Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. spalio 30 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,71 promilės neblaivumą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Č. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprato įtarimo esmę ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Yra dirbantis, anksčiau neteistas, pas psichiatrą, narkologą įskaitoje nėra įrašytas, priklausomybių neturi. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimas jam yra atimtas prieš 13 metų už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi. 2023 m. spalio 29 d. vakare, būdamas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, 2023 m. spalio 30 d. ryte, apie 09.30 val., kartu su mama nusprendė vykti į sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nesijautė girtas po vakar vakaro išgertuvių, todėl už vairo atsisėdo jis. Mama turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau taip gavosi, kad nutarė jis vairuoti. Pavažiavus nuo namų 300 metrų, už ten esančios bažnyčios jį sustabdė policijos pareigūnai. Pamatė juos važiuojančius iš galo, parodė jam šviesomis signalą prisiparkuoti prie kelkraščio. Netrukus priėjo prie jo pareigūnas ir pranešė, kad patikrins blaivumą. Į alkotesterį pūtė du kartus, atsimena, kad įpūtė daugiau negu 1,51 promilės. Po to, kai pareigūnas patikrino neblaivumą, automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, o jam buvo išrašytas šaukimas atvykti į komisariatą. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, prižada ateityje taip nesielgti. Daugiau nieko pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be T. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas A. G.-M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra vyresnysis tyrėjas. 2023 m. spalio 30 d. dieną dirbo kartu su vyr. tyrėju M. L. (M. L.) su tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto numeris V1724, kuris pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Tarnybą pradėjo 07.00 val. Dirbdami (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. Nusprendė patikrinti, ar automobilio vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pat, ar automobilis apdraustas ir jam galioja privalomoji techninė apžiūra. Naudodami raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilį sustabdė adresu (duomenys neskelbtini) g., ties Nr. (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėję prie vairuotojo prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, jam teisė vairuoti atimta. Asmenį taip pat nusprendė patikrinti dėl blaivumo, kadangi automobilio salone juto alkoholio kvapą. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu vairuotojas įpūtė 1,74 promilės, antru pūtimu – 1,71 promilės. Vairuotojas T. Č. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų. Vairuotojas pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi, kodėl taip pasielgė, nesakė. Patikrinus per Polis II naršyklę buvo nustatyta, kad T. Č. vairuotojo pažymėjimas yra atimtas už vairavimą esant neblaiviam. Dėl vairavimo esant neblaiviam T. Č. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). T. Č. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus 2 PK, Vilnius.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pareigūnų kūno kameros įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas PSS-20230503-024341UTC+0300. Trukmė 06.06 min. Filmavimas prasideda tarnybiniame automobilyje, netrukus iš tarnybinio automobilio keleivio pusės išlipa filmuojantis pareigūnas ir prieina prie kelkraštyje stovinčio sidabrinės spalvos automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Filmuojantis pareigūnas prieina prie automobilio keleivio pusės. Užfiksuota, kad už vairo sėdi vyriškis, o keleivio pusėje sėdi senyvo amžiaus moteris. Pareigūnas praneša moteriai, kad ši gali eiti namo, kadangi mašina „eis ant tralo“. Moteris pasisiūlo pati nuvažiuoti su automobiliu namo, tačiau pareigūnas praneša, kad automobilis bus nugabentas, kadangi vairuotojas jau antrą kartą girtas sėdo už vairo, taip pat, praneša, kad bus iškelta baudžiamoji byla, kadangi vairuotojas pripūtė daugiau negu 0,5. Automobilis bus konfiskuotas. Pareigūnas paklausia moters, kodėl ji nesėdo prie vairo, jeigu turi teisę vairuoti transporto priemonę. Ši atsako, kad tik iki parduotuvės važiavo, net nespėjo nuvažiuoti iki jos. Netrukus moteris pasišalina. Pareigūnas padaro automobilio nuotraukas. Paprašo vairuotojo išlipti iš automobilio ir atidaryti bagažinę, netrukus nufotografuoja automobilio vidų. Pareigūnas padaro automobilio salono nuotraukas, po ko grįžta į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas baigiasi.

2023 m. spalio 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. Č. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pirmo tikrinimo metu 09.53 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 10.11 val. nustatytas 1,71 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais T. Č. pasirašytinai sutiko.

Alkotesterio kvitų duomenimis 2023 m. spalio 30 d. 09.53 val. T. Č. nustatytas 1,74 promilės girtumas, 10.11 val. nustatytas 1,71 promilės girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.

VĮ Regitra duomenimis, automobilio Peugot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas T. Č.

VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, automobilio Peugot 607, 2004 m. gamybos, kaina su PVM – 1370 eurų.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad T. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2023 m. spalio 29 d. būdamas namuose vartojo alkoholį. Kitą dieną su mama važiavo į sodybą. Netoli nuo namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė girtumą – pirmu pūtimu 1,74 promilės, antru – 1,71 promilės.

T. Č. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūno A. G.-M. parodymai apie T. Č. sustabdymo ir blaivumo tikrinimo aplinkybes ir juos patvirtinantys kūno kameros įrašai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0034 rodmenys. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį Peugot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus T. Č., jam alkotesteriu nustatytas vidutinis – 1,71 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje T. Č. vairavo automobilį Peugot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. T. Č. nustatytas vidutinis girtumas. Žinodamas, kad išvakarėse vartojo alkoholį, kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra apgirtęs ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. T. Č. nurodė, kad sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas T. Č. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog T. Č. 1996 m. teistas vieną kartą už neatsargų nusikaltimą (eismo įvykį), nuo bausmės atleistas pritaikius amnestiją ir teistumo neturi. Per pastaruosius penkerius metus nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų. Dirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta T. Č. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą minimumui. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, tokią veiką padaro nebe pirmą savo gyvenime. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis laikomas neteistu, ir nors buvo teistas už eismo įvykį, nuo to laiko praėjo net 27 metai, dirba ir ilgą laiką nebaustas administracine tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už vairavimą esant neblaiviam T. Č. buvo baustas administracine tvarka 2009 m. (pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį), tačiau ir šiuo atveju jau yra praėję net 14 metų, todėl tai nesudaro pagrindo jam skirti didesnę bausmę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma 90 MGL baudos bausmė yra per didelė, neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, baudos mokėjimui nustatytinas keturių mėnesių terminas.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, T. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones T. Č. neturėjo, nes nesusigrąžino jos po to, kai ši jam buvo atimta administracine tvarka, atitinkamai jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. T. Č. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kaip minėta, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokuroro prašomas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas taip pat yra per didelis, neproporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui. Tačiau skirti minimalų terminą pagrindo taip pat nėra, nes kaltinamasis vairavo neturėdamas tam teisės, todėl nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Kadangi asmuo teisės vairuoti transporto priemonės neturi, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Taip pat T. Č. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis T. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. lapkričio 6 d. prokuroro nutarimu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. Č. turtui – automobiliui „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti, disponuoti juo. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Č. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti T. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti T. Č. priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. Č. į automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.