- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1533-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20894-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Namas kubu“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Namas kubu“ patikslintą ieškinį pareikštą atsakovui A. A., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Namas kubu“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovei MB „Namas kubu“ teisę be atsakovo A. A. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant padalinti pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du gyvenamuosius vieno buto pastatus pagal UAB „Idea Urbana“ parengtus gyvenamojo namo Vilnius, (duomenys neskelbtini), padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projektinius pasiūlymus, laikantis 2011-12-16 sutartimi Nr. DJ-6947 nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė MB „Namas kubu“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir jame esančius statinius: (i) 43/100 pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ii) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (iii) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 88,74 kv. m., priklauso dviem bendraturčiams: 43/100 dalys arba 38,16 kv. m., priklauso ieškovei, o 57/100 dalys, arba 50,58 kv. m. priklauso atsakovui A. A.. Bendraturčiams priklausantis ginčo gyvenamasis namas pastatytas ant 2 (dviejų) atskirų žemės sklypų: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieškovei, ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. A.. Gyvenamasis namas nėra padalintas tarp bendraturčių, todėl jo valdymas, naudojimas ir priežiūra sukelia konfliktų tarp bendraturčių, trukdo tinkamam nuosavybės teisės įgyvendinimui. Šie ginčai būtų išspręsti atidalijus statinį į 2 (du) atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – vieno buto gyvenamuosius namus. 2021 m. gegužės 03 d. Ieškovė pateikė raštą atsakovui su prašymu išduoti sutikimą namo padalijimui pagal UAB „Idea urbana“ parengtą namo padalijimo Projektą. Ieškovė šį raštą siuntė atsakovui tiek registruota siunta, tiek ir per antstolį. Tačiau atsakovas į šiuos ieškovės siųstus prašymus jokio atsakymo nepateikė o antstoliui įteikti jų taip pat nepavyko.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad norint pakeisti viešajame registre (NTR) nurodytą pastato paskirtį (iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai į gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai) arba du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant tik statinio paprastojo remonto darbus arba statybos darbų iš viso neatliekant, reikia parengti pastato paskirties keitimo projektą, pagal tą projektą iš savivaldybės administracijos gauti SLD, jeigu reikia, atlikti projekte numatytus paprastojo remonto darbus, atnaujinti statinio kadastro duomenų bylą, surašyti ir Inspekcijoje įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir pateikti VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti NTR pakeistus statinio kadastro duomenis (statinio paskirtį). Pagrindinė problema – įregistruoti du sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011 m. gruodžio 16 d. (Nekilnojamojo turto išrašo Nr. 10/213657 7.3 papunktis, taip pat Projekto 24-29) sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo sutartis, tačiau sklypų riba nesutampa su pastatų/butų atskyrimo riba (žiūrėti projekto 31 psl.). Atsakovo naudojama pastato dalis, vėliau vienbučio gyvenamojo namo dalis, lieka gretimame (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype (žiūrėti projekto 31 psl.). Pastatas yra sklypo priklausinys, jo dalis neturėtų būti gretimo sklypo priklausinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 10 straipsnis). Pastato savininkai turėtų susitarti dėl pastato padalijimo pagal sklypų ribą arba sklypų ribą keisti pagal naudojamas pastato dalis. Taip pat turi būti susitarta dėl galimų statybos darbų vykdymo sąlygų. Bendruoju atveju, atsižvelgiant į bendras pastato konstrukcijas, vykdant statybos darbus, keičiant pastato konstrukcijas, keičiant pastato matmenis, išvaizdą, paskirtį sublokuoto pastato savininkas turi pritarti projekto sprendiniams.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadoje nurodė, kad vadovaujantis tuo, kad ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų plotai yra didesni nei 200 m², vienbučių blokuotų namų statyba žemės sklypuose galima. Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatai nenumato prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą atliekant statinio atidalijimą į du turtinius vienetus. Statinio atidalijimas į du turtinius vienetus turi būti vykdomas vadovaujantis STR 1.07.03:2017 nuostatais. Vadovaujantis STR 1.07.03:2017 120 punktu privaloma patikrinti ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Pažymėjo, kad ieškovės parengtame Projekte STR 1.07.03:2017 120 punkte nurodyti reikalavimai yra išspręsti, dėl ko, teikė nuomonę, kad ieškovės pateiktas projektas gali būti įgyvendinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė leisti ieškovei MB „Namas kubu“ be atsakovo A. A. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant padalinti pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du gyvenamuosius vieno buto pastatus pagal UAB „Idea Urbana“ parengtus gyvenamojo namo Vilnius, (duomenys neskelbtini), padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projektinius pasiūlymus, laikantis 2011 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. DJ-6947 nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.
7. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projekte Nr. IU-19.12-S74 nurodoma, kad gyvenamasis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, stovi ant dviejų sklypų ir yra naudojamas abiejuose sklypuose kaip du atskiri turtiniai vienetai. Taip pat nurodoma, kad dalijamos patalpos yra vieno buto gyvenamajame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo pastato paskirtis nekeičiama. Gyvenamasis namas turi atskirus įėjimus iš lauko į padalijamas pastato dalis. Pagrindiniai įėjimai į dalijamą pastatą paliekami esami. Gyvenamojo namo padalijimas projektuojamas per bendrą sieną tarp patalpų. Pastatas iš išorės nekeičiamas, paliekamas esamas. Patalpų išplanavimas paliekamas esamas. Nurodoma – patekimai prie pastatų esami iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrengto įvažiavimo į sklypą, tai įrengus nuovažą į sklypą, reikalinga viena automobilių stovėjimo vieta bus įrengta sklype, o sklype kadastrinis Nr. 0101/0059:75 paliekamas esamas įvažiavimas su esama automobilių stovėjimo vieta. Pastatų natūralus apšvietimas – esamas. Projektuojamuose pastatuose insoliacijos duomenys atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“<...>. Pastatas aprūpintas elektros tinklais. Esamas pastato šildymas - krosninis. Padalijamas pastatas Nr.1 turi dujotiekio įvadą. Esami inžineriniai tinklai patalpose eksploatuojami pagal esamas sutartis iš centralizuotų sistemų nuo miesto tinklų. Naujų inžinerinių tinklų įvadai ir išvadai šiuo projektu nenagrinėjami (projektuojami atskira susitarimu). Atidalintų pastatų inžinerinių tinklų įvadai ir išvadai paliekami esami.
8. Teismas sutiko su ieškovės atstovės argumentais, jog pagal pateiktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projektą Nr. IU-19.12-S74 matyti, kad atsakovo A. A. nuosavybės dalis nesumažės ir būtent jo dalis pateks į kito savininko sklypą, kuris neprieštarauja dėl tokio bendro turto – gyvenamojo namo padalijimo būdo. Galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje, 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta, kad kai statinys patenka į kito asmens sklypą, kaip vienas iš dokumentų leidžiančių statyti statinį kito savininko žemės sklype, gali būti pateiktas šio žemės sklypo (teritorijos) savininko sutikimas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė sutinka su tokiu atidalijimo būdu ir reiškia sutikimą, jog dalis atsakovo namo patektų į ieškovės sklypą. Toks sutikimas, šioje stadijoje, teismo vertinimu, yra pakankamas ir atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimą. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentų ieškovė turės pareigą raštu pateiktu sutikimą detaliai nurodant sklypo dalį, tačiau šioje stadijoje sprendžiant dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, kaip minėta, žodinis sutikimas yra pakankamas priimti teismo sprendimui, kitoks teismo vertinimas būtų formalus, juolab, kad ieškovei pakeitus poziciją ir sutikimo neduodant ji pati negalės įgyvendinti savo siekiamo tikslo.
9. Teismas nurodė, kad pagal teismų formuojamą praktiką atsakovas A. A. šioje byloje turėjo įrodyti, kad sutikimas ieškovei gauti statybą leidžiančius dokumentus nėra duodamas pagrįstai. Atsakovas su ieškove nebendravo nei ikiteisminėje stadijoje, nei teisminio proceso metu, nereiškė pozicijos, nepriėmė dokumentų. Aplinkybių dėl kurių, tenkinus ieškovės reikalavimą būtų pažeistos atsakovo teisės teismas nenustatė. Sulyginus 2011 m. gruodžio 16 d. sutarties priede nurodytą naudojimosi tvarką (kokiomis konkrečiomis dalimis kiekvienas iš savininkų naudosis) su projekte numatoma namo dalimi atsakovui A. A. (projektas Nr. IU-19.12-S74) nustatyta, kad visų patalpų plotai bei dalys atitinka 2011 m. gruodžio 16 d. šalių sutartyje nustatytus plotus bei dalis, dėl kurių atsakovas sutiko pasirašydamas sutartį. Teismas pažymėjo, kad bylos šalys jau naudojasi patalpomis atskirai.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. priėmė papildomą sprendimą ir nusprendė priteisti ieškovei MB „Namas kubu“ iš atsakovo A. A. 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo išvados atliktos remiantis išimtinai ieškovės argumentais ir motyvais, neišklausius atsakovo pozicijos ir nenustačius objektyvios tiesos.
