Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei J. R., atsakovui A. R., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingai Mylimienei, Silvai Paulikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Inga Mylimienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ir nurodė, kad buvo apsilankyta J. R. gyvenamoje vietoje, ieškovė su dukra gyvena pas tėvus, nepilnametei sudarytos geros sąlygos. J. R. kreipėsi į skyrių dėl patiriamo psichologinio smurto jos atžvilgiu, mergaitė nori, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. R. turi sąlygas auginti dukrą. Neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama J. R. pagal jos gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, civilinės bylos medžiagos (b. l. 3-52) nustatyta, kad šalys susituokė 2004 m. rugpjūčio 10 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 89 (b. l. 11). Dar iki santuokos sudarymo 2002-07-24 gimė dukra G. R. (b. l. 10). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo kilnojamo turto už 2838 €, kurį teismo prašo padalinti.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas A. R., gyvendamas santuokoje su ieškove girtavo, fiziškai bei psichologiškai smurtavo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., nes prieš ieškovę naudoja smurtą, šeimos materialiai neremia, išskyrus išlaikymą dukrai. Smurto naudojimą pripažįsta ir atsakovas. Teismas abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir 2014-08-07 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 21), 2014-08-26 ir 2014-09-15 Kauno apylinkės teismo nutarimai administracinėse bylose (b. l. 81-84), todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – R., atsakovui – R. (CK 3.69 str.).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Ginčo dėl nepilnamečio vaiko dukters G. R. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nuo vaiko gimimo gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Kad nepilnamečio vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnametės dukters G. R. gyvenamąją vietą su ieškove J. R. (CK 3.59 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas šiuo metu dirba, yra sveikas ir darbingo amžiaus, galintis ir privalantis uždirbti pakankamai lėšų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl privalo elgtis sąžiningai ir skirti pakankamai lėšų vaikui išlaikyti. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, todėl, remiantis CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai G. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 € nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina J. R..

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.). Gyvendami santuokoje ieškovė J. R. su atsakovu A. R. nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo turto, kurio bendra vertė, kurio vertė 2838 €.

Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai J. R. ir A. R. santuokos metu iš santuokinių lėšų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį dalintiną turtą: televizorių „Samsung“ - vertė 232 €, skalbimo mašiną „Aristai“ - vertė 116 €, komodą - indaują - vertė 87 €, žurnalinį staliuką - vertė 72 €, spintelę televizoriui - vertė 87 €, siurblį „Saaba“ - vertė 290 €, trijų durų spintą - vertė 116 €, dvigulę lovą - vertė 87 €, komodą (miegamojo) - vertė 101 €, televizorių „Samsung“ - vertė 867 €, šaldytuvą „Samsung“ - vertė 174 €, komodą su stalčiais - vertė 116 €, sofą - lovą - vertė 116 €, dviejų vietų sofą – 87 € vertė, muzikinį centrą- 290 €. Bendra jungtine nuosavybe šalių įgyto dalintino turto vertė yra 2838 €.

Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (LAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

Ieškovė prašo jai priteisti televizorių „Samsung“, skalbimo mašiną „Aristai“, komodą – indaują, žurnalinį staliuką, spintelę televizoriui, siurblį „Saaba“, trijų durų spintą, dvigulę lovą, komodą (miegamojo). Viso bendra turto vertė 1188 €. Likusį kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui. Atsakovas sutinka su jam siūlomu turto padalijimu.

Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovei J. R. priteistinas šis santuokoje bendrąja jungtine šalių nuosavybe įgytas turtas: televizorius „Samsung“ - vertė 232 €, skalbimo mašina „Aristai“ - vertė 116 €, komoda - indauja - vertė 87 €, žurnalinis staliukas - vertė 72 €, spintelė televizoriui - vertė 87 €, siurblys „Saaba“ - vertė 290 €, trijų durų spinta - vertė 116 €, dvigulė lova - vertė 87 €, komoda (miegamojo) - vertė 101 €. Viso bendra turto vertė 1188 €.

Atsakovui A. R. priteistinas šis santuokoje bendrąja jungtine šalių nuosavybe įgytas turtas: televizorius „Samsung“ - vertė 867 €, šaldytuvas „Samsung“ - vertė 174 €, komoda su stalčiais - vertė 116 €, sofa - lova - vertė 116 €, dviejų vietų sofa – 87 € vertė, muzikinis centras- 290 €. Viso bendra turto vertė 1650 €.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 77,62 € žyminį mokestį (b. l. 8), 115,85 € išlaidas už ieškinio parengimą (b. l. 7). Iš ieškovės pateikto paslaugų pirkimo – pardavimo kvito, matyti, jog ieškovė už ieškinio paruošimą D. J. sumokėjo 115,85 €, tačiau duomenų, kad jis yra pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, išlaidos už D. J. suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo nepriteistinos, iš atsakovo ieškovei priteistinas 77,62 € žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 52 € dydžio žyminis mokestis (145,00 € × 12 mėn. = 1740 € × 3 proc. = 52 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 7,61 € bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., ikisantuokinė pavardė V., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2004 m. rugpjūčio 10 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 89.

Pripažinti atsakovą A. R. kaltu dėl santuokos iširimo.

Palikti J. R. santuokinę pavardę „R.“, A. R. – „R.“.

Nustatyti dukters G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 € (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015 m. sausio 13 d. iki dukters pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Šios lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. R. priteisti televizorių „Samsung“ - vertė 232 €, skalbimo mašiną „Aristai“ - vertė 116 €, komodą - indaują - vertė 87 €, žurnalinį staliuką - vertė 72 €, spintelę televizoriui - vertė 87 €, siurblį „Saaba“ - vertė 290 €, trijų durų spintą - vertė 116 €, dvigulę lovą - vertė 87 €, komodą (miegamojo) - vertė 101 €. Viso bendra turto vertė 1188 €.

A. R. priteisti televizorių „Samsung“ - vertė 867 €, šaldytuvą „Samsung“ - vertė 174 €, komodą su stalčiais - vertė 116 €, sofą - lovą - vertė 116 €, dviejų vietų sofą – 87 € vertė, muzikinį centrą- 290 €. Viso bendra turto vertė 1650 €.

Priteisti iš A. R. valstybės naudai 52 € (penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį bei 7,61 € (septynis eurus 61 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Žyminis mokestis ir pašto išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš A. R. 77,62 € (septyniasdešimt septynis eurus 62 centus) J. R. jos sumokėto žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.