Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1209-288/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1-1209-288/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57405-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
Z. V.
Ieškovas
A. P.
Advokatai
Nijolė Petraitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1209-288/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-57405-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.5.1; 2.3.4.3;1.2.25.4.1; 1.1.7.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajai Z. V., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,nukentėjusiam-civiliniam ieškovui A. P.,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. V. 2018-12-03, apie 10.14 val., Biruliškių g., Kaune, vairuodamas kelių transporto priemonę balninį vilkiką „DAF XF 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Reisch RSBS 35/24LK“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo Čiobrelių tako link Bruknių tako ties namu Nr. 8A, Kaune, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, dėl to kelio vingyje transporto priemonės junginyje puspriekabė „susižirkliavo“ ir transporto priemonė išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, keitė vilkiko judėjimo kryptį, susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu sunkvežimiu „Man 17.192“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. P., po susidūrimo sunkvežimis nuvažiavo nuo kelio dešinėn ir apvirto; taip pat kliudė priešpriešiais paskui sunkvežimį važiavusį automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. K., kuris po kontakto atsitrenkė į gatvės bortelį ir elektros linijos atramą, tokiais veiksmais sunkvežimio „Man 17.192“ vairuotojui A. P. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Z. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-12-03 įvyko autoįvykis. Tą dieną buvo labai slidu. UAB (duomenys neskelbtini) dirba apie dvejus metus. Vairavo blaivus. Mano, kad avarijos priežastis – saugaus greičio nepasirinkimas, nes pradėjo šalti, buvo slidu. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalą. Su nukentėjusiu geruoju nesitarė. Šiuo metu dirba naujoje darbovietėje, atlyginimas bus 570 eurų į rankas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjęs A. P. parodė, kad važiavo Biruliškių gatve, matė, kad atvažiuoja sunkvežimis, bandė išvengti susidūrimo, bet nepavyko ir susidūrė kaktomuša. Jo automobilį apvertė, jis atsidūrė žemyn galva. Jam lūžo koja, šlaunikaulis ir sutrupėjo girnelė. Iš draudimo bendrovės gavo 3000 eurų ir 2000 eurų turtinės žalos. Bet prašo dar jam priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nesvarbu iš ko bus priteista, bet jam pinigų reikia gydymusi. Gydytojų prognozės, kad jam reikės greičiausiai daryti girnelės operaciją. Visą gyvenimą bus su metalu kojoje. Jis jaučia tą metalą, jis prisuktas prie šlaunikaulio kakliuko. Vaikšto su lazda, jeigu ilgiau pavaikšto, be nuskausminamųjų vaistų neužmiega. Negali normaliai dirbti, normaliai gyventi, po avarijos savaitę laiko gulėjo ligoninėje, iki šiol jaučia skausmus.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. A. parodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad draudimas turi mokėti. Jų darbuotojas tuo metu važiavo su kroviniu. Kiek svėrė krovinys, negali pasakyti. Darbams juos samdo įmonės. Mašina buvo nepataisomai sudaužyta, dėl tos priežasties ir vairuotoją-kaltinamąjį atleido, nes daugiau automobilių neturi, nėra su kuo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. V. kaltę be visiško jo prisipažinimo, nukentėjusio A. P. parodymų įrodo ir kita byloje sutrinkta rašytinė medžiaga:

Kelių eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykyje, įvykusiame 2018-12-03, apie 10.14 val. Kaune, Birulių g. ties namu Nr. 8A (b. l. 13-15, 28, 31-40).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota transporto priemonių vilkiko „DAF XF 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės REISCH RSBS 35/24 LK, vlast. Nr. (duomenys neskelbtini) sunkvežimio „MAN 17.192“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei lengvojo automobilio „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 16-18, 19-21, 22-24, 25-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G321/2019 (02) nurodyta, kad A. P. nustatyti uždari kairio šlaunikaulio kūno ir kairės girnelės lūžiai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 78-79).

Apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad 2018-12-03, apie 11 val. važiavo automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Biruliškių pl. nuo Elektrėnų g. link Ateities pl. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo sunkvežimis MAN . Priešpriešiais matė, kad artėja vilkikas DAF su puspriekabe. Buvo slidus kelias, vietomis kelio danga apledėjusi. Staiga priešpriešiais važiavęs minėtas vilkikas DAF su puspriekabe „susižirkliavo“. Jis nuo kelio susidurdamas „nunešė“ priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį sunkvežimį MAN, po to vilkikas priekiu kliudė jo vairuojamo „Renault Kangoo“ kairės pusės galinę dalį, nustūmė ir atrėmė į elektros apšvietimo stulpą. Nuvažiavęs nuo kelio sankasos, vilkikas pasisukusia puspriekabe dar gerai trenkėsi ir deformavo visą automobilio kairę pusę. Sunkvežimis MAN po susidūrimo buvo apvirtęs ant stogo žalioje juostoje. Išlipęs pamatė, kad sunkvežimio vairuotojas sėdi kabinoje žemyn galva ir jam laša kraujas. M. K. pripuolęs pro išdaužtą langą puolė laikyti vairuotoją, kuriam buvo prispausta koja tarp sėdynės ir vairo. Buvo dar pribėgęs kitas vyrukas. Jam pasakė, kad skubiai skambintų į Bendrosios pagalbos centrą, iškviestų medikus. Po to jis to paties vyruko paprašė, kad paduotų ant kelio gulinčią plastikinę lentą. Norėjo ją pakišti sunkiai sužeistam sunkvežimio vairuotojui po nugara, kol atvyks medikai ir ugniagesiai. Jis su jam pagelbėjusiu vyriškiu lenta laikė salone pakibusį sunkvežimio vairuotoją. Po kelių minučių pirmi atvyko ugniagesiai. Jie profesionaliai išpjovė deformuotas sunkvežimio salono dalis, kurios vairuotojui prispaudė kojas, jį iškėlė ir atidavė jau atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams. Taip pat atvyko policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino M. K. ir vilkiko DAF vairuotojo blaivumą. Nustatyta, kad abu buvo visiškai blaivūs. Sunkvežimio MAN vairuotojas Greitosios medikų buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Vėliau pareigūnams leidus vyko į Kauno kelių policiją, kur parašė pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. M. K. supratimu, dėl eismo įvykio neabejotinai kaltas vilkiko DAF vairuotojas, nes nepasirinko saugaus greičio, nedideliame vingyje „susižirkliavo“, apgadino sunkvežimį ir jo vairuojamą automobilį, o taip pat sunkiai sužalojo sunkvežimio vairuotoją. M. K. pats fiziškai eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 69-70).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai patvirtina eismo įvykio medžiaga, specialisto išvada, kuria nukentėjusiam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Z. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta kaltu, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 82-85), psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas. Jam skirtina bausmė – bauda.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu.

Civilinis ieškinys.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs-civilinis ieškovas A. P. pateikė 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti už sutrikdytą jo sveikatą. Nurodė, kad jis patyrė daug sužalojimų, kurių gydymas dar tęsiamas. Draudimas atlygino 3000 eurų neturtinės žalos. Jis papildomai prašo priteisti 5000 eurų civilinį ieškinį ir jam nesvarbu kas atlygins (b. l. 103).

Kaltinamasis Z. V. nesutinka , kad iš jo būtų priteistas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo kaltinamasis manantis, kad ją turi atlyginti draudimo įmonė. Draudimo įmonė raštu nurodo, jog pervedė nukentėjusiam 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei pagal pateiktus čekius atlygino turtinę žalą 95,57 eurus už vaistus, 19,40 eurų už autobuso bilietus, 332,05 eurus už akinius (b. l. 133-134).

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas mano, kad ieškinį turi atlyginti draudimo įmonė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjęs patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, kad jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjęs nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, šoką,

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. P. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant galutinį jo dydį 5000 eurų, priteisiant ją iš civilinio atsakovo draudimo įmonės.

Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dalį – 3000 eurų draudimas nukentėjusiam atlygino, neturtinės žalos, priteistina 2000 eurų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujanti BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. V. skirti sumažintą bausmę 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusio A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė