- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- I1-2049-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03105-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu (teisme 2024-07-12 gauti jo papildymai, pateikti šalinant skundo trūkumus), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau ir – LKT) 3 460 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad:
2.1. 2022-07-15 pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau ir - VVTAT) (toliau ir – Skundas), kuriuo prašė išaiškinti, kodėl LKT Kauno kalėjimo parduotuvėje prekių kainos daug didesnės nei kitose parduotuvėse. Paaiškino, jog Kauno kalėjimo parduotuvėje užsisakė 2 vienetus elementų laikrodžiui, už kuriuos sumokėjo 15 Eur, nors to paties gamintojo, toje pačioje parduotuvėje, iš kurios UAB „Lobby Baltic“ minėtus elementus užsakė, kaina yra apie 1 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog UAB „Lobby Baltic“ bei LKT abstrakčiai atsakė, kad jis galėjo atsisakyti šios prekės ir kad elementai laikrodžiui nėra būtina prekė, o tik pareiškėjo individualus poreikis. Visgi pareiškėjas pažymi, kad atliekant bausmę nuteistieji ar suimtieji turi laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra nustatyta dienotvarkė minučių, valandų tikslumu, t. y. kada turi keltis, kada tvarkytis kamerą, kada turi laisvalaikį, kada tiekiamas maistas, kada turi eiti miegoti. Šių taisyklių pažeidimas baudžiamas drausime nuobauda, todėl laikrodžio turėjimas yra būtinas.
2.2. VVTAT pagal kompetenciją Skundą persiuntė LKT ir apie tai informavo 2022-07-19. LKT 2023-01-12 atsakymą Nr. 2S-35 „Dėl apiprekinimo paslaugų ir kainų pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje“ (toliau ir – Atsakymas) gavo tik po to, kai kreipėsi į Seimo kontrolierių. Pažymi, jog beveik 6 mėnesius negalėjo apginti savo teisių, buvo nežinioje. LKT administracija į Skundą atsakė praleidusi 20 darbo dienų terminą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo pratęsimą kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ). Mano, jog toks pareigūnų neveikimas nedera su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai. Nurodo, jog dėl viso to patyrė didelę emocinę, psichologinę, bei moralinę žalą, neigiamų išgyvenimų, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų.
3. Teisme 2024-07-12 gautame skundo papildyme pareiškėjas paaiškino, kad:
3.1. Didelė emocinė žala pasireiškė, kai turėjo įsigyti 2 vienetus baterijų iš Kauno kalėjime veikiančios parduotuvės už beveik 15 Eur, kai šios baterijos laisvėje esančioje parduotuvėje iš tikrųjų kainuoja po beveik 1 Eur. Dėl to pasijuto išnaudojamas, žeminamas, diskriminuojamas, juto gėda, jog galbūt yra kitoks, taip pat juto pyktį, liūdesį, depresyvias emocijas, todėl su Skundu kreipėsi į VVTAT, kuri Skundą pagal kompetenciją perdavė nagrinėti LKT. Teigia, kad LKT ne tik kad neapgynė jo teisių, bet iš vis neatsakė į Skundą, vengdama atsakomybės. Pusę metų, kol laukė Atsakymo į Skundą, patyrė emocinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, kurių nebūtų buvę jei ne LKT aplaidumas ir neveiksnumas. Negavęs nei Atsakymo į Skundą, nei pranešimo apie Skundo nagrinėjimo termino pratęsimą turėjo kreiptis į Seimo kontrolierę. Rengdamas Skundą jautė nuovargį, o tai taip pat yra neigiama emocija ir emocinė žala.
3.2. Psichologinė žala pasireiškė, kai patyrė neteisybę savo atžvilgiu, jog tiek turi mokėti už elementus laikrodžiui. Akcentuoja, jog baterijos buvo būtinos, kad pareiškėjas žinotų laiką, nes kameroje laikrodžio nėra, o laiką žinoti yra būtina, kadangi kalėjime privaloma gyventi ir elgtis pagal kalėjimo vidaus tvarkos taisykles. Dėl to tapo irzlus, piktas, apatiškas, atsirado nuotaikų svyravimai, suprastėjo miegas, o tai pakenkė bendravimui su dukra ir jos mama. Negavęs Atsakymo, o jo sulaukęs tik po Seimo kontrolierės kreipimosi, liko ne tik abstulbintas LKT Atsakymo, bet buvo pamintas vidinis įsitikinimas, jog prieš įstatymą visi lygūs. Teigia, jog LKT ne tik neįžvelgė savo kaltės, bet dar ir lyg pasityčiodama pareiškė, kad, leisdama įsigyti baterijas, tenkino individualius pareiškėjo poreikius. Pareiškėjas pažymi, kad už tai, ką padarė atsako prieš įstatymą, vykdo resocializacijos planą ir tokia valdžios įstaiga kaip LKT turi rodyti pavyzdį, kokių visuotinai priimtų normų reikia paisyti. LKT gynė sau pavaldžią Kauno kalėjimo administraciją, o ši sau pavaldžią parduotuvę. Pareiškėjas tvirtina, jog tokie psichologiniai išgyvenimai ir žala jį žaloja iki pat dabar, kai teisinėje valstybėje negali rasti tiesos.
3.3. Moralinė žala pasireiškė tuo, jog po LKT Atsakymo pasireiškė emociniai, psichologiniai išgyvenimai, patyrė pažeminimą, nepatogumus. Taip pat nurodo, jog jautė neapykantą, stresą.
3.4. Neigiami išgyvenimai, pažeminimas ir nepatogumas pasireiškė tuo, jog būtinas sau baterijas turėjo pirkti už beveik 15 Eur.
3.5. Dvasiniai išgyvenimai pasireiškė tuo, jog turėjo pats su savimi kovoti, kad nenuleistų rankų, dėl pastovios įtampos pašlijo santykiai su šeima.
3.6. Emocinį sukrėtimą patyrė patirdamas neigiamas emocijas tokias kaip – pažeminimas, baimė, menkavertiškumas, nepilnavertiškumas, pyktis.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde ir jo papildyme išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
5. LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad:
5.1. Nors pareiškėjo Skundas buvo išnagrinėtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją
5.2. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. Šiuo atveju pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šios administracinės bylos dalykas yra LKT Atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, daro išvadą, kad ilgesnis nei teisės aktuose nustatytas terminas sprendimui priimti nedaro jokios esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
5.3. Atsakymas yra argumentuotas ir motyvuotas, priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškus, kad būtų suprantamas, Atsakyme yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka nuo Atsakymo įteikimo dienos, Atsakymas yra pasirašytas jį priėmusio LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo.
5.4. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundu kreipdamasis į teismą neprašo panaikinti Atsakymo kaip neteisėto ir nepagrįsto, tačiau reikalauja neturtinės žalos atlyginimo dėl pateikto Atsakymo termino praleidimo. Pažymi, jog pareiškėjui per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 100 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą laiku neapskundus teismui administracinio sprendimo, kuriuo jam buvo atsakyta, laikytina, kad šis administracinis sprendimas yra nepanaikintas, teisėtas ir galiojantis, bei pareiškėjas su juo sutinka. Teigia, jog nepanaikinus šio administracinio sprendimo kaip neteisėto, nėra pagrindo konstatuoti LKT neteisėtų veiksmų dėl priimto Atsakymo. Atitinkamai, nenustačius LKT neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
5.5. Pažymi, jog nors Atsakymas pareiškėjui ir buvo pateiktas praleidus įstatyme nurodyta terminą, tačiau atkreipia dėmesį, jog Atsakymas yra informacinio pobūdžio, nekeičiantis pareiškėjo teisinės padėties.
5.6. Be kita ko nurodo, kad LKT Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės 2024-08-07 tarnybiniame pranešime Nr. RV-18-3641 „Dėl duomenų pateikimo“, nurodoma, jog „<...> nuteistajam M. A. laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 16 d. psichologinės konsultacijos teiktos nebuvo“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus laiko jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtai ir nepagrįstai atliktų LKT Kauno kalėjimo administracijos veiksmų.
Faktinės aplinkybės
7. 2022-06-24 pareiškėjas VVTAT pateikė Skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriuje veikiančios UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės vykdomos veiklos, t. y. nustatomų per didelių prekių kainų.
8. 2022-07-19 VVTAT raštu „Dėl M. A. prašymo“, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-05-13 įsakymu Nr. V-133 patvirtintų taisyklių „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės“ 5 ir 6 punktais, perdavė pareiškėjo Skundą LKT nagrinėti pagal kompetenciją.
9. Pareiškėjas, negavęs atsakymo į pateiktą Skundą Nr. 2G-2264, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl LKT pareigūnų veiksmu (neveikimo), susijusių su Skundo nagrinėjimu.
10. 2022-12-27 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius raštu Nr. 4D-2022/1-1433/3D-2775 „Dėl informacijos pateikimo Seimo kontrolieriui“, kreipėsi į LKT, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, prašė pateikti informaciją: „<...> 4.1. ar kalėjimų departamente buvo gautas Tarnybos persiųstas Pareiškėjo prašymas dėl didelių prekių kainų Kauno tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, jeigu buvo gautas, ar Pareiškėjui buvo parengtas ir išsiųstas atsakymas, pateikti prašymo ir atsakymo kopijas; 4.2. jeigu Pareiškėjui atsakymas į prašymą vis dar nepateiktas, paaiškinti, kodėl nepateiktas; 4.3. pateikti kitą informaciją, susijusią su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jei, kalėjimo departamento nuomone, tokia informacija būtų reikšminga skundo tyrimui“.
11. 2023-01-10 LKT raštu Nr. 1S-206 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui informaciją, jog „<...> 2022-07-19 Kalėjimų tarnyba (buvęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos) persiuntė Kauno kalėjimui (buvęs Kauno tardymo izoliatorius) tolimesniam nagrinėjimui M. A. (g. (duomenys neskelbtini)) skundą Nr. 2G-2264, pateiktą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo prekių skyriui, dėl Įstaigos parduotuvėje parduodamų prekių itin aukštomis kainomis. Užduotis, pateikti raštišką atsakymą M. A., buvo paskirta Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus patarėjai atsakingai už Įstaigos parduotuvės veiklą ir kontrolę. Su minėta darbuotoja nutrūkus darbiniams santykiams skundas per neatidumą nebuvo pavestas vykdymui kitam darbuotojui.“
12. 2023-01-12 LKT Atsakymu konstatavo, kad pareiškėjo Skundas yra nepagrįstas. Atsakyme pažymėta, kad užsakyta bei pristatyta prekė, elementai laikrodžiui LR44 yra užsakoma prekė, kurios nėra patvirtintuose kainoraščiuose. Skunde išreiškiamas nepasitenkinimas, jog kitose prekybos vietose šios prekės pardavimo kaina pigesnė, tačiau kitose prekybos vietose minėtų elementų kaina nurodyta be transportavimo ir kitų išlaidų.
12.1. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Kauno kalėjimas parduotuvėje parduodamų prekių netiekia, todėl vadovaujantis tuo, bei Skundo pateikimo metu galiojusios 2019-10-25 Nuteistųjų/suimtųjų apiprekinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. 20-109 nuostatomis, ne Kauno kalėjimas yra atsakingas už pristatytų prekių kainą, kokybę. Prekės gali būti grąžinamos atgal į parduotuvę vadovaujantis Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“.
12.2. Dėl įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainoraščių paaiškino, kad paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda prekes, nurodytas sutarties priede jame nustatytomis kainomis. Vadovaujantis sutarties nuostatomis ir teisės aktais bei siekiant, kad parduodamų prekių asortimentas būtų kuo platesnis, pasaugos teikėjas suformuoja ir kas mėnesį atnaujina papildomą prekių kainoraštį, kuris skelbiamas Kauno kalėjimo internetinėje svetainėje. Nurodė, jog dėl kainoraščių visada galima kreipti į Resocializacijos skyriaus darbuotojus.
12.3. Atsakyme nurodė, kad nuteistųjų apsipirkimas, įsigyjant maisto produktų bei kitų jiems leidžiamų turėti daiktų, yra susijęs iš esmės tik su jų papildomų (individualių) poreikių tenkinimu.
13.1. 2023-02-28 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl M. A. skundo prieš Lietuvos kalėjimų tarnybą“ Nr. 4D-2022/1-1433, kurioje nurodyta, kad:
13.1.1. Skundo tyrimo metu nustatyta, jog LKT administracija i pareiškėjo skundą atsakė praleidusi 20 darbo dienų terminą, pareiškėjas nebuvo informuotas ir apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, kaip tai numatyta VAI 10 straipsnyje, o atsakymas buvo pateiktas beveik po šešių mėnesių nuo skundo gavimo ir tik po Seimo kontrolieres kreipimosi. Toks pareigūnų neveikimas nedera su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai.
