Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Žinių vizija“ J. B., su trečiuoju asmeniu A. B. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Žinių vizija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. B. 3085,50 Eur skolos už suteiktas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, t. y. nesumokėtą dviejų procentų dydžio komisinį atlygį nuo turto pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestį.

Ieškovės UAB „Žinių vizija“ atstovė adv. R. Mocevičienė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, atstovaujama partnerės – nekilnojamojo turto brokerės J. Š., sudarė su atsakove sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti dviejų procentų dydžio komisinį atlygį su PVM, skaičiuojamą nuo faktinės turto pardavimo kainos. Sutartis atitiko įstatymo reikalavimus, sutarties sąlygos aiškios – atsakovė siekė parduoti nekilnojamąjį turtą, o ieškovė už atitinkamą atlygį surasti pirkėją. Ieškovės atstovė atliko sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – surado nekilnojamojo turto pirkėjus – M. J. ir R. S., kurie ketino pirkti turtą ir jį rezervavo. Brokerė toliau organizavo turto pardavimą – potencialiems pirkėjams padėjo atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tarpininkavo jiems gaunant paskolą būstui įsigyti, palaikė ryšį su pardavėja. 2019 m. rugsėjo 29 d. atsakovė brokerę informavo apie tai, kad sandoris neįvyks dėl atsakovės šeimoje vykstančio skyrybų proceso. Vėliau patikrinus nekilnojamojo turto duomenis paaiškėjo, kad turtas 2019 m. spalio 23 d. sutartimi parduotas už 127500 Eur ieškovės surastai pirkėjai M. J.. Atsakovė, siekdama išvengti mokesčio ieškovei, melagingai pranešė brokerei apie tai, kad turtas nebus parduodamas, o vėliau šį turtą pardavė ieškovės surastam pirkėjui. Trečiajam asmeniui A. B. buvo žinoma apie atsakovės sudarytą turto pardavimo sutartį, kadangi 2019 m. rugpjūčio 9 d. A. B. pats susisiekė su ieškove, pateikė pastabas dėl parduodamo turto skelbimo papildymo ir detaliai nurodė, ką skelbime reikia pakeisti. Pasirašant su atsakove sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos, ieškovei nekilo abejonių dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, kadangi turtas buvo registruotas J. B. sutuoktinio A. B. vardu, turtas įregistruotas kaip šeimos turtas. Apie J. B. sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos A. B. buvo žinoma, jis su brokere bendravo jau kitą dieną. Apie turto pasidalijimą povedybine sutartimi paaiškėjo vėliau. Ketinant namo pirkėjams M. J. ir R. S. su A. B. pasirašyti preliminariąją sutartį, atsakovė brokerei siuntė A. B. sąskaitos banke numerį, kurį reikėjo įrašyti į sutartį, nes, pagal preliminariąją sutartį, mokėjimai turėjo būti atliekami A. B.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad parduodant turtą surastam pirkėjui svarbu rezultatas, t. y. turto pardavimas. Turtas parduotas ieškovės surastam pirkėjui galiojant šalių sudarytai sutarčiai dėl turto pardavimo paslaugos teikimo, nes atsakovė nebuvo atlikusi jokių veiksmų, rodančių, kad sutartį nutraukia. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė ir A. B. elgėsi nesąžiningai. Atsakovė, sudarydama sutartį, aiškiai suprato, kokią paslaugą gaus, ieškovė suteikė paslaugą, atsakovė už suteiktą paslaugą turėjo sumokėti, tačiau neatsiskaitė, todėl prašo priteisti iš atsakovės dviejų procentų dydžio komisinį mokestį su PVM, skaičiuojamą nuo turto pardavimo kainos – 3085,50 Eur.

Atsakovė J. B. paaiškino, kad su sutuoktiniu A. B. nusprendė parduoti gyvenamąjį namą, esantį Kauno r. sav., A. B. patalpino skelbimą „aruodas.lt“ tinklalapyje. Nusprendė namą parduoti patys, nesinaudoti agentų paslaugomis, nes tai papildomai kainuotų. Jos sutuoktiniui paskambino pirkėja ir ji, kadangi tame name gyveno, pirkėją priėmė. Pabendravus su pirkėja apie porą valandų, pirkėja prisistatė, kad yra brokerė J. Š., ir pasiūlė savo paslaugas. Ji nenorėjo agentės paslaugų, tačiau pastaroji ją įkalbėjo, siūlė pasirašyti sutartį, sakė, kad tai trumpam, jei namo neparduos, sutartis taip ir baigsis, sumažino procentus už paslaugą. Norėjo namą greičiau parduoti, nes šeimoje buvo nesklandumų ir planavo pirkti atskirus butus, buvo pasimetusi, todėl sutartį pasirašė dviem mėnesiams. Sutarties neskaitė, tik peržvelgė, matė, kad turi mokėti ne tris procentus, suprato, kad tai nebuvo sutartis su įsipareigojimais. Tuo metu, kai sutartį pasirašė, antspaudo sutartyje nebuvo, ji galvojo, kad agentė dirba kaip asmuo, jai nebuvo žinoma, kad agentė dirba UAB „Žinių vizija“. Pasirašomoje sutartyje antspaudo nebuvo. Antro susitikimo su brokere metu brokerei parodė jos ir sutuoktinio A. B. sudarytą povedybinę sutartį, pasakė brokerei, kad ji neturi teisės pasirašyti, nes jai namas nepriklauso. Brokerė sakė, kad sudarys sutartį su A. B.. Su brokere susitarė, kad namas bus parduodamas už 165000 Eur. Brokerė patalpintame „aruodas.lt“ tinklalapyje skelbime tik pakeitė telefono numerį į savo, nuotraukos liko tos pačios, papildomai skelbimą apie pardavimą patalpino socialiniuose tinkluose (Facebook). Brokerė jai pranešdavo, kada atvažiuos su klientais apžiūrėti namo. Buvo atvykę keli pirkėjai, vienų pasiūlyta kaina buvo per maža, kitiems patiko namas, bet jie neturėjo tiek pinigų, jiems reikėjo, kad namas būtų įvertintas didesne suma, tuomet jie galėjo gauti didesnę paskolą. Brokerė ėmėsi organizuoti turto vertinimą, bet nieko nepavyko. Artėjo rugsėjo 1 d., ji su sutuoktiniu kartu negyveno, todėl turėjo apsispręsti dėl gyvenamosios vietos, nes vaikas turėjo eiti į mokyklą. Brokerė sakė, kad negali įvertinti namo didesne kaina. Namo negalėjo parduoti, todėl dėl tolimesnių savo veiksmų konsultavosi su advokatu. Advokatas jai patarė neparduoti namo, nes povedybine sutartimi susitarta, kad namas priklauso A. B., ir likti su nepilnamečiu vaiku jame gyventi. Su sutuoktiniu nesutarė, ji nusprendė likti gyventi name ir SMS žinute informavo brokerę apie tai, kad namo neparduoda. Manė, kad tuo sutartį nutraukė. Ji agentės klausė, kiek skolinga jai už visą darbą, agentė parašė, kad nieko neskolinga. Jai nežinoma, ar sutuoktinis A. B. vėliau bendravo su brokerė. Ji žino, kad po kurio laiko atsirado namo pirkėjai, įvertino parduodamą turtą ir namą pardavė pigiau. Jai nežinoma, kaip vyko namo pirkimas-pardavimas, dėl namo pardavimo su ja nebuvo tariamasi, su pirkėjais ji nebendravo. . Vėliau, kol ji dar nebuvo išsikrausčiusi iš namo, buvo atvažiavę nauji savininkai ir iš jų ji sužinojo, kad brokerė jiems nepadėjo įsigyti namą – jos pasiūlyti turto vertintojai bankui netiko, jie patys ieškojo turto vertintojų, patys kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo. Preliminari namo prikimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi ją turėjo pasirašyti A. B., kaip namo savininkas, o ji sutartį nutraukė.

Atsakovės atstovas adv. padėjėjas T. Vilčinskas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad

A. B. patalpino skelbimą tinklalapyje „aruodas.lt“, sumokėjo už jo patalpinimą. Brokerė, apsimetusi kliente, ketinančia pirkti namą, atvyko apžiūrėti namą ir susitiko su atsakove. Bendraujant išaiškėjo, kad tai brokerė. Ji įkalbėjo atsakovę pasirašyti namo pardavimo paslaugos sutartį. Atsakovė, kaip vartotoja, neturinti žinių apie turto pardavimą, nesuprato, kokią sutartį pasirašo. Po sutarties pasirašymo brokerė skelbime apie parduodamą turtą pakeitė tik telefono numerį, nuotraukos liko tos pačios, skelbimo turinys nepasikeitė, neatliko jokių veiksmų, kad turtą būtų galima parduoti lengviau. Be to, atsakovė negalėjo pasirašyti sutarties dėl turto pardavimo paslaugos, kadangi povedybine sutartimi šalys susitarė, kad turtas priklauso A. B.. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip šeimos turtas, kadangi šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Brokerei nepavykus parduoti nekilnojamąjį turtą ir atsakovei negavus paslaugos, kokios ji tikėjosi, atsakovė pranešė brokerei apie tai, kad namo nebeparduoda, tuo nutraukdama sutartį. Sutartyje nenumatyta, kokiu būdu sutartis turi būti nutraukta, todėl atsakovė apie sutarties nutraukimą brokerei pranešė raštu. Atsakovės valia nutraukti sutartį išreikšta aiškiai. Atsakovei pasiteiravus apie užmokestį už darbą, brokerė pasakė, kad mokėti nereikia. Namo pardavimas tiems patiems pirkėjams, kurie bendravo su brokere, negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumas, kadangi namą pardavė ne atsakovė, o trečiasis asmuo A. B., dėl pardavimo sąlygų ir kainos su pirkėjais derėjosi jis, pinigų už namą atsakovė negavo. Ieškovės agentė, būdama profesionalė, galėjo pasidomėti Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis ir sudaryti sutartį su tinkamu subjektu. Sprendžiant dėl sutarties subjekto netinkamumo svarbu tai, kad sutartį dėl namo pirkimo-pardavimo sudarė ir pinigus gavo trečiasis asmuo A. B., atsakovė sudarant sutartį nedalyvavo ir jokios naudos iš to negavo. Sutartyje dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos numatyta, kad kaina gali būti keičiama tik raštišku abiejų sutarties šalių sutarimu, tačiau parduodant turtą kaina su atsakove nebuvo derinama.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausiama J. Š. paaiškino, kad, susitikusi su atsakove, tą patį vakarą pasirašė sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos, susitarė dėl pardavimo sąlygų, kainos, atsakovė jai davė namo raktus. Pasirašant sutartį atsakovei spaudimo nedarė, tai atitiko pačios atsakovės interesą kuo greičiau parduoti namą. Tą patį vakarą ji redagavo skelbimą tinklalapyje „aruodas.lt“, pakeitė telefono numerį į savo. Su A. B. nekontaktavo, tik susirašinėjo dėl nuotraukų ir dėl skelbime patalpinamos informacijos. Prieš pasirašydama sutartį atsakovė jos neinformavo, kad turtas atsakovei nepriklauso. Jai J. B. pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš jame esančių duomenų nebuvo galima spręsti, kad turtas priklauso ne atsakovei – nors turtas registruotas sutuoktinio vardus, nurodoma, kad tai šeimos turtas. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.15 val. ji susitiko su namą ketinančiais įsigyti pirkėjais

M. J. ir R. S., apie 22 val. pasirašė preliminariąją namo pirkimo-pardavimo sutartį. R. S. jo nurodytu el. pašto adresu išsiuntė informaciją dėl turto vertinimo, banko paskolos, turto vertintojų kontaktus. Parengusi preliminariąją sutartį dėl namo pardavimo, sutartį nusiuntė J. B. ir A. B. susipažinti, jie turėjo nurodyti sąskaitos numerį. Atsakovė sutartį turėjo perduoti A. B., kad jis pasirašytų, tačiau sutarties

A. B. nepasirašė. Preliminariąją sutartį galėjo pasirašyti ir J. B., tačiau turtas registruotas A. B. vardu, todėl būna paprasčiau sudaryti pagrindinę sutartį. 2019 m. rugsėjo 28 d. ji SMS žinute atsakovės paklausė, ar įvyks sandoris, tačiau atsakovė atsakė, kad sandorio nebus, nes tarp sutuoktinių vyksta skyrybos. Ji suprato, kad sutartis nutraukta. Atsakovei pasakė, kad ji už paslaugas neskolinga. Daugiau veiksmų dėl turto pardavimo neatliko. Apie tai, kad namas parduotas jos surastam pirkėjui, sužinojo ieškovei patikrinus duomenis.

Ieškinys netenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Žinių vizija“ kartu su partnere J. Š. ir atsakovė

J. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo paslaugos. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti turtą/organizuoti pardavimą, o atsakovė – sumokėti už paslaugą dviejų procentų dydžio komisinį atlygį nuo turto pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestį, bet ne mažiau kaip 1200 Eur ir PVM. Numatė sutarties terminą – du mėnesius (2.4 p.). 2019 m. spalio 28 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą (Nr. ZV0019) 3085 Eur sumai.

LR CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šalių sudaryta sutartimi ieškovė, būdama verslininke, įsipareigojo atsakovei, kuri yra vartotoja, suteikti paslaugas, skirtas tenkinti asmeninius atsakovės poreikius, o atsakovė – sumokėti už paslaugas, todėl vertinama, kad šalių sudaryta paslaugų sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių (CK 6.672 str. 1 d.), ir sprendžiant ginčą taikomos LR CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 p.).

Ieškovė teigia, kad ieškovės partnerė – nekilnojamojo turto brokerė J. Š. – suteikė atsakovei J. B. susitartas paslaugas – surado atsakovės parduodamo nekilnojamojo turto potencialius pirkėjus, šiems asmenims turtas buvo parduotas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, kad brokerė negalėjo sudaryti su ja paslaugų sutarties, nes ji nebuvo turto savininke, turtas priklausė trečiajam asmeniui, be to, ji sutartį nutraukė apie tai pranešdama brokerei raštu, turtą pardavė ne ji, o trečiasis asmuo, pardavus turtą, ji jokios naudos negavo.

Atsakovė neneigia, kad ieškovė atliko tam tikrus veiksmus ieškodama turto pirkėjų, tačiau turtas nebuvo parduotas, nes atsakovė sutartį nutraukė. Ieškovė teigia, kad sutartis nebuvo nutraukta. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsakovei nutraukti sutartį, tačiau CK 6.721 str. 1 d. nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šalių sudaryta sutartis tipinė, neindividualizuota, todėl šalių sudaryta sutartimi įtvirtinta nuostata, kad atsakovė negali nutraukti paslaugų sutarties, vertinama kaip be pagrindo apribojanti įstatymu įtvirtintą atsakovės teisę bet kada vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovė teigia, kad ji brokerei apie sutarties nutraukimą 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešė SMS žinute. Ši aplinkybė patvirtinama prie ieškinio pateiktu atsakovės ir brokerės susirašinėjimu dėl sandorio vykdymo – atsakovė nurodo, kad sandorio nebus dėl pablogėjusių santykių su sutuoktiniu. Atsakovės ketinimas nutraukti sandorį patvirtinamas ir tuo, kad ji, pranešusi, kad sandoris nebus vykdomas, paklausė brokerės, kiek jai skolinga už darbą. Tokias pačias sutarties nutraukimo aplinkybes nurodė ir liudytoja J. Š. – liudytoja paaiškino, kad, SMS žinute paklaususi atsakovės, ar vyks sandoris, gavo atsakovės SMS žinutę, kad sandoris nevyks, iš jos suprato, kad sutartis nutraukta ir daugiau jokių veiksmų dėl turto pardavimo neatliko, atsakovei parašė, kad ji už paslaugas neskolinga. Ieškovė nurodo, kad atsakovė sutarties nenutraukė, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos sutarties nutraukimo sąlygos, atsakovės, kaip vartotojos, atlikti veiksmai – pranešimas brokerei, su kuria sutartį ji ir sudarė, apie tai, kad turto pardavimo sandoris nebus sudaromas, vertinami kaip pakankami sutarčiai nutraukti, juo labiau, kad ieškovės partnerė brokerė šiuos veiksmus suprato kaip sutarties nutraukimą. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio pardavimo buvo sudaryta paslaugų sutartis, parduotas 2019 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl vertinama, kad turtas parduotas nutraukus šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės komisinį mokestį tuo pagrindu, kad atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą ieškovės surastiems pirkėjams, teigia, kad parduodamas nekilnojamasis turtas sutarties sudarymo metu priklausė atsakovei ir jos sutuoktiniui A. B., dalyvaujančiam byloje trečiuoju asmeniu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo įregistruotas kaip šeimos turtas, atsakovė turėjo teisę sudaryti paslaugų sutartį dėl turto pardavimo. Prie ieškinio pateiktame 2019 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros akte esančiais įrašais patvirtinama, kad M. J. ir R. S. apžiūrėjo parduodamą namą, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , įsigijo šie asmenys, tačiau ieškovė neįrodė, kad nekilnojamąjį turtą minėtiems asmenims pardavė atsakovė. Iš minėtame NTR duomenų bazės išraše esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , 2014 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo A. B., nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. kovo 4 d. šis turtas buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš 2019 m. balandžio 18 d. vedybų (povedybinėje) sutartyje nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovės J. B. ir trečiojo asmens A. B. santuoka įregistruota 2016 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovė teigia, kad paslaugų sutarties sudarymo metu turtas buvo įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl priklausė ir atsakovei. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pardavimo buvo sudaryta paslaugų sutartis, trečiasis asmuo įsigijo iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl turtas priklausė trečiajam asmeniui. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 9 d. turtas įregistruotas kaip šeimos turtas. CK 3.84 str. 2 d. nustatyta, kad šeimos turtas yra, be kita ko, šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad šeimos turtas naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šia nuostata nepaneigiama, kad jis gali priklausyti nuosavybės teise vienam sutuoktiniui. Iš gautų duomenų nustatyta, kad parduodamas nekilnojamasis turtas nei sutarties sudarymo, nei pardavimo metu nepriklausė atsakovei, ji juo naudojosi kaip savininko sutuoktinė. Atsakovė neigia, kad ji pardavė nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudaryta paslaugos sutartis, nurodo, kad apie turto pardavimą jai nebuvo žinoma, nes turtą pardavė sutuoktinis, kuriam šis turtas ir priklausė, ji su sutuoktiniu tuo metu negyveno. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas priklausė trečiajam asmeniui, todėl atsakovė negalėjo parduoti kitam asmeniui priklausančio turto, be to, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 4 p. nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos iš sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bus laikomos sutuoktinio asmenine nuosavybe, 8 p. nustatyta, kad sutuoktiniai neprivalo informuoti kitą sutuoktinį apie sudaromus sandorius dėl asmeninio turto, todėl tikėtina, kad atsakovė ne tik nepardavė nekilnojamojo turto, bet ir nebuvo informuota apie šio turto pardavimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad turtą pardavė atsakovė ar kad savo veiksmais prisidėjo ar dalyvavo parduodant turtą, todėl vertinama, kad atsakovė turto, dėl kurio paradavimo buvo sudariusi paslaugų sutartį, nepardavė.

Atsakovė sudarė su ieškove paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, tuo metu, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nebuvo šio turto savininke. Atsakovė teigia, kad kito susitikimo po sutarties pasirašymo metu ji brokerei pasakė, kad negalėjo pasirašyti sutarties, nes turtas jai nepriklauso. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad į ieškovę dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos kreipėsi atsakovė, t. y. turėjo tikslą sudaryti su ieškove šią sutartį ir jos siekė. Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta verslininkės, kuri veikia šio verslo srityje, ieškovės partnerės J. Š. iniciatyva. Būtent brokerė kreipėsi į atsakovės sutuoktinį prisistatydama turto pirkėja, o ne brokere, apžiūrėdama turtą ir bendraudama su atsakove iš karto jai nepasakė esanti brokerė, vėliau įkalbinėjo atsakovę, neketinusią naudotis agentų paslaugomis, pasirašyti sutartį tik trumpam dviejų mėnesių terminui. Tokios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog paslaugų sutartis atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, buvo sudaryta nesąžiningai. Brokerė ir pati ieškovė, būdamos šios srities verslininkės ir profesionalės, turėjo iki sutarties sudarymo įsitikinti, ar sutartis sudaroma su parduodamo turto savininku, ir nesudaryti sutarties su tinkamu subjektu. Net ir tuomet, kai atsakovė brokerei pranešė, kad turtas jai nepriklauso, brokerė su netinkamu subjektu sudarytos sutarties nenutraukė ir toliau teikė paslaugas. Aplinkybe, kad brokerė atsakovei sakė įrašyti į preliminariąją sutartį trečiojo asmens sąskaitos banke duomenis, nes jam turės būti pervedamos lėšos, patvirtinama, kad brokerė suprato, kad turto savininkė ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Kaip minėta, ieškovė, sudarydama paslaugų sutartį, neįsitikino, kad ją sudaro su turto savininku, atsakovei pranešus, kad ne ji turto savininkė, sutartis nebuvo nutraukta, todėl vertinama, kad ieškovė, būdama verslininke, nesielgė rūpestingai ir atsakingai, todėl turėtų prisiimti atsiradusias pasekmes.

Ieškovė nurodo, kad ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, tačiau dėl trečiojo asmens nepasisakoma, kadangi jam reikalavimai nepareikšti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad ieškovės UAB „Žinių vizija“ reikalavimas dėl komisinio atlygio priteisimo iš J. B. nepagrįstas, todėl ieškinys atmetamas.

Atsakovė pateikė prašymą dėl 1080 Eur dydžio išlaidų už advokatų teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo bei išlaidas patvirtinančius įrodymus. Išlaidos pagrįstos, jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį patenkinus, atsakovei iš ieškovės priteisiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 str.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos 16,35 Eur dydžio pašto išlaidos.

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 6.228¹, 6.716 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Žinių vizija“ ieškinį atmesti.

Išieškoti iš UAB „Žinių vizija“ J. B. 1080 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties) Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Išieškoti iš UAB „Žinių vizija“ 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.