Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius paaiškino, kad nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalis sieja draudiminiai santykiai pagal sudarytą transporto priemonės draudimo sutartį. Draudimo apsaugos laikotarpiu įvyko eismo įvykis, kurio metu apdraustosios transporto priemonės apgadinta iš viso šešios transporto priemonės, iš kurių dviejų transporto priemonių savininkai pateikė ieškovui pretenzijas, dėl ko ieškovas sumokėjo 13 514,76 Eur draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką prievolė pagal sudarytą draudimo sutartį pasibaigė. Aplinkybė, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nulėmė tai, kad ieškovas reikalauja atlyginti sumokėtą draudimo išmoką. Eismo įvykio metu nukentėję asmenys apibūdino tiek transporto priemonės, sukėlusios eismo įvykį, vairuotoją ir jo vairuotą transporto priemonę. Aplinkybė, kad vairuotojas nebuvo nubaustas pagal Vokietijoje galiojantį teisini reglamentavimą, negali būti vertinama kaip šalinanti pareigą atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, kadangi draudėjas turėjo atlyginti sukeltą žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi pareigos aiškintis dėl teisenos vairuotojui pasibaigimo, ieškovas įrodo faktą, kad apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Byla iškelta ne dėl žalos padarymo fakto, o dėl išmokėtos draudimo išmokos, kurią turi atlyginti atsakovė, kadangi buvo pasišalinta iš įvykio vietos. Kvestionuoti policijos surinktą medžiagą, ieškovas neturi pagrindo. Šiuo atveju nėra keliamas klausimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, o dėl kilusios civilinės atsakomybės. Palaikydamas ieškinį, teismo prašo įvertinti, esmines faktines aplinkybes, kurias ieškovas įrodė bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės įrodinėjimas rėmėsi aplinkybe, kad niekas neįrodė, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, kad atsakovas šios aplinkybės niekaip neįrodė, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad ik atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo viena eismo įvyko vietoje. Atsakovė niekaip nepaneigė šios aplinkybės. Kitas aplinkybė – jų transporto priemonė niekaip negalėjo apgadinti dviejų transporto priemonių, yra visiškai neįrodyta. Atsakovė galėjo prašyti atlikti ekspertizę, tačiau tokio prašymo gauta nebuvo. Atsakovė jokių faktinių rašytinių įrodymų nepateikė, viską remia tik žodiniais paaiškinimais – teiginiais. Atsakovė taip pat teigė, kad neįrodytas pasišalinimo faktas, tačiau faktas, kad transporto priemonės apgadintos stipriai, jokie kiti asmenys ar transporto priemonės neįvardinti. Nagrinėjamu atveju kalbama apie profesionalų vairuotoją, kuris turėjo gebėti išmanevruoti konkrečiame kelyje. Ieškovė turi įrodyti, ar jai kilo prievolė mokėti išmoką, ir ar atsakovei kilo prievolė grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė, susipažinusi su visa bylos medžiaga, nenustatė pagrindo neišmokėti draudimo išmokos nukentėjusiesiems. Konkretus įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo išmokėta išmoka. Kadangi atsakovė pažeidė įstatymo nuostatas, t. y. buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę atgauti išmokėtą išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovės sumokėtą išmoką 13 514,76, sumokėtą žyminį mokestį – 304,00 Eur, 6 procentus procesines palūkanas, 418,46 Eur vertimo išlaidų, 500,00 Eur ieškovo patirtas advokato išlaidas.

Šiuo atveju, kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, o tik ieškovo atlikti mokėjimo nurodymai bei vidiniai dokumentai, kurie niekaip neleidžia atsakovui tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo dydžio. Dėl šių priežasčių, ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo yra atmestinas kaip neįrodytas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ir 418,46 Eur vertimo išlaidų, nors kartu su ieškiniu nėra pateikta nei vieno dokumento užsienio kalba, ar tokių dokumentų vertimo. Dėl šių priežasčių, tokios išlaidos taipogi negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, prašoma teismo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu (t. 1., el. b. l. 30-33).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius D. D. nurodė, kad byloje minimas automobilis į aikštelę nurodytą ieškinyje, persikrauti krovinio. Įmonė veikia visoje Europoje, vienur pasikrauna automobilius, kitur išsikrauna. Apie įvykusį eismo įvykį informavo klientas iš konkrečios persikrovimo aikštelės. Buvo atsiųstos fotonuotraukos, prašydamas, kad įmonė atsiųstų savo transporto priemonės nuotraukas, kad būtų galima nustatyti, ar eismo įvykį sukėlė jų įmonei priklausantis autovežis. Pagal kliento atsiųstą informaciją ir jų transporto priemonės būklę, nusprendė, kad eismo įvykį sukėlė ne jų įmonei priklausantis autovežis. Klientui, kuris yra juridinis asmuo, buvo pateikti duomenys, kad kokia transporto priemonė ir kas ją vairavo ir ta medžiaga buvo perduota Vokietijos policijai. Vairuotojas nurodė nieko nežinantis apie eismo įvykį. Žinant, kokia transporto priemonė, ji galėjo apgadinti tik vieną transporto priemonę. Kadangi eismo įvykio vieta yra judri, ten atvyksta daug autovežių pasikrauti, todėl eismo įvykį galėjo padaryti ir kitos transporto priemonės. Tralas nebuvo tiesiogiai apžiūrėtas Vokietijos teisėsaugos pareigūnų, nes niekas į juos nesikreipė. Neįrodė, kad vairuotojas tuo metu buvo aikštelėje, kadangi teisena jo atžvilgiu nutraukta. Ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu transportu padarytas eismo įvykis, todėl nepripažįsta ieškinio, nes pati eismo įvykio trajektorija, sugadinimų mastas negalėjo būti padarytas su konkrečiu tralu. Minėtas tralas iki šiol yra įmonėje, su juo yra dirbama, jis nebuvo remontuotas, nes nebuvo jokių apgadinimų padaryta. Susisiekus su vairuotoju, jis konkrečiai pasakė, kad yra išteisintas, jo atžvilgiu nutraukta teisena, nes ne jis sukėlė eismo įvykį. Nors ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau iš praktikos žinoma, kad su tokiu tralu jo sukimo trajektorija yra kitokia nei kad nagrinėjamu atveju. Teismo prašo ieškinį atmesti, nes atsakovės kaltės šiuo atveju nėra, kadangi eismo įvykyje nedalyvavo.

Atsakovės atstovas advokatas Viačeslavas Ivanovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ne tik atsakovė turi įrodinėti dėl kilusios civilinės žalos, bet ir draudimo įmonė. Šiuo atveju nenustatytas pasišalinimo faktas, todėl apie jokią regreso teisę kalbėti negalima. Byloje vadovaujamasi tik prielaidomis, policijos protokolas nėra galutinis dokumentas, tai tik pradėtos teisenos pradžia, galutinis dokumentas yra tas, kuriame nurodyta, kad atsakovės samdytam vairuotojui teisena neiškelta. Liudytojų parodymai yra abstraktūs, nekonkretizuojantys nei aiškaus eismo įvykio kaltininko, nei transporto priemonės. Liudytojų parodymai prieštaraujantys vieni kitiems. Visas kaltinimas remiasi tik prielaidomis, o ne įrodymais. Taip pat byloje niekas neįrodė, kad vairuotojas pasišalino, ar kad pasišalino sąmoningai. Draudikas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jis to nepadarė. Ne atsakovė turėjo atlikti aktyvius veiksmus, nustatant įvykio aplinkybes ir pagrindą išmokėti draudiminę išmoką. Atsakovės samdytam vairuotojui teisena nutraukta, nes nenustatyta, kad jis sukėlė eismo įvykį. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, todėl prašoma jį atmesti. Ieškovas remiasi tik prielaidomis, jokių neginčytinų įrodymų nepateikta,. Pažymima, kad teisena atsakovės samdyto vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, nesigilino į visas aplinkybes, nenustatyta civilinės atsakomybės sąlygų. Konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti regreso teisę. Prašoma ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustas krovininis automobilis Mercedes Benz Actros Rimo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. (t. 1., el. b. l. 3-7). Pagal Žalos administravimo bylos duomenis, apdraustasis automobilis Mercedes Benz Actros Rimo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovei, 2021 m. balandžio 20 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tretiesiems asmenims priklausantys automobiliai, o apdraustosios transporto priemonės vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino (t. 1., el. b. l. 8-14). Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 13514,76 eurų draudimo išmoką. Ieškovas 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakovei pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio ir išmokėtų išmokų grąžinimo (t. 1., el. b. l. 10-11).

Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimu, tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai negali būti

vertinami ne tik kaip pagrindžiantys atsakovės darbuotojo atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio, bet ir pastarojo dalyvavimą aktualiame ginčui eismo įvykyje, kadangi niekur nenustatyta, kad būtent atsakovės darbuotojas sukėlė eismo įvykį, juolab, kad jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas (t. 1., el. b. l. 30-33, 70-73).

Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

TPVCAPDĮ 6 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu, būtent ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai draudiminiai santykiai, todėl atsakovė turėjo pareigą nustatytu terminu pranešti apie autoįvykį (Draudimo sutarties 5 punkto „e“ papunktis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigą pranešti apie autoįvykį yra nustatyta atsakovei, todėl jai kyla atsakomybė dėl nepranešimo apie eismo įvykį nustatytu terminu, t. y. dėl pareigos, nurodytos TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nevykdymo.

Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Tokiu būdu, draudikas gali reikalauti dalies draudimo išmokos grąžinimo ir tuomet, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. šalių sudarytą atsakovei priklausančio automobilio Mercedes Benz Actros Rimo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto „c“ papunktį draudėjas (atsakovė) įsipareigojo pranešti draudikui (ieškovui) sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė neteikė jokių dokumentų ir jokios informacijos ieškovui. Teismo vertinimu, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, t. y. netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas. Atsakovė yra savo veiklos profesionalė, užsiimanti krovinių pervežimu, ji turėjo ir galėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti dėl jos neveikimo, todėl privalo prisiimti neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pasamdytas darbuotojas buvo kaltinamas dėl Vokietijoje sukelto eismo įvykio padaryto su atsakovei priklausančia transporto priemone, atsakovė, gavusi informaciją, pretenzijas iš ieškovo turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl aplinkybių faktinio išsiaiškinimo, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Pažymėtina, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. gavusi pretenzijas, turėjo aktyviais veiksmais bendradarbiauti su ieškovu, padėdama nustatyti aplinkybes, galėjusias lemti ieškovo galimybę atsiimti išmokėtą draudimo išmoką, įrodant atsakovės teisme aptartas aplinkybes, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką būtent dėl jų transporto priemonės sukelto eismo įvykio, atmestini. Kaip apdairi draudėja atsakovė turėjo pareigą domėtis įvykio aplinkybėms, nedelsiant imtis priemonių surasti atitinkamus dokumentus ir pateikti gautą informaciją ir dokumentus (ekspertizę, vairuotojo paaiškinimus) ieškovui, kas taip pat padaryta nebuvo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad transporto priemonė turi nežymius apgadinimus, tačiau jie negalėjo kilti dėl aptariamo įvykio, juolab, kad pagal transporto priemonės technines specifikacijas minėta transporto priemonė nugalėjo apgadinti kelių automobilių, galėjo apgadinti vieną, kas sukelia pagrįstą abejonę dėl transporto priemonės nedalyvavimo 2021 m. balandžio 20 d. eismo įvykyje Vokietijoje. Teismas, be kita ko, pažymi ir tai, kad, nors atsakovės samdytas darbuotojas ir nebuvo patrauktas atsakomybėn bei nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovas, neturėdamas jokios informacijos apie eismo įvykį be tos, kurią gavo iš Vokietijos kompetentingų institucijų, atsakovei ne tik nevykdžius savo pareigų surinkti informaciją apie eismo įvykį iš savo samdyto asmens, bet ir nepateikus net turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, sugretinti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus bei įvertinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumą. Todėl atsakovės argumentai, jog faktas, kad ieškovas negavo informacijos apie eismo įvykį neturėjo reikšmės jo sprendimui dėl išmokos sumokėjimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, ieškovo prašoma maksimali 100 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos laikytina pagrįsta, todėl priteistina. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteistina 13 514,76 Eur išmoka.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 13 514,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 30 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtas išlaidos sudaro 304,00 Eur žyminio mokesčio, 418,46 Eur vertimo išlaidų ir 500,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokatui. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 222,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 514,76 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų keturiolikos eurų 76 centų) išmoką, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą 13 514,76 Eur sumą nuo 2022 m. lapkričio 30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 222,46 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus 46 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.