „Swedbank“ kreditorių sąraše nenurodė, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šių kreditorių neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog nurodyti kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą, laikytina, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų ir bankroto byla iškelta neteisėtai.

4.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjo įsipareigojimai UAB „GLA Logistics“ kyla iš paskolų sutarčių, kurios sudarytos 2017 m. lapkričio 6 d. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos sutartys nepatenka į vertinant sąžiningumą taikytiną paskutinių trejų metų iki kreipimosi į teismą laikotarpį: pareiškimas teisme priimtas 2020 m. lapkričio 3 d.

4.3. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nesąžiningumas FABĮ prasme nėra preziumuojamas – jį reikia įrodyti. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad sąžiningumas nėra preziumuojamas, jeigu nėra CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių. Nustačius nors vieną CK 6.67 straipsnyje nurodytą aplinkybę, nesąžiningumas yra preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikytinas nesąžiningu, nes nepaneigė jo atveju taikytinos nesąžiningumo prezumpcijos.

4.4. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas nenurodė tikslios informacijos apie visą jam priklausantį turtą, t. y. jog turi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, be to, yra UAB „Almigoras“ vadovas. Tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Pareiškėjas nurodo, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių su L. L. yra susitarę, kad įsipareigojimus po santuokos nutraukimo kreditorėms AB „Swedbank“ ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ vykdys asmeniškai L. L.. Kreditoriai apie bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą yra informuoti, prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarimo dėl prievolių kreditoriams vykdymo nereiškė. G. L. fizinio asmens bankroto procese minėtų kreditorių kreditiniai reikalavimai nebus tenkinami ir jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

5.2. Pareiškėjas teigia, jog jo veiksmuose nėra jokių nesąžiningumo požymių. Pareiškėjas elgėsi rūpestingai, atidžiai, atsakingai, tačiau negalėjo numatyti, kad įmonė, kurios akcininkas ir darbuotojas buvo pareiškėjas, bankrutuos. Pareiškėjo nuomone, jis pateikė visą reikšmingą ir teisingą informaciją: teismui buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos, kaip ir numato FABĮ, tuo metu pareiškėjas turėjo galimybę pateikti. Pareiškėjas jokio turto nuo kreditorių bei teismo nenuslėpė, nurodė, kad dalyvauja kitoje civilinėje byloje, pradėtoje iki fizinio asmens bankroto bylos.

5.3. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų sudaręs FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą atitinkantį sandorį, kuriuo būtų sumažinęs savo turto apimtį, ir tai būtų sąlygoję pareiškėjo nemokumą. Vien tik kreditinis įsipareigojimas apeliantei yra pakankamas iškelti bankroto bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, pagrįstai ir teisėtai nusprendė iškelti bankroto bylą.

5.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-130-1030/2020 dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniu? bendru sutikimu yra sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į minėtą turtą, kurį kreditorius siekia pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, šalys sutartyje numatė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjui atiteks UAB „Almigoras“ akcijos. Ši informacija teismui buvo pateikta ir žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, susijusius su pareiškėjo turto sudėtimi ir įsipareigojimais kreditoriams. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos, kurioje pateiktas atskirasis skundas pobūdį, nenustatęs apeliantės procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, prideda prie bylos apeliantės pateiktus įrodymus.

8. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla. Nutartis ginčijama iš esmės tuo argumentu, jog pareiškėjui negalėjo būti iškelta bankroto byla, nes jis yra nesąžiningas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nesąžiningumą įrodo tai, kad jis pareiškime nenurodė visų kreditorių, taip pat bent vieno iš jų neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepateikė tikslios informacijos apie visą jam priklausantį turtą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija, nes pareiškėjas sudarė vieną iš sandorių, nurodytų Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje.

Dėl kreditorių neinformavimo apie ketinimą kreiptis į teismą

9. Suinteresuotas asmuo teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 straipsnyje numatytos pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoto asmens duomenimis, pareiškėjas turi solidariųjų skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-130-1030/2020 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Pareiškėjas teigia, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas ir L. L. yra susitarę, kad įsipareigojimus po santuokos nutraukimo kreditorėms AB „Swedbank“ bei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ vykdys asmeniškai L. L.. Pasak pareiškėjo, kreditoriai apie bylos nagrinėjimą yra informuoti, prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarimo dėl prievolių kreditoriams vykdymo nereiškia, taigi fizinio asmens bankroto procese minėtų kreditorių kreditiniai reikalavimai nebus tenkinami, jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, o bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nutartį iškelti G. L. bankroto bylą, kreditorių teisių ir interesų nepažeidė, dėl jų teisių ir pareigų nenusprendė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, nemokus fizinis asmuo, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, turi pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes, jiems nesant informuotiems apie bankroto procesą, būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 3 straipsnį kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus.

11. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Laidavimo sutartimi pareiškėjas įsipareigojo atsakyti už L. L. įsipareigojimus, kylančius iš 2008 m. balandžio 24 d. Kredito sutarties. 2013 m. kovo 7 d. pasirašytas susitarimas dėl nurodytos Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriame numatyta, jog pagal sutartį kaip solidarusis bendraskolis įstoja kredito gavėjas G. L.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punkte sutuoktiniai pareiškė, jog santuokos metu įgijo solidarius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartį ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2008 m. gegužės 10 d. draudimo sutartį, kurie po santuokos nutraukimo nemodifikuojami. Taigi įsipareigojimai šiems kreditoriams, nepaisant to, jog, kaip teigia pareiškėjas, šalys susitarė, kad juos vykdys L. L., net ir po to, kai santuoka bus nutraukta, išliks solidarūs. Be to, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiuo metu dar nėra patvirtinta.

12. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės. Jeigu pareiškėjas turi solidariųjų skolų, o kreditorius pareiškė reikalavimą bankroto byloje, tai vertinant pareiškėjo nemokumą turėtų būti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams, nes, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

13. Remiantis nurodytais argumentais, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jo bankroto byla realios įtakos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą kreditorių teisėms neturi. Prievolėms ir po santuokos nutraukimo išlikus solidarioms, solidariųjų prievolių kreditoriai turi akivaizdų suinteresuotumą byloje, solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad nurodyti kreditoriai pagal FABĮ 4 straipsnį nebuvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – tik skirtingai nei suinteresuotas asmuo vertina tokio neinformavimo pasekmes. Šiuo atveju svarbus tas faktas, kad dalis kreditorių ne tik nebuvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą, bet ir nebuvo įtraukti į bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, taigi neteko galimybės atstovauti savo, kaip kreditorių, teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, į bylos nagrinėjimą neįtraukti visi asmenys, kurių teisėms bankroto bylos iškėlimas gali turėti įtakos. Neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą visų galimų fizinio asmens kreditorių, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino pareiškėjo įsipareigojimus kreditoriams, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo sąžiningumo pateikiant visą informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo būtent šiuo aspektu.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo tinkamai ir iki galo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios įtakos sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Nustatytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme galimybės nėra, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat apribotų šalių teisę į apeliaciją.

16. Suinteresuotas asmuo reiškia reikalavimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio reikalavimo tenkinimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teismo nutartimi, nenustačius pareiškimo trūkumų. Nurodyti trūkumai gali būti ištaisyti bankroto bylos nagrinėjimo procese kitomis procesinėmis priemonėmis.

Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo

17. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

19. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis.

20. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste.

21. Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo ( FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (savo iniciatyva) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.

22. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

23. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi, asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje nustatęs informacijos nepateikimo faktą teismas vis tiek turėtų būti aktyvus ir pagal FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Jeigu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, tokiu atveju teismas nutraukia bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo pagrindu nutrauktos fizinio asmens bankroto bylos procesiniai padariniai – draudimas 10 metų kelti bankroto bylą nuo bankroto bylos nutraukimo momento (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pareiškėjo kreditorė UAB „EDS GUARANTEE“ teigia, jog pareiškėjas neatitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijų, todėl bankroto byla jam negali būti keliama. Iš esmės šią savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia tuo, jog pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė visų kreditorių, neinformavo jų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (dėl šių argumentų pasisakyta ankstesnėse nutarties dalyse), taip pat teigia, jog pareiškėjas nepateikė tikslios informacijos apie visą jam priklausantį turtą, be to, jam taikytina nesąžiningumo prezumpcija, nes pareiškėjas sudarė sandorių, patenkančių į CK 6.67 straipsnio taikymo sritį.

25. Atsakydamas į suinteresuoto asmens argumentą, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė dalies jam priklausančio turto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šį klausimą suinteresuotas asmuo kėlė ir bankroto bylos iškėlimo proceso pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiai pasisakė ir juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš motyvais. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nurodė, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl jo ir L. L. santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Šioje santuokos nutraukimo byloje yra pateikta visa informacija, susijusi su turtu (nekilnojamuoju turtu ir akcijomis), kurios, kaip teigia suinteresuotas asmuo, pareiškėjas nenurodė. Pats suinteresuotas asmuo remiasi bylos dėl santuokos nutraukimo duomenimis. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti informaciją, susijusią su realia pareiškėjo turto sudėtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo laikosi skirtingų pozicijų dėl pareiškėjo turto statuso: pareiškėjas teigia, jog UAB „Almigoras“ akcijos yra registruotos jo žmonos vardu, taigi yra jos nuosavybė, kaip ir nekilnojamasis turtas, suinteresuotas asmuo santuokos nutraukimo byloje ginčija pareiškėjų nurodomą nekilnojamojo turto statusą – prašo teismo pripažinti, jog nekilnojamasis turtas (namas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė pareiškėjo ir jo žmonos nuosavybė. Dėl turto statuso bus nuspręsta teismui išnagrinėjus bylą, tada ir paaiškės realus pareiškėjo turto balansas. Taigi, nustačius, jog pirmosios instancijos teismui ši informacija buvo žinoma, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas šiuo aspektu buvo nesąžiningas. Pabrėžtina, jog kasacinis teismas, vienoje iš bylų vertindamas asmens mokumą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad, sprendžiant fizinio asmens bankroto iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą (2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).

26. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sąžiningumas yra preziumuojamas – jis laikosi pozicijos, jog šiuo atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija, nes pareiškėjas sudarė sandorių, patenkančių į CK 6.67 straipsnio taikymo sritį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningo elgesio prezumpcijos, todėl kreditoriui nurodant, jog sandoris patenka į CK 6.67 straipsnio taikymo sritį, teismas turi įvertinti, kiek pagrįsta ši kreditoriaus pozicija, o nustatęs, jog pagal sudarytų sandorių pobūdį visgi taikytina nesąžiningumo prezumpcija, – ar pareiškėjo pateikti duomenys ir argumentai ją paneigia. Pažymėtina, jog, vertinant pareiškėjo sąžiningumą kitais aspektais (dėl informacijos apie visą turtą pateikimo, kreditorių neinformavo), taikytina civilinėje teisėje galiojanti sąžiningo elgesio prezumpcija.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino suinteresuoto asmens argumentus dėl pareiškėjo sandorių sąžiningumo CK 6.67 straipsnio aspektu. Teismas nustatė, kad G. L. paskolos sutartis dėl įsipareigojimų UAB „GLA Logistics“ pasirašė po to, kai buvo nustatyta, jog ne visos lėšos, kurios per visą įmonės veiklos laikotarpį (nuo įmonės įsteigimo 2011 m.) išmokėtos iš įmonės kasos, pagrįstos tinkamais apskaitos dokumentais, todėl G. L., kaip akcininkas ir komercijos direktorius, gavęs šias lėšas įmonės veiklai, prisiėmė atsakomybę. Taigi pagal bankroto administratoriaus pretenzijoje Nr. 19/11/19/07 nurodytas paskolos sutartis (2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. 2017/11-1 dėl 131 000 Eur skolos UAB „GLA Logistics“ ir 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. 2017/11-2 dėl 68 500 Eur skolos UAB „GLA Logistics“) pareiškėjui jokios lėšos išmokėtos nebuvo. G. L. pripažino, kad jis, kaip už įmonės finansus atsakingas asmuo, turi skolą įmonei, kuri susidarė per visą įmonės veiklos laikotarpį nuo 2011 m. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygų taikymui aktualūs sandoriai, kurie sudaryti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 4 d.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog toks pirmosios instancijos teismo atliktas sandorių vertinimas CK 6.67 straipsnio taikymo aspektu yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo jokių šias teismo išvadas paneigiančių duomenų nepateikia – tik abstrakčiai remiasi nesąžiningumo prezumpcija ir teigia, jog ji nenuginčyta. Subjektyviai kitoks faktinių aplinkybių vertinimas nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas jas įvertino neteisingai.

29. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.

30. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumento, jog sandoriai sudaryti 2017 m. lapkričio 6 d., taigi patenka į vertintiną trejų metų laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog suinteresuotas asmuo neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sandoriai, nors ir sudaryti 2017 m. lapkričio 6 d., iš esmės kilo iš pareiškėjo veiksmų per visą įmonės veiklos laikotarpį. Kita vertus, šie sandoriai pareiškėjo sąžiningumo aspektu pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, taigi suinteresuoto asmens argumentas dėl to, jog sandoriai patenka į vertintiną trejų metų laikotarpį, teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos nutarties išvadų pagrįstumą, neturi.

31. Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, laikydamasis Lietuvos teismų praktikos nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo tinkamai ir iki galo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios įtakos sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Milda Skersienė