13.1.2. Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad LKT administracija, gavusi pareiškėjo Skundą, nesilaikė VAĮ įtvirtintos administracinės procedūros reikalavimų bei gero viešojo administravimo principo, neužtikrino skundo išnagrinėjimo per teisės aktuose nustatytą temdiną bei apie tai neinformavo pareiškėjo, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.
13.2. 2024-08-07 Tarnybos Alytaus kalėjimo resocializacijos skyriaus tarnybinis pranešimas dėl duomenų pateikimo Nr. RV-18-3641, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui laikotarpyje nuo 2022-07-15 iki 2024-07-16 psichologinės konsultacijos teiktos nebuvo.
Dėl neturtinės žalos
14. VAĮ 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.
16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
17. Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
18. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog pareiškėjas neskundžia LKT Atsakymo dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina iš to, jog LKT Atsakymu, į pareiškėjo Skundą pateiktas viešajam administravimo subjektui praleidus VAĮ 10 straipsnio numatytą viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo dėl asmens prašymo ar skundo priėmimo termino praleidimo, ko pasekmėje, pareiškėjas dėl negauto atsakymo išgyveno didelės emocinės, psichologinės, bei moralines žalas, patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimų, dvasinių išgyvenimų. Šią aplinkybę pripažino ir Seimo kontrolierius.
19. BVK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
20. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
21. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, pareiškėjas 2022-06-24 VVTAT pateikė Skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriuje veikiančios UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės vykdomos veiklos, t. y. nustatomų per didelių prekių kainų, kuris 2022-07-19 VVTAT raštu buvo persiųstas LKT nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėjas negavęs atsakymo į pateiktą Skundą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl LKT pareigūnų veiksmu (neveikimo), susijusių su Skundo nagrinėjimu. Tik po 2022-12-27 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pasikreipimo, 2023-01-10 LKT raštu Nr. 1S-206 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad užduotis, pateikti raštišką atsakymą M. A., buvo paskirta Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus patarėjai atsakingai už Įstaigos parduotuvės veiklą ir kontrolę. Su minėta darbuotoja nutrūkus darbiniams santykiams skundas per neatidumą nebuvo pavestas vykdymui kitam darbuotojui. Galiausiai tik 2023-01-12 LKT Atsakymu konstatavo, kad pareiškėjo Skundas yra nepagrįstas. Atsakyme pažymėta, kad užsakyta bei pristatyta prekė, elementai laikrodžiui LR44 yra užsakoma prekė, kurios nėra patvirtintuose kainoraščiuose. Skunde išreiškiamas nepasitenkinimas, jog kitose prekybos vietose šios prekės pardavimo kaina pigesnė, tačiau kitose prekybos vietose minėtų elementų kaina nurodyta be transportavimo ir kitų išlaidų. Šiuo atveju pažymėtina, kad LKT 2022-07-19 gavusi pareiškėjo Skundą, jį išnagrinėjo ir Atsakymą pateikė tik 2023-01-12. Visgi teismo vertinimu, nors LKT išnagrinėjo pareiškėjo Skundą ir Atsakymą priėmė pavėluotai (tas konstatuota ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023-02-28 pažymoje „Dėl M. A. skundo prieš Lietuvos kalėjimų tarnybą“ Nr. 4D-2022/1-1433), tačiau jį išnagrinėjo ir pateikė pareiškėjui motyvuotą Atsakymą. Taigi, teismas daro išvadą, jog nustatyto termino nežymus praleidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir negalėtų būti savarankišku pagrindu priteisti už tai neturtinę žalą.
22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
24. Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
25. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2024-08-07 LKT Alytaus kalėjimo resocializacijos skyriaus tarnybinio pranešimo dėl duomenų pateikimo Nr. RV-18-3641, kad pareiškėjui laikotarpyje nuo 2022-07-15 iki 2024-07-16 psichologinės konsultacijos teiktos nebuvo. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į LKT būtų kreipęsis dėl patiriamos didelės emocinės, psichologinės ir moralinės žalos, neigiamų išgyvenimų, pažeminimo, nepatogumo ir dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami deklaratyvūs teiginiai, nesudarantys pagrindo priteisti neturtinę žalą.
26. Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Netenkinus pagrindinio reikalavimo priteisti 3 460 Eur neturtinės žalos, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas priteisti 6% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.