Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-77-659/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
II-77-659/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00631-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylaNr. II-77-659/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00631-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 63.(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 3 d. Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – kelių policijos biuras) 2015-01-28 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 320N-25010656-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-28 Kelių policijos biuras priėmė nutarimą, kuriuo M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 57 EUR bauda už tai, kad jis, 2014-12-29, 18.07 val., vairuodamas automobilį „VW transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė jį stovėti Gargždų mieste, Klaipėdos g., prie PC „Norfa“, kelio ženklo „Neįgalusis“ galiojimo zonoje. Tokiu būdu M. G. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 8 punkto bei 846 kelio ženklo reikalavimus.

2015-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kelių policijos biuro 2015-01-28 priimtą nutarimą. Skunde matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs teisės pažeidimą, tačiau nurodo, kad savo vairavimu tikrai nenorėjo ir nesiekė pažeisti KET taisyklių. Tuo metu atliko darbines funkcijas – vairavo inkasavimo automobilį su inkasavimo automobilio ženklinimu. Taip pat vadovaudamasis UAB „G4S Lietuva“ inkasavimo automobilio naudojimosi instrukcija, pažymi, kad inkasavimo automobilis parkuojamas kuo arčiau įėjimo į objektą durų ir, kad vairuotojas turėtų galimybę stebėti inkasuoti einantį inkasatorių iki pinigų perdavimo vietos. Pažeidimo metu visur buvo sustiprintas pinigų surinkimo ir perdavimo saugumas, siejant su euro įvedimu. Pastatydamas automobilį draudžiamoje vietoje, siekė apsaugoti kitą asmenį, kad šis galėtų saugiai ir operatyviai atlikti inkasavimą. Taip pat skunde nurodoma, kad per vairavimo praktiką nebuvo pažeidęs jokio KET reikalavimo, ir kad šis pažeidimas nebuvo šiurkštus ir sistemingas tvarkos pažeidimas. Kadangi veikė esant būtinajam reikalingumui, prašo Kelių policijos biuro 2015-01-28 priimtą nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Kelių policijos biuras atsiliepime nurodė, kad nesutinka su M. G. reikalavimais. Įrodymai, kad M. G. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje. Prašo M. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Kelių policijos biuro 2015-01-28 priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad pažeidimo metu vykdė inkasaciją. Tuo metu įvedinėjo eurą, buvo daug darbo, turėjo iš bankomatų surinkti litus. Jie turi rūpintis savo ir kolegų saugumu. Kai daro inkasaciją iš bankomatų, turi privažiuoti kiek galima arčiau įėjimo. Kiti centrai pasirūpina, kad būtų vietos privažiuoti, o „Norfa“ nėra pasirūpinusi jų privažiavimu. Jis privažiavo arčiausiai prie bankomato, pastatė automobilį neįgaliųjų vietoje, bet šalia dar buvo likusios 2 laisvos vietos neįgaliesiems. Stebėjo per veidrodėlį savo kolegą. Dėl saugumo labai arti privažiavo. Jam buvo surašytas protokolas, neatsižvelgiant, kad yra inkasacija, kad yra laisvų vietų. Mano, kad nuobauda paskirta be pagrindo, todėl prašo nuobaudą panaikinti.

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 301 straipsnį, teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 124¹ str. 2 d. nustato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad M. G., tiesioginių darbo funkcijų atlikimo metu pažeidė KET 8 punkto bei 846 ženklo „Neįgalusis“ reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nėra, nes tai patvirtina tiek byloje surinkti įrodymai, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai. Tačiau M. G. skundu nesutinka su paskirta nuobauda, kadangi pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui.

ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 str. nuostatomis, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad minėtų sąlygų nėra nustatyta. M. G. nurodoma aplinkybė, kad pažeidė kelio ženklą, norėdamas užtikrinti kolegos-inkasatoriaus saugumą, nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu. Be to skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad būtinuoju reikalingumu vadovaujamasi esant realiam, akivaizdžiam pavojui, o ne galimam. Todėl M. G. skundo argumentas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos nuobaudos.

Administraciniu nurodymu (b. l. 17) nustatyta, kad M. G., vadovaujantis ATPK 260¹, dėl padaryto teisės pažeidimo buvo siūloma sumokėti puse minimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 2 d., tačiau šia galimybe M. G. nepasinaudojo, todėl 2015-01-28 nutarimu jam buvo paskirta 57 Eur bauda, t.y. baudos dydis nustatytas artimas ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijos vidurkiui.

Iš pažymos apie baustumus matyti, kad iki šio pažeidimo padarymo M. G. buvo nebaustas (b. l. 22), darbdavio pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip atsakingas, visada laiku įvykdantis paskirtas užduotis, sąžiningai atliekantis savo pareigas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (b. l. 9). Be to, pastebėtina ir tai, kad M. G. iš esmės pripažino teisės pažeidimą, tačiau nesutiko dėl teisinio vertinimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad paskirta nuobauda – 57 Eur bauda, individualizuota netinkamai, nes nuobaudos tikslai visiškai gali būti pasiekti M. G. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje, t.y. 28 EUR.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 str.1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-01-28 nutarimą: M. G. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą – 57 EUR baudą sumažinti iki 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų).

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė