- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-703-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04340-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka tikrovės; 2) pripažinti tęstinai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui antrus metus neleidžiant / blokuojant / vilkinant bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, tikslingai / tęstinai ir, sąmoninga tyčia vykdomos patyčios / pajuoka / šaipomasi / šmeižiama / engiama / niekinama, savaldžiaujama, apribojama / atimama / suvaržoma pareiškėjo įprasto / turėto judėjimo / veiklos laisvė ir 3) priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 4) pripažinti, kad savalaikis nenagrinėjimas, vilkinimas esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningas tyčinis įšaldymas bylų ne tik neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, sampratos / esmės; 5) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde išdėstė savo subjektyvią poziciją dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo realizavimo galimybės bei prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, demokratinės valstybės moralės ir vertybių principų.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, tokie reikalavimai vadovaujantis ABTĮ nuostatų aiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinęs tai, šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas akcentavo, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-492/2025).
Dėl skundo reikalavimo, susijusio su vykdymo veiksmais, teismas akcentavo, kad juo nėra formuluojamas joks skundo reikalavimas nagrinėtinas teisme. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teisėms nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis.
Dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas konstatavo, kad šie skundo reikalavimai keliami atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija). Nors pareiškėjo skundo reikalavime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodomos ir kitos valdžios / teisminės institucijos, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde pasisakoma dėl pradėtų išieškojimo procedūrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo dėl vykdomųjų raštų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sietinas su galimai neteisėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmais, kurie priskirtini vykdymo procesui, o jų teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą šioje byloje, yra susiję su išieškojimo procedūromis ir nėra laikytini valdžios institucijos teisės, individualių ar administracinių aktų priėmimu atliekant valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje. Teismas sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimas nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jį taip pat atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir jo skundą (pareiškimą) grąžinti nagrinėti (ne) tam pačiam teismui.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą (pareiškimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo 1, 2 ir 4 reikalavimus susijusius su Konstitucinio Teismo jurisdikcine veikla bei reikalavimus dėl juridinių faktų pripažinimo ir konstatavimo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjo skundo 5 reikalavimas yra susijęs su vykdymo procesu, o vykdymo veiksmų teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas vadovaudamas CPK normomis (be kita ko, ir su tuo susijusios neturtinės žalos priteisimo ginčus (3 skundo reikalavimas). Bendrosios kompetencijos teismams priskirtus ginčus administraciniai teismai nenagrinėja ir tokie reikalavimai atsisakytini priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi šiuos skundo reikalavimus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.