11.2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas su ieškove nebendradarbiauja, neduoda sutikimo projektui. Ieškovė šiuo atveju teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi ieškovė niekada nebuvo teikusi atsakovui prašymo išduoti sutikimą taip pat niekada nebuvo supažindinusi atsakovą su padalijimo projektu.
11.3. Ieškovės pateiktas projektas negalėjo būti įgyvendintas nepriklausomai nuo atsakovo duoto sutikimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė du kartus tikslino savo ieškinio reikalavimą ir 2023 m. sausio 11 d. pateikė teismui visiškai naują atidalijimo projektą, kurio atsakovas nematė ir negalėjo dėl jo pasisakyti, tuo labiau – išreikšti argumentuotą sutikimą arba nesutikimą su projektu. Atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis sudegė, todėl kyla pagrįstas klausimas ar ieškovė, rengdama projektą, atsižvelgė į esminę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę.
11.4. Atsakovas nuo 2021 m. gegužės 13 d. buvo gydomas ligoninėje, jam dėl patirtos galvos traumos buvo skirtas intensyvus gydymas. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašymu antstolis 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 7 d. bandė įteikti atsakovui ieškovės prašymą išduoti sutikimą gyvenamojo namo padalijimui ir UAB Idea urbana gyvenamojo namo Vilnius, (duomenys neskelbtini), padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (su priedais) atsakovui priklausančios, bet sudegusios gyvenamojo namo dalies adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, kas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė net nesiekė taikiai spręsti turto atidalijimo klausimą su atsakovu, kadangi puikiai žinojo, jog atsakovas šiuo adresu negyvena, jis yra gydomas ligoninėje. Šios faktinės aplinkybės patvirtintos ieškovės į bylą pateiktoje 2021 m. liepos 16 d. antstolio M. D. padėjėjo M. Š. gavimo pažymoje Nr.28-821P.
11.5. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama iki 2022 m. liepos 8 d. vienos sudėties teismo, nuo 2022 m. liepos 8 d. teismo sudėtis pasikeitė ir byla pradėta nagrinėti iš naujo naujos sudėties teismo. Iki 2022 m. liepos 8 d. procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti jo darbovietėje. Pasikeitus teismo sudėčiai ir bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovas apie teismo sudėties pasikeitimą bei apie iš naujo pradėtą nagrinėti bylą nebuvo tinkamai informuotas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui neįteikus atsakovui procesinių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka, t. y. neinformavus atsakovo apie teismo procesą, dėl nuo atsakovo nepriklausančių objektyvių priežasčių atsakovas negalėjo įvertinti ieškovės pateikto naujo gyvenamojo namo atidalijimo projekto bei pateikti savo sutikimą ir/arba argumentuotą nesutikimą.
11.6. Teismas iš pradžių įteikinėjo atsakovui dokumentus darbovietės adresu ir atsakovas yra gavęs šiuos dokumentus, vėliau teismas pradėjo taikyti civilinėje byloje dokumentų įteikimo fikciją – viešą paskelbimą. Atsakovo vertinimu, šioje civilinėje byloje teismas nesielgė pakankamai rūpestingai ir neišnaudojo visų priemonių, kuriomis galėjo įteikti dokumentus atsakovui, vienas iš jų – įteikti dokumentus atsakovui darbovietėje. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis.
11.7. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminėje stadijoje atsakovas nevengė bendradarbiauti su ieškove, o savo sutikimo/nesutikimo projektiniams sprendiniams neišreiškė, nes negavo nurodytų dokumentų, nebuvo su jais supažindintas ir nežinojo apie jų egzistavimą, t. y. jo elgesys buvo įtakotas aplinkybių, kurios nuo jo nepriklausė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas dėjo visas įmanomas pastangas, jog atsakovas būtų informuotas apie bylą ir joje teikiamus procesinius dokumentus: teismas traukė VĮ „Registrų centro“ išrašus, siekė išaiškinti tikrąją atsakovo gyvenamąją vietą ir teikė dokumentus ir į atsakovo darbovietę. Atsakovo argumentai, neva jo nepasiekė teismo siųsti procesiniai dokumentai yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių, nes atsakovas, piktnaudžiaudamas procesu ir siekdamas jį apsunkinti, dokumentų nepriimdavo ir ignoruodavo. Todėl nėra pagrįsta teigti, kad teismas nesielgė pakankamai rūpestingai, kai de facto pats atsakovas buvo nesąžininga proceso šalis.
12.2. Atsakovas teigia, kad negaudavo teismo siunčiamų dokumentų, tačiau, kaip matyti iš elektroninės bylos kortelės ir joje esančių dokumentų, atsakovas dokumentus gaudavo, tačiau jų nepriimdavo. Atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl nepateikė atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį. Atsakovo nurodyti argumentai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti, nes CPK 42 str. numato ieškovės teisę patikslinti ieškinį. Nėra aišku, kodėl atsakovas teigia, jog tokie ieškovės procesiniai veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu, kai ieškovė įgyvendina CPK numatytas teises.
12.3. Atsakovas turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir išreikšti savo poziciją dėl nuosavybės atidalinimo klausimų. Tačiau atsakovas šios savo teisės/pareigos neįgyvendino: atsakovas, nors ir žinojo apie bylos nagrinėjimą, tačiau niekada nepateikė savo pozicijos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent atsakovas turėjo pareigą išreikšti savo nuomonę, o ne teismas turi dėti pastangas, kai atsakovas jau yra informuotas apie bylos nagrinėjimą. Atsakovas turėjo pareigą rūpintis, jog bylos nagrinėjimo procesas būtų kiek įmanoma greičiau užbaigtas, tačiau savo veiksmais atsakovas elgėsi priešingai – vilkino procesą.
12.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas iki šios dienos nėra susipažinęs su projektiniais turto atidalijimo sprendiniais. Tokie atsakovo argumentai tik pagrindžia faktą, jog atsakovas siekia kiek įmanoma labiau vilkinti visą turto atidalijimo procesą. Turto atidalinimo sprendiniai į bylą buvo pateikti dar 2023 m. sausio mėn., todėl atsakovas turėjo daugiau nei 4 mėnesius susipažinti su projektiniais sprendiniais. Tai, kad to nepadarė, tik pagrindžia tai, kad atsakovas nepaiso Lietuvos teisinėje sistemoje keliamo bonus pater familias standarto ir buvo visiškai neaktyvus šioje byloje, nesidomėjo jos eiga, nors tokią pareigą turėjo.
12.6. Turto atidalijimo planas jokiais būdais nevaržo atsakovo nuosavybės teisės: atsakovo nuosavybės dalis nesumažės ir būtent jo dalis pateks į kito savininko sklypą, kuris neprieštarauja dėl tokio bendro turto – gyvenamojo namo padalijimo būdo. Kaip matyti, atsakovas nežino, kodėl nesutinka su turto atidalijimo planu. Atsakovas pripažįsta, kad nesusipažino su turto atidalijimo planu, todėl nenurodo jokių argumentų, kurie sąlygotų siūlomo turto atidalinimo plano nepagrįstumą. Darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Taip pat nėra pagrindo naikinti papildomą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovei MB „Namas kubu“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jame esantys statiniai: (i) 43/100 pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ii) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (iii) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 88,74 kv. m., priklauso dviem bendraturčiams: 43/100 dalys arba 38,16 kv. m., priklauso ieškovei, o 57/100 dalys, arba 50,58 kv. m. priklauso atsakovui A. A.. Bendraturčiams priklausantis ginčo gyvenamasis namas pastatytas ant 2 (dviejų) atskirų žemės sklypų: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieškovei, ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. A..
16. Bylos duomenimis, ieškovės pradinis ieškinys ir teismo pranešimas atsakovui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau teismo siunčiami procesiniai dokumentai teismui grąžinti neįteikti 2021-08-13. Pakartotinai dokumentai išsiųsti atsakovo darbovietės UAB „Varonis“ adresu, tačiau jie taip pat buvo grąžinti neįteikti 2021-10-09. Teismas 2021-10-11 atsakovui išsiuntė procesinius dokumentus su 30 d. žyma, tačiau 2021 m. lapkričio 14 d. grįžusi įteikimo pažyma patvirtina, kad dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. 2022-02-04 išsiųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu ieškinys, teismo pranešimas ir teismo šaukimas į 2022-02-25 parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo įteikti 2022-02-24 (b. l. 34). Atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti 2022-02-25 paskirtą posėdį, nes jis negali dalyvauti jame dėl ligos ir pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Parengiamasis posėdis atidėtas ir kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2022-06-20, kuris buvo atšauktas dėl pasikeitusios teismo sudėties. Šaukimą į 2022-06-20 parengiamąjį posėdį atsakovas atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi paskirtas byloje parengiamasis teismo posėdis 2022 m. rugpjūčio 23 d. 13.00 val. Teismo 2022-07-18 nutartis ir teismo šaukimas išsiųsti į atsakovo darbovietę grąžinti neįteikti.
18. 2023-01-11 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Su ieškiniu ieškovė pateikė Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą projektinius pasiūlymus.
19. Apie patikslintą ieškinį ir teismo posėdį atsakovui pranešta viešai. Taip pat patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas išsiųstas atsakovui jo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu procesiniai dokumentai teismui grąžinti neįteikti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu atsakovo informavimu apie pakeistą ieškinio reikalavimą, taip pat aplinkybe, kad atsakovui tinkamai neįteikus pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo atsakovas neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl naujai byloje reiškiamo ieškinio reikalavimo.
21. Procesinių dokumentų įteikimo būdus, vietą ir tvarką reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. CPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. CPK 124 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 straipsnio (kuratoriui), 130 (viešo paskelbimo būdu) straipsnio nustatyta tvarka. CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.
22. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).
23. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad 2023-01-11 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Ieškovė pareiškime prašo pripažinti ieškovei MB „Namas kubu“ teisę be atsakovo A. A. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant padalinti pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du gyvenamuosius vieno buto pastatus pagal UAB Idea Urbana parengtus Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, atliekant kapitalinį remontą, projektinius pasiūlymus laikantis 2011-12-16 sutartimi Nr. DJ-6947 nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Tą pačią dieną (2023-01-11) teismas priėmė ieškovės pareiškimą. Vilniaus miesto apylinkės 2023-01-11 nutartimi nutarta įteikti procesinius dokumentus (patikslinto ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui A. A. viešo paskelbimo būdu. Taip pat atsakovui ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo išsiųstas atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2023 m. sausio 25 d. grįžusi įteikimo pažyma patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti.
24. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas buvo informuotas apie pradėtą procesą, jam taip pat buvo įteiktas pradinis ieškinys, tačiau ieškovei iš esmės pakeitus ieškinio reikalavimą, pareiškimas su pakeistu ieškinio reikalavimu atsakovui turėjo būti įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių, bandydamas atsakovui įteikti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame ieškovė iš esmės pakeitė ieškinio reikalavimą, ir su ieškiniu pateiktus šalių gyvenamojo namo padalijimo į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus projektinius pasiūlymus. Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo nebuvo siųstas atsakovo darbovietės adresu, taip pat ieškovė nebuvo įpareigota spręsti dėl kitų įteikimo atsakovui būdų (įteikimo per antstolį, kuratoriaus paskyrimo), kas pagal suformuotą teismų praktiką laikoma pareigos informuoti šalį apie jai reiškiamus (šiuo atveju naujus) reikalavimus civilinėje byloje pažeidimu. Sutiktina su atsakovu, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo atsakovui buvo įteiktas formaliai, atsakovas realiai nebuvo informuotas apie ieškovės pakeistą ieškinio reikalavimą, todėl negalėjo pareikšti savo pozicijos šiuo klausimu.
25. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
26. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
27. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje leido ieškovei MB „Namas kubu“ be atsakovo A. A. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant padalinti šalims priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą) į du gyvenamuosius vieno buto pastatus pagal UAB Idea Urbana parengtus projektinius pasiūlymus. Tačiau kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovės priimtą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, jo pozicija byloje nebuvo išklausyta. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra susipažinęs su šiais projektiniais pasiūlymais, todėl negali pareikšti nuomonės šiuo klausimu. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam priklausanti gyvenamojo namo dalis sudegė ir nėra aišku, ar ieškovė, rengdama projektą, atsižvelgė į šią esminę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir motyvavo įvertinęs tik ieškovės argumentus, tačiau neišklausęs atsakovo, kaip lygiaverčio bendraturčio pozicijos dėl šalių gyvenamojo pastato padalijimo projektinių sprendinių.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami, byloje yra neįvertinta atsakovo pozicija, kas nagrinėjant bendraturčių turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pagal pateiktus byloje projektinius pasiūlymus klausimą yra ypatingai svarbu. Taip pat nebuvo įvertinta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apgadinta gaisro. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
30. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl papildomo sprendimo
31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties (CPK 93 straipsnis). Papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas, nes juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti priimant sprendimą (nutartį), todėl naikinant ar keičiant sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas teismo sprendimas (nutartis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-975-330/2015). Tai reiškia, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu teismo sprendimu (nutartimi) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1598-516/2016).
32. Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė laikoma neįgijusia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei priteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, laikytina nepagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
atsakovo A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.