Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-30 · Byla Nr. TS-128-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-06-26Kauno apygardos teismas
  2. TS-128-946/2019Nutartis · 2019-12-30Kauno apylinkės teismas
  3. TS-206-753/2021Nutartis · 2021-09-14Kauno apylinkės teismas
  4. TS-21-946/2022Nutartis · 2022-02-21Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-25Kauno apygardos teismas
  6. T-18-753/2023Nutartis · 2023-01-18Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
TS-128-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52105-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-128-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52105-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas A. P., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 93-272 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 93-272 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, du kartus buvo paskatintas. Šiuo metu dirba, lanko įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus prevencijai nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, konsultavosi su psichologais. Santykiai su artimaisiais geri, sutuoktinės jis yra lankomas kiekvieną mėnesį. Iš kreditorių gautus vykdomuosius raštus po truputį dengia.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras atsiliepime dėl Komisijos nutarimo prašė nuteistojo skundą atmesti, nes Komisijos nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 93-272 nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 43 balai ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir nors pripažįstama, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pažymima, kad vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, vertinimo metu minimalizuoja nusikaltimo rimtumą. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių. Taip pat pažymėta, jog nors nuteistasis ir stengiasi padengti vykdomuosius patvarkymus, tačiau šiai dienai yra atlyginta tik nedidelė jų dalis. Taip pat atsižvelgta į tai, jog nuteistasis teismo nutartimi jau buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau per lygtinio paleidimo laikotarpį įvykdė naują nusikaltimą, todėl padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikals.

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 2 mėn. 19 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. S. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. S. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. S. nustatoma vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti nesunkus bei apysunkis nusikaltimai, kuriuos jis įvykdė būdamas recidyvistu, anksčiau buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, yra paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, vertinimo metu minimizuoja nusikaltimo rimtumą. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, ieškantis savo priešingą teisei smurtinį elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių bei nesistengia pasitaisyti ir kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

Pritariant Komisijos nutarimo motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra išskiriami A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, teigia, kad anksčiau turėjo problemų, bet nepastebi, jog jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali vėl atsirasti; turimas problemas linkęs sumenkinti, taip pat ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo nepakito ir rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 43 balų sudaro net 23 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 93-272 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to nuteistojo A. S. skundas dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 93-272 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 93-272 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas A. P.