Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-30 · Administracinė byla Nr. eI3-755-484/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
eI3-755-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01383-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Sigita Fomičiova, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-755-484/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01383-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos V. M. atstovui advokatui T. J.,

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo „Dėl įstaigų prie ministerijų“ redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.; toliau – ir atsakovė ar NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 49SD-13467-(14.49.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-73-(5.59 E.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, NŽT Vilniaus skyriaus sprendimu ir NŽT sprendimu, skunde tvirtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – ir Atkūrimo tvarka) nuostatos nedraudžia jai neatlygintinai perduoti individualiai statybai pasirinktą 0,2786 ha kitos komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Centrinėje Vilniaus miesto dalyje prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis į jai tenkančios ginčo žemės sklypo dalį, t. y. 0,06 ha.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, tam, kad ginčo žemės sklypas būtų priskirtas neperduodamų kategorijai, jis turi būti miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip kultūros vietovės. Ginčo žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį.

Pareiškėjos vertinimu, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys lemia tai, kokia nekilnojamoji kultūros vertybė bus įregistruota Kultūros vertybių registre. Ginčo žemės sklypas nėra jokioje miesto teritorijos dalyje, kuri būtų įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ginčo žemės sklypas patenka ne į miesto dalį, o į archeologinę vietovę. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. akte Nr. KPD-VL-1301, kuriuo rėmėsi atsakovė priimdama ginčijamus sprendimus, nėra nurodyti vertybių urbanistinio ar architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžiai. Tai, anot pareiškėjos, reiškia, kad Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė Kultūros vertybių registre nėra įregistruota kaip miesto dalis. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. akte Nr. KPD-VL-1301 (toliau – ir Aktas) nėra nurodyta, kad registruojamas Vilniaus senasis miestas ir jo priemiesčiai. Akto 4 punktu kultūros vertybei suteiktas pavadinimas – Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė, t. y. archeologinė vietovė, o ne miesto dalis.

Pareiškėja, remdamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301, tvirtina, kad Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė patenka į Vilniaus Senamiesčio – (duomenys neskelbtini), U1P, UR 1 ir Vilniaus miesto istorinių dalių, vad. Naujamiesčiu – 33653, UV 70, Antakalniu – 16084, UV 70, Rasų kolonija – 16077, UV 62, UV 70 ir Žvėrynu –33652, UV 70, teritorijas. Ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, paneigia, kad Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė registruota kaip miesto dalis. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad visoms paminėtoms miesto dalims, į kurias patenka Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė, be kitų vertingųjų savybių pobūdžių, Kultūros vertybių registre nurodyti urbanistinis ir architektūrinis pobūdžiai.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad miesto dalių, registruotų Kultūros vertybių registre ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės vertingosios savybės, t. y. šių vertybių sudėtinės saugotinos dalys skiriasi. Todėl pareiškėja mano, kad Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė į Kultūros vertybių registrą įrašyta ne kaip miesto dalis, o kaip archeologinė vietovė. Pareiškėja skunde pažymi, kad Aktą priėmę Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai yra humanitarinių mokslų daktarai, archeologai. Nei vienas iš jų nėra nei urbanistas, nei architektas, ar šios srities mokslininkas. Pareiškėjos vertinimu, Aktą priėmę Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai pagal savo specializaciją nebuvo kompetentingi spręsti dėl Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių kaip istorinės miesto dalies. Todėl pareiškėja teigia, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į miesto teritorijos dalį, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip kultūros vietovė. Atkūrimo įstatymas nedraudžia perduoti naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn, kurie yra archeologinėse vietovėse. Todėl jokio teisėto pagrindo priimti Įsakymą nebuvo.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo „Dėl įstaigų prie ministerijų“ redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.) su pareiškėjos skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės negali būti atkuriamos žemės sklypuose, kurie patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, išskyrus minėto Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas išimtis (kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba).

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018, kurią nurodo pareiškėja skunde, faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, todėl remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018, nėra pagrindo.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad skundžiamu Įsakymu ginčo žemės sklypas išbrauktas iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, sąrašo, nes po administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018 ginčytų 2015 metais priimtų administracinių aktų pasikeitė esminė aplinkybė – Vilniaus senojo miesto teritorija nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, o ne kultūros paveldo kompleksas. Todėl atsakovės teigimu, priimant pareiškėjos skundžiamą Įsakymą, pagrįstai taikyta Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami.

Atsakovė atsiliepime taip pat pažymi, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301 patikslino Vilniaus senojo miesto vertingąsias savybes bei nustatė tikrąją šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą – iš kompleksinio objekto apsaugos zonos į kultūros paveldo vietovę.

Atsakovė tvirtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. aktas Nr. KPD-VL-1301 yra galiojantis. NŽT veiksmų, priskirtų atlikti Kultūros paveldo departamento kompetencijai, vertinti negali.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, yra motyvuoti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad ginčo žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vietovę ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių privatizuoti žemę miestų dalyse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) 2012 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012, kurioje LAT, pasisakydamas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatų taikymo teritorijoms, kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra žemės reformos dalis, todėl, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, taikomos ir Žemės reformos įstatymo nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjui 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934 pakeitus Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, iš jo buvo pašalintas draudimas privatizuoti žemę miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), tačiau Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas apribojimas privatizuoti žemę miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), liko.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti, vadovaudamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

NŽT atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentais, kuriais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo eilės išbrauktas (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas 0,2786 ha žemės sklypas (kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos), esantis prie (duomenys neskelbtini), Centrinėje miesto dalyje, žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei su šiuo Įsakymu, susijusių paskesnių NŽT priimtų sprendimų.

Nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 37 ir 38 punktais, 2021 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) ,,Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – Sąrašas). Sąrašo eilės (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas 0,2786 ha žemės sklypas (kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos), esantis prie (duomenys neskelbtini). Sąrašo pastabose nurodyta, jog žemės sklypas yra Centrinėje miesto dalyje, žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Sąrašo, Centrinėje miesto dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, išskyrus senamiestį, naujiems žemės sklypams, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, nustatytas dydis nuo 0,04 ha ir ne didesnis kaip 0,06 ha.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. 49SD-10826-(14.49.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1818-(14.49.2E.) „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. 49SD-10826-(14.49.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėją taip pat informavo, kad Sąraše pareiškėjos eilės numeris yra 4 ir ji turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 34 ir 38 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPDVL-1301 nustatė Nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) statusą pagal sandarą, pakeisdama iš kompleksinio objekto į kultūros paveldo vietovę, bei į tai, kad 0,2786 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotą Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritoriją (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 1 punktu pakeitė Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“, išbraukdamas iš jo (duomenys neskelbtini) punktą, t. y. ginčo žemės sklypą.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu nustatyta, kad šis įsakymas yra neatskiriama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ dalis.

Pareiškėja, veikdama per atstovę, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijai (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo pasirinkimo“, kuriame nurodė, kad renkasi žemės sklypą, Sąraše nurodytą (duomenys neskelbtini) numeriu, t. y. 0,2786 ha žemės sklypą (kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį prie (duomenys neskelbtini), Centrinėje miesto dalyje (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėja prašė parengti sprendimą atkurti nuosavybes teises į 0,06 ha, perduodant ginčo žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. 49SD-13467-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, pareiškėjos 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad pareiškėja Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. įvykusiame naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, skirstymo posėdyje negalėjo rinktis žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kadangi tokio sklypo Sąraše nebuvo.

NŽT 2021 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 49SD-13467-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ pažymėjo, kad Sąrašas buvo pakeistas Įsakymu, o informacija apie Sąrašo pakeitimą buvo viešai paskelbta 2021 m. lapkričio 22 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 7 aukšto fojė bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.nzt.lt.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. 49SD-13467-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 straipsniu, 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1SS-73-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundą atmetė. NŽT Sprendime nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301 (toliau – ir Aktas) nustatė, kad Vilniaus senasis miestas su priemiesčiais yra kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), t. y. šiuo Aktu patikslino Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vertingąsias savybes bei nustatė šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą – iš kompleksinio objekto į kultūros paveldo vietovę. Vadovaudamasi tuo, kad Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė ir sistemiškai vertindama Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, NŽT darė išvadą, kad nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti atkuriamos žemės sklypuose, kurie patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, išskyrus minėto Atkūrimo įstatymo straipsnio 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas išimtis (kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, nuostatos.

Žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Pagal Žemės reformos įstatymo 6 straipsnį, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 31 d.) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, be kita ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – Atkūrimo tvarka; redakcija, galiojusi iki 2022 ,m. rugsėjo 9 d.) 34 punkte.

Byloje ginčo, jog pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, pagal Atkūrimo įstatymas 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nėra.

Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiškėja yra įrašyta į Sąrašą ir yra ketvirta eilėje, turinti teisę rinktis ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį.

Kaip matyti iš pareiškėjos 2021 m. lapkričio 24 d. prašymo, pareiškėja įgyvendindama savo teisę, numatytą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, individualiai statybai pasirinko žemės sklypą Sąraše nurodytą (duomenys neskelbtini) numeriu, t. y. 0,2786 ha žemės sklypą (kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį prie (duomenys neskelbtini), Centrinėje miesto dalyje (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pasirinkimo metu šis ginčo žemės sklypas skundžiamu Įsakymu buvo išbrauktas iš Sąrašo, motyvuojant tuo, kad ginčo žemės sklypas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn negali būti perduodami.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, sudaryta Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Į-86, 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301, pripažino, kad Vilniaus senasis miestas su priemiesčiais yra kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), t. y. Kultūros paveldo departamento Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vertingąsias savybes bei nustatė šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą, pakeisdama iš kompleksinio objekto (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) į kultūros paveldo vietovę (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pareiškėja pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301, pripažinta kultūros paveldo vietove (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini).

Kultūros paveldo vietovė suprantama kaip teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų ( Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. aktas Nr. KPD-VL-1301 nėra nuginčytas. Taigi, nuo 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, be kita ko, jeigu ji yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu Įsakymu pagrįstai išbraukė ginčo žemės sklypą, įrašytą eilės numeriu (duomenys neskelbtini), iš Sąrašo. Skundžiamas Įsakymas neprieštarauja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Atkūrimo tvarkos 34 punkto nuostatoms.

Pareiškėja skunde nurodytais argumentais iš esmės siekia paneigti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 3 d. akto Nr. KPD-VL-1301 teisėtumą ir pagrįstumą, kuris nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl teismas dėl Akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Pareiškėja skundo argumentus grindžia teismų praktika, nurodydama aukštesnės instancijos teismo – LVAT nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja pareiškėjos nurodyta teismų praktika, kadangi pareiškėjo nurodytos ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi nesutampa ir iš esmės skiriasi (pasikeitė) faktinės aplinkybės. Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės pozicija, jog po administracinėje byloje ginčytų 2015 metais priimtų administracinių aktų pasikeitė esminė aplinkybė – Vilniaus senojo miesto teritorija nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, o ne kultūros paveldo kompleksas, todėl ginčo žemės sklypui, kuris skundžiamu Įsakymu buvo išbrauktas iš Sąrašo, yra taikytina Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų ir naikinti Įsakymą bei NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą bei NŽT sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti.

Pareiškėjos V. M. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Sigita FomičiovaJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė