Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-137-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-84-201/2018Nutartis · 2018-03-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-137-360/2018Nutartis · 2018-05-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
AN2-137-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00196-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-137-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00196-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus tyrėjas M. B. 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl R. S. veiksmų 2017 m. rugsėjo 10 d. tikrinimo metu prieš tarnybines pareigas vykdžiusius kontrolierius K. G. ir I. B.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkino.

Šalies argumentai

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas M. B., nagrinėdamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neatliko visų galimų procesinių veiksmų, neapklausė nukentėjusiuoju K. G. bei I. B., kuri buvo įvykio liudininkė. M. B. liudytoju apklausė tik lengvojo automobilio vairuotoją, R. S., kuris davė palankius sau parodymus, tokiu būdu siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės. Nutarime nurodoma, jog buvo apklausti kiti aplinkiniai taksi vairuotojai, tačiau jų asmens tapatybės nebuvo nustatytos, be to, jų duoti parodymai subjektyvūs, kuriais galimai siekiama apginti R. S. ir padėti jam išvengti gresiančios atsakomybės.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu dėl grasinimo vykdant tarnybines pareigas ir viešosios tvarkos pažeidimo, buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. S. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Tačiau VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokios nutarties apie tyrimo eigą bei sprendimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, negavo. 2017 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėja A. G. el. paštu informavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebus rašomas, o sprendimo apskundimas galimas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. 2017 m. gruodžio 15 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu T-204, kreipėsi į vyr. tyrėją A. G. dėl procesinio dokumento, kuriuo atsisakoma surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, pateikimo, tačiau šis dokumentas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteiktas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu K. G. paliudijo, jog 2017 m. rugsėjo 10 d. vykdyto patikrinimo metu, R. S. pareigūnams viešoje vietoje pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu. K. G. taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sistemingai grasina kontrolieriui, tokiu būdu siekdamas jį įbauginti, kad K. G. netikrintų R. S. dokumentų taksi darbo metu, t. y. kiekvieną kartą, kontrolieriui K. G. ar kitiems Įstaigos kontrolieriams, vykdant R. S. dokumentų patikrinimą taksi darbo metu, jis grasina patikrinimus vykdantiems pareigūnams, viešoje vietoje elgiasi įžūliai, vartoja necenzūrinius žodžius. Tačiau teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip abipusį konfliktą, neįžvelgdamas jame administracinio nusižengimo sudėties, nors byloje esančiais įrodymais bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais R. S. kaltė buvo įrodyta. R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad tarp jo ir patikrinimą vykdžiusio kontrolieriaus K. G. kilo abipusis konfliktas, vertintini kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. R. S., ne vienerius metus teikiantis taksi paslaugas, suvokė, kad patikrinimą vykdantys pareigūnai vykdė jiems suteiktus įgaliojimus, o tikrinamas R. S. privalėjo šiuos dokumentus pateikti. R. S. taip pat suvokė, kad viešoje vietoje naudoja necenzūrinius žodžius, įžūliai elgiasi ir kimba prie kontrolę vykdančių pareigūnų, tokiu būdu sutrikdydamas viešąją tvarką ir rimtį. Svarbu paminėti faktą, kad pasibaigus teismo posėdžiui, viešoje vietoje R. S. žodžiu grasino K. G., nurodydamas, kad jeigu šioje byloje jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, K. G. „blogai baigsis“, kadangi jis žino, kur K. G. gyvena ir R. S. teigimu, „gali vieną dieną nebeišeiti iš laiptinės“. Taigi R. S. sistemingai grasina kontrolės funkcijas atliekantiems pareigūnams, siekdamas juos įbauginti.

Apeliantė pažymi, kad R. S. kontrolierių buvo tikrinamas, nes pagal teisinį reglamentavimą, išorinis automobilio apipavidalinimas su būtinais atributais buvo kaip taksi automobilio. Ilgametę darbo patirtį turintis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierius K. G. kvalifikuotas ir savo darbą itin išmanantis darbuotojas. Todėl kontrolierius K. G. vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas ir dėl aktyvių R. S. veiksmų patyrė didelių emocinių išgyvenimų, neigiamų psichinių pojūčių. R. S. veiksmais buvo pasiektas tikslas sukelti neigiamus psichinius pojūčius kontrolieriui, siekiant kad jis susilaikytų nuo veiksmų prieš kaltininką. R. S. veiksmuose yra objektyvių bei subjektyvių požymių visuma, todėl prieš K. G. vartotus necenzūrinius žodžius, psichinę prievartą grasinant susidorojimu galima pripažinti nusikalstamais. Visų pirma - įžeidimas pasireiškė R. S. išsakytais įžūliais, žmogaus garbę ir orumą žeminančiais necenzūriniais žodžiais, kuriais jis vadino tarnybines pareigas vykdančius pareigūnus. Antra - asmuo naudojo psichinę prievartą, grasindamas K. G. ir jo kolegei I. B. susidorojimu, tokiu būdu siekdamas, kad pareigūnai susilaikytų nuo veiksmų kito asmens, R. S., naudai, kurio turimų dokumentų patikrinimą vykdė K. G.. R. S. taip pat suvokė, kad viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius, įžūliai elgiasi ir kimba prie kontrolę vykdančių pareigūnų, tokiu būdu sutrikdydamas viešąją tvarką ir rimtį.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai iš esmės susiję su įrodymų vertinimu, ginčijamos išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įžvelgta administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, nagrinėjant apeliacinį skundą, svarbu atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie šiuo atveju yra susiję su administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo pagrįstumo vertinimu.

Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant R. S. administracinės atsakomybės dėl ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, apklausė liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl R. S. veiksmų vertinimo ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo kontekste, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo konkrečiu atveju vis dėlto nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria jo sprendimo motyvams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai K. G. ir I. B., vykdydami tarnybines pareigas, 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 17.08 val., (duomenys neskelbtini) tikrino transporto priemones, vykdančias keleivių pervežimą. Paprašius R. S. pateikti dokumentus, šis atsisakė tai padaryti. Apklausiamas teisme R. S. konflikto neneigė, nurodė, jog su K. G. konfliktuoja nebe pirmą kartą. Kontrolierius K. G., kaip ir savo tarnybiniame pranešime, teisme nurodė, jog R. S. kontrolieriams pradėjo šaukti, kodėl fotografuojamas, necenzūrinius žodžius, grasino. K. G. užsiminė, jog jie gal ir galėjo būti neteisūs, tačiau R. S. galėjo parodyti dokumentus ir būtų neįvykęs joks konfliktas. Liudytoju apklaustas nutarimą priėmęs pareigūnas M. B. nurodė, jog mano, kad sprendimas teisingas, nes konfliktas įvyko tarp dviejų asmenų, kalbėjo su vairuotojais, kurie minėjo, kad konfliktai su keleiviniu transportu pastovūs.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio1 dalį sudaro necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi ne bet koks asmens konfliktavimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 481 straipsnį, turi būti nustatyti būtent administracinio nusižengimo sudėtį atitinkantys konkretūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju liudytojas K. G. abstrakčiai nurodė, jog R. S. vartojo necenzūrinius žodžius, be to, minėjo, jog konflikto galėjo ir nebūti, jei R. S. būtų parodęs dokumentus. Akivaizdu, jog R. S. subjektyviai mano, kad jo tikrinti dėl keleivių pervežimo nereikia ir teisėtiems pareigūnų veiksmams prieštarauja, nevykdo jų reikalavimų ir už tai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Tiek R. S., tiek K. G. pripažino, jog vienas kitą jau žino dėl ankstesnių patikrinimų, kurių metu taip pat būta konfliktų, pats K. G. suabejojo dėl to, ar visada tikrindami jie būna teisūs. Esant aptartų aplinkybių visumai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra surinkta pakankamai neabejotinų R. S. kaltės įrodymų.

Išnagrinėjęs esminius apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų tinkamai įvertino surinktus duomenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas