Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2571/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2571/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų aprūpinimas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilmestos projektai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2571/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų aprūpinimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6870-340/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilmestos projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų aprūpinimas“ dėl avansinio mokėjimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilmestos projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Statybų aprūpinimas“ dėl avansinio mokėjimo priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 346 419,01 Lt avanso, 8,49 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 346 419,01 Lt sumos atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant jį saugoti ir juo naudotis, o nustačius, kad atsakovas neturi minėto turto ar jo nepakanka – areštuoti lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybės, savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; be to, atsakovas be apribojimų galėtų prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu ir kt., o tokie veiksmai taip pat padidintų sprendimo neįvykdymo riziką. Teigė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o nagrinėjamu atveju ieškinio suma (346 419,01 Lt) yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Vilmestos projektai“ prašymą; nutarė areštuoti atsakovui UAB „Statybų aprūpinimas“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos 346 419,01 Lt, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant saugoti ir juo naudotis; jo nesant ar nepakankant, neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovo lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis; areštavus atsakovo lėšas, leido mokėti mokesčius valstybės, savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu.

Teismas nurodė, jog ieškinio suma yra didelė bei galinti padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškinio patenkinimo atveju, jog atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, reikalaujamą priteisti sumą (346 419,01 Lt) būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, kad, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vadovavosi ekonomiškumo principu, nurodydamas pirmiausiai areštuoti reikalavimų sumos atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nustačius, kad atsakovas neturi turto ar jo nepakanka – areštuoti lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Statybų aprūpinimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, taikydamas ieškovo prašomas priemones, pažeidė ekonomiškumo principą. Atsakovo finansinė padėtis yra stabili ir nėra pagrindo abejoti bendrovės galimybe įvykdyti galimą palankų ieškovui teismo sprendimą; veikė išimtinai interesais ieškovo, kuris nepateikė įrodymų, jog atsakovas atsisakė įvykdyti jo reikalavimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra reali grėsmė, kad, nesiėmus prašomų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tarp jų duomenų, jog atsakovas ketina turtą perleisti tretiesiems asmenims ar tapti nemokiu.Ieškovo reikalavimo suma nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovo įstatinį kapitalą sudaro 1 849 110 Lt, neparduoto nekilnojamojo turto vertė – 25 306 800 Lt, todėl ieškinio suma – 346 419,01 Lt atsakovo atžvilgiu nėra didelė.Atsakovas patiria didelius nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui, skundžiama 2011 m. rugpjūčio 29 dienos nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovui nesikreipus į antstolį dėl konkretaus turto aprašymo, buvo areštuotas visas atsakovui priklausantis turtas, todėl atsakovas negali vykdyti veiklos – sudaryti nuomos sutarčių, preliminariųjų pirkimo - pardavimo sutarčių bei įregistruoti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto pakeitimų. Veiklos nevykdymas sąlygoja didelių nuostolių atsiradimą.Teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam, kadangi nemotyvuotai ir nepagrįstai nepranešė apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilmestos projektai“ prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas pažeidė ekonomiškumo principą, kadangi buvo pritaikytos tokios priemonės, kurios minimaliai riboja juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą. Nurodo, jog nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pažymi, jog teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar tokių priemonių taikymas yra būtinas, o nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, todėl pagrįstai pritaikė prašomas priemones. Teigia, kad apeliantas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, t. y. turto vertės ir įsipareigojimų santykio; įstatinio kapitalo dydis nėra tinkamas pagrindas pripažinti atsakovo gerą finansinę padėtį; be to, atsakovo minimas turtas yra apsunkintas hipoteka. Pažymi, jog nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą nepažeidė atsakovo procesinių teisių būti išklausytam, kadangi jis šią teisę realizavo, paduodamas atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal proceso įstatymo nuostatas, galiojusias paminėtos teismo nutarties priėmimo metu.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-914/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-2413/2011).

Apelianto teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pažymėtina, kad CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Minėta, kad pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat atsakovo įsipareigojimais. Atsakovo su atskiruoju skundu pateiktais UAB „Statybų aprūpinimas“ bendrovės įstatų duomenimis, bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 1 849 110 Lt, o nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodoma, jog UAB „Statybų aprūpinimas“ vertinamo nekilnojamojo turto vertė sudaro 30 723 000 Lt (15-27, 66 b. l.), tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti gerą bendrovės finansinę padėtį. Iš nekilnojamojo turto rinkos vertės pažymos matyti, jog ši pažyma atlikta tikslu nustatyti turto rinkos vertę įkeitimui, skirtam AB DnB Nord bankui ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui, o pagal apelianto pateiktos Kreditavimo sutarties Nr. K-300-2007-398 (toliau –Sutartis) 5.2.1.-2 punktus, visas (30 723 000 Lt vertės) atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankams Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų (42 170 848 Lt; Sutarties 2.1 p.) įvykdymui užtikrinti (38-56 b. l.). Minėta, kad nustatant tikrąją atsakovo turtinę padėtį svarbūs įrodymai ne tik apie turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir apie atsakovo finansinius rodiklius, t. y. pajamas, apyvartą, finansinius įsipareigojimus, veiklos pelningumą (nuostolingumą), kt. Pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jo finansinę padėtį, nepateikė kitų įrodymų, išskyrus duomenis apie bendrovės įstatinį kapitalą ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurie (atsakovui nepateikus duomenų apie turimą neapsunkintą turtą ar kitų įrodymų dėl jo finansinės būklės) nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio suma (346 419,01 Lt) jo atžvilgiu nėra didelė ir neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė egzistavimo objektyvios grėsmės būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo (ne)įvykdymui.

Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, susijęs su atsakovo nurodytais nuostoliais dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 12 str., 144 str. ir 178 str.). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visuomet yra susijęs su tam tikrų suvaržymų atsiradimu, kuris gali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo grėsmę. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad egzistuoja nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo grėsmė, pati savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant atsakovo turtinių interesų apsaugai suteikti tokias pačias teisines garantijas kaip ir ieškovo turtinių interesų apsaugai, CPK 146 straipsnyje yra įtvirtintas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Taigi, atsakovui manant, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kilo reali nuostolių atsiradimo grėsmė, jis įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pagrįstu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pridėdamas tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 146 str.).

Nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentas, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nutarė pirmiausia areštuoti apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir, tik jo nesant, pinigines lėšas, todėl teismo pritaikytas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apelianto teisių daugiau negu to iš tiesų reikia teisėtam tikslui pasiekti.

Taip pat neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, išspręsdamas šį klausimą, nepranešęs atsakovui, nepažeidė įstatymo. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei įrodymus apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė, paduodamas atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje.

Dėl pasakyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė