Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui L. M. dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl paskolos santykių fakto ginčijimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo.

Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.).

Šalys 2011-02-28 sudarė sutartį, kuria atsakovas iš ieškovo pasiskolino 54 000 Lt. Atsakovas sutartimi įsipareigojo skolą grąžinti 2011-05-30 ir kas mėnesį mokėti 1 proc. palūkanų (b. l. 29). Darytina išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, siekdamas paneigti paskolos faktą, nurodė, kad jis jokių pinigų negavo, o paskolos raštelį surašė tik todėl kad su ieškovu abu buvo girti.

Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1 d., 3 d.). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Byloje nustatyta, kad šalys 2011-02-28 sudarė sutartį, kuria atsakovas iš ieškovo pasiskolino 54 000 Lt. Atsakovas sutartimi įsipareigojo skolą grąžinti 2011-05-30 ir kas mėnesį mokėti 1 proc. palūkanų (b. l. 29). Taip pat byloje nustatyta, kad paskolos raštelio tekstas surašytas atsakovo ranka, pasirašytas sutarties šalių – ieškovo ir atsakovo, jame nurodyta, kad „Aš, L. M. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pasiskolinau iš S. E., gyv. Jonava, Panerių 15-50 54 000 (penkiasdešimt keturis tūkstančius litų), kuriuos turiu gražinti 2011.05.30 kas mėnesį moku 1 proc. palūkanų.“ Paskolos raštelio surašymo ir pasirašymo fakto atsakovas neginčijo, tačiau nurodė, kad jo pasirašymo metu pinigai nebuvo perduoti, ieškovas neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo surašytame ir pasirašytame paskolos raštelyje ieškovas ir atsakovas parašais patvirtino, kad pinigus pasiskolino, t. y. paskolos raštelyje atsakovas savo ranka įrašė „Aš, L. M. <...> pasiskolinau <...> 54 000 litų, kuriuos turiu grąžinti<...>, moku 1 proc. palūkanas <...>.“ Taip pat pažymėtina, jog atsakovas pripažįsta tą faktą, kad ieškovas apie 2007 metus pardavė paveldėtą turtą ir turėjo galimybę ginčo sumą paskolinti atsakovui. Kaip teigia atsakovas, ieškovas žadėjo jam paskolinti verslui, nes atsakovas tuo metu nedaug uždirbo, todėl norėjo užsidirbti papildomai perparduodamas mašiną. Atsakovas savo parodymuose patvirtino, kad ieškovas žadėjo jam paskolinti verslui už palūkanas. Atsakovas teigdamas, kad pinigai jam nebuvo perduoti turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė, todėl darytina išvada, kad nurodytų aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.). Byloje esančius įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, kaip jis pats teigia, negavęs pinigų nesiėmė, jokių veiksmų, sudarytos paskolos sutarties neginčijo, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Tai taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, jog sutartis realiai buvo sudaryta perduodant sutartyje nurodytą pinigų sumą (CPK 185 str., CK 6.875 str.).

Be to nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dvišalį sandorį bei nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių, jog paskola ieškovui buvo grąžinta. Paskolos sutartis, surašyta paprasta rašytine forma ir patvirtinta atsakovo parašu, yra pas ieškovą (CK 6.65 str. 1 d., 2 d.). Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių be žymos, kad prievolė įvykdyta, yra pagrindas preziumuoti, jog skolininkas paskolos nėra grąžinęs. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola kreditoriui yra grąžinta (CK 6.65 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje neįrodė pinigų neperdavimo fakto, todėl ginčo paskola priteistina teismo sprendimu (CK 6.200 str., 6.256 str. 1 d., 6.870 str. 2 d., CK 6.875 str., CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str.).

Dėl palūkanų. Palūkanų teisinį pagrindą ir jų reikšmę piniginiuose prievoliniuose santykiuose išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. CK 6.872 str. 1 d. yra nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Iš šalių sudarytos paskolos sutarties matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog paskolos gavėjas mokės 1 proc. mėnesines palūkanas (b. l. 29). Šių palūkanų mokėjimo trukmė tarp šalių nebuvo sutarta, todėl palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo paskolos suteikimo (2011-02-28) iki pareiškimo teismui pateikimo ( 2016-09-01), skaičiuojant po 1 proc. per mėnesį, tai sudarytų 9 852,57 Eur ( 63 mėnesiai po 1 proc. nuo 15 639,48 Eur paskolintos sumos).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turi teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (25 492,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas tokių duomenų nepateikė. Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė nurodytus išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nėra atleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti civilinės atsakomybės rūšies sąlygų, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais apie neigiamas emocijas, nepatogumus, pažeminimą. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismo nuomone, neturtinės žalos ieškovas teismui neįrodė, todėl jos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 178 str., 180 str., 185 str., CK 1.5 str., 1.137 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 117,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio už teismo įsakymą (b. l. 4), 100 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 30).

Ieškovas buvo pareiškęs piniginius reikalavimus priteisti 15 639,48 Eur skolos, 9 852,57 Eur palūkanų ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Teismas pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 15 639,48 Eur skolos, 9 852,57 Eur palūkanų, reikalavimą dėl neturtinės žalos teismas atmetė. Patenkintų reikalavimų dalis sudaro 96 proc. nuo visos piniginių reikalavimų sumos, o atmestų – 4 proc. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovo priteistina 208,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (b. l. 44, 66).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15 639,48 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 48 ct) skolą, 9 852,57 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus 57 ct) palūkanas.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) ieškovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (25 492,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) ieškovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 208,56 Eur (du šimtus aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.