Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-06-26Kauno apygardos teismas
  2. TS-128-946/2019Nutartis · 2019-12-30Kauno apylinkės teismas
  3. TS-206-753/2021Nutartis · 2021-09-14Kauno apylinkės teismas
  4. TS-21-946/2022Nutartis · 2022-02-21Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-25Kauno apygardos teismas
  6. T-18-753/2023Nutartis · 2023-01-18Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
1A-472-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52105-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Pranas Vytautas Gineika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52105-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Pranui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 8 d., 12.40 val., iki 2017 m. spalio 10 d., 12.30 val., nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 3.20 val., iki 2017 m. lapkričio 5 d., 12.24 val., 2017 m. lapkričio 7 d., iš viso 5 (penkios) paros, bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. S. 45,87 Eur (keturiasdešimt penki eurai 87 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 8 d., apie 12.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. S., tai yra, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis bei įspyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, ir abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo, ją smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.Be to, A. S. 2017 m. lapkričio 3 d., apie 23.15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinės motiną E. G., tai yra, tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą bei įspirdamas į dešinę koją, padarė dešinės akies srities sumušimą ir dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimu.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė nekintančius parodymus apie jam inkriminuotų veikų aplinkybes. 2017 m. spalio 8 d. ryte nukentėjusioji V. S., grįžtant jiems iš parduotuvės, paslydo ant parduotuvės laiptų ir susižeidė. Vėliau, jiems būnant namuose, pastaroji paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus. Jam nesutikus, ji ranka jam kirto į lūpą, todėl jis ją nuo savęs pastūmė, tačiau jokių sužalojimų nepadarė. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl kritimo nuo laiptų tos pačios dienos ryte. Nukentėjusioji buvo ant jo supykusi, todėl iškvietė policiją. Policiją ji kviečia pastoviai, nes yra labai pavydi. Policijoje yra užregistruoti kokie 6-7 iškvietimai, tačiau įtarimai nepasitvirtino ir visos bylos yra nutrauktos. Dėl 2017 m. lapkričio 3 d. įvykio jis taip pat davė nuoširdžius, nekintančius parodymus, kad išgirdęs triukšmą kitame kambaryje, kuriame ginčijosi jo sutuoktinė V. S. ir jos motina E. G., įbėgo į kambarį ir pamatė ant lovos gulinčią uošvienę, o jo žmona laikė šią apžergusi. Abi buvo išgėrusios. Jis ėjo jų išskirti, tada E. G. suėmė jam už lytinio organo, o jis jai čiupo už kojos, kad ji nespardytų jo žmonos ir paleistų jo lytinį organą. Taigi, tyčinių sužalojimų padaryti jis nenorėjo ir jų nepadarė. Jo teisme duotus parodymus patvirtino V. S., t. y. kad tikrai nugriuvo parduotuvėje nuo laiptų ir susižeidė, kvietė policiją, nes buvo supykusi, kad jis nenuėjo nupirkti alaus, dėl to sudavė jam į lūpą. Viską darė dar ir dėl pavydo, nes matė jį su kita moterimi. Be to, nukentėjusioji teigė, kad buvo prievarta nuvežta atlikti ekspertizės, buvo gaudoma ir persekiojama tyrėjos, kuri vėliau privertė ją atlikti medicininę ekspertizę, kurios ji nenorėjo atlikti, nes jautėsi pati kalta dėl įvykio. Dėl to ji rašė raštus ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pareigūnai į šiuos raštus nekreipė dėmesio ir toliau reiškė įtarimus jam. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo V. S. parodymų, kuriais ji pripažino, kad pirminius parodymus davė būdama girta, o į įvykio vietą atvykusi policija nesiėmė priemonių V. S. neblaivumui patikrinti. Pažymima, kad V. S. patvirtino ir jo parodymus apie 2017 m. lapkričio 3 d. įvykį, t. y. kad jis tikrai siekė išskirti susiginčijusias dukrą ir motiną. Ji matė, kaip jis E. G. laikė už kojos, o pastarosios veidas buvo sužalotas muštynių su dukra, o ne su juo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad į 2018 m. vasario 12 d. vykusį teisiamąjį posėdį E. G. atvyko girta, jai posėdžio metu buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas, į 2018 m. kovo 15 d. posėdį ji vėl atvyko neblaivi, tačiau teismas nesiėmė iniciatyvos nustatyti jos neblaivumo, nors jis to prašė. Savo parodymus teisme E. G. dėstė nerišliai, vis dėlto, nurodė, kad dukra ant jos atsisėdo, apžergė, įbėgęs A. S. suėmė jai už kojos per kelį ir suktelėjo. Kitų aplinkybių – ar buvo suduota jai per veidą – neprisimena, pripažįsta, kad įvykio dieną buvo neblaivi. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo vadovautis tokio asmens, kaip nukentėjusioji E. G., parodymais, nes daugelio aplinkybių dėl pastovios girtumo būsenos ji negalėjo prisiminti. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nesivadovavo liudytojo A. G. parodymais, kuris teigė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje, išgirdęs apelianto pagalbos šauksmą, atėjęs į E. G. kambarį, pamatė, kad E. G. laiko šį už lytinio organo. Jokių smūgių sudavimo nematė. Kitų liudytojų, kurie būtų matę 2017 m. spalio 8 d. ar 2017 m. lapkričio 3 d. įvykius, nėra. Policijos pareigūnai įvykių patys nematė ir papasakojo aplinkybes, kurias užfiksavo jau po įvykių. Taigi, teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija savo kaltės įrodytumo klausimą, prašydamas jį išteisinti, nes nukentėjusiųjų V. S. ir E. G. atžvilgiu nesmurtavo. Pagrindai, kuriais būtų ginčijama nuteistajam paskirta bausmė ar priteistos turtinės žalos atlyginimas, nenurodomi, todėl šie klausimai (dėl bausmės individualizavimo, civilinio ieškinio priteisimo) išsamiau nevertinami.Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų išvadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu būdu, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Aptartos BPK normos atskleidžia išskirtinę teismo kompetenciją daryti išvadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Nuteistojo teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nekintantys, jis nuosekliai dėstė, kad V. S. 2017 m. spalio 8 d. nesužalojo, ši pati paslydo ant parduotuvės laiptų, be to, įvykio dieną prakirto jam lūpą, dėl ko jis sutuoktinę nuo savęs pastūmė, tačiau nesužeidė. Apelianto nuomone, policiją V. S. iškvietė tik dėl to, kad yra labai pavydi. Šiuos nuteistojo teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia tiek pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek kita surinkta bylos medžiaga. V. S. apklausos pas tyrėją metu (1 t., b. l. 37-38) nurodė, kad 2017 m. spalio 8 d. rytą kartu su vyru A. S., apsipirkę parduotuvėje, nuėjo pas pažįstamą K. į svečius, kur buvo vartojama degtinė. Ji negėrė. Kai pamatė, kad A. S. jau girtas, parvedė jį namo. Grįžus į namus, nuteistasis pradėjo triukšmauti, sklaidėsi rankomis, kadangi buvo labai girtas, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, krisdamas veidu atsitrenkė į batų dėžės kampą ir prasikirto lūpą. Tuomet A. S. dar labiau susinervino ir pradėjo ją daužyti rankomis bei kojomis, sudavė mažiausiai keturis kartus į įvairias kūno vietas, tada ji nuo kažkurio smūgio atsitrenkė į spintelę ir susižeidė kairės kojos šlaunį, paskui nukrito ant žemės. Tada nuteistasis įspyrė jai į dešinį šoną ir pradėjo smaugti, smaugė apie pusę minutės, kol prie jų pribėgo jos mama ir nustūmė vyrą šalin. Ji nedelsdama paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jai bekalbant su operatore, A. S. pribėgo ir atėmė jai iš rankų telefoną. Paskui atvažiavo policija ir vyrą išsivežė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G2958/2017(02) (1 t., b. l. 44), kuria V. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairio sėdmens srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Taigi, specialisto išvada paneigia apelianto keliamą versiją, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti šiai neva pargriuvus ant parduotuvės laiptų. Sužalojimai kairio žasto bei kairio sėdmens srityse padaryti tiesiogiai kumščiuojant ar spardant. A. S. smurto padariniai policijos pareigūnų buvo užfiksuoti iš karto atvykus į įvykio vietą. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 6-9) užfiksuota, kad nukentėjusioji V. S. pranešė, kad sukonfliktavo su vyru A. S.. Šis ją smaugė, parvertė ant žemės, ji krisdama susitrenkė nugarą, kairės kojos šlaunį ir kairės pusės ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 29-30). V. S. duotus parodymus patvirtino ir jos motina E. G., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 8 d., apie 12.00 val., iš miestelio grįžo jos dukra su vyru, kuris buvo visiškai girtas. A. S. pradėjo triukšmauti, rėkauti, kabinėtis prie V. S.. Ši prašė jo nusiraminti, bet jis neapsiramino. Suprato, kad vyksta konfliktas, kai atėjo pasižiūrėti, pamatė, jog dukra guli ant žemės, o sutuoktinis, užgulęs ant jos, abiem rankomis suėmęs už gerklės smaugia. Ji pradėjo rėkti, kad baigtų, paėmė A. S. už pečių ir patraukė nuo nukentėjusiosios. Tada dukra paprašė jos telefono ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 46-47). Objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 52-53) užfiksuotas V. S. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis, kuris taip pat patvirtina nukentėjusiosios pirminius parodymus, t. y. ji kvietėsi policiją, nes jos vyras „kėlė šumus“. Be to, pokalbis buvo nutrauktas, nes A. S. atėmė iš jos telefoną, paskutinis girdimas klausimas yra vyriško balso: „mentam skambinai? Ot, dabar...“ Vis dėlto, V. S. esminę reikiamą informaciją, t. y. gyvenamosios vietos adresą, jau buvo pasakiusi, todėl netrukus atvyko policijos pareigūnai. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas D. M. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad 2017 m. spalio 8 d. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, namuose rado V. S. ir jos motiną. Abi moterys atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau iš pažiūros neatrodė stipriai neblaivios, kalbėjo rišliai, aplinkoje orientavosi. V. S. paaiškino, kad sutuoktinis A. S. griebė ją už kaklo ir smaugė, paskui parvertė ant žemės ir ji griūdama susižalojo. Ant V. S. kaklo buvo matyti paraudimai, ant rankos ir šlaunies buvo mėlynės. A. S. paaiškino, kad nieko nemušė, jo lūpa buvo kruvina, kai paklausė, kas atsitiko, šis nurodė, kad griūdamas atsitrenkė į batų dėžę ir ją prasikirto (1 t., b. l. 98-99). Šiuos parodymus liudytojas D. M. pilnai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (3 t., b. l. 45-46). Taip pat paliudijo, kad pats iš karto po incidento išoriškai apžiūrėjo V. S., kuri rodė jam mėlynes. Tuose namuose pastoviai konfliktuojama, smurtauja A. S.. Visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sutuoktinės V. S. atžvilgiu. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme savo ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus pakeitė, teigdama, kad pati pargriuvo ant slidžių parduotuvės laiptų, t. y. prisiderindama prie nuteistojo sukurtos gynybinės versijos. V. S. apylinkės teisme aiškino, kad ankstesnius parodymus davė būdama neblaivi, pas teismo medicinos ekspertą buvo nuvežta per prievartą. 2017 m. spalio 8 d. policiją ji sutuoktiniui kvietė dėl pavydo, nes matė jį kelis kartus važiuojant su kita moteriške. Išgėrus jai užeina pyktis, ji nori aiškintis santykius, kerštauti, todėl taip ir gavosi, sutuoktiniui pretenzijų neturi (3 t., b. l. 34-35). Tai, jog būtent šie, o ne pirminiai nukentėjusiosios parodymai yra melagingi, patvirtina daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 105-122) užfiksuotos V. S. telefone esančios gautos SMS žinutės nuo A. S., kurių turinys patvirtina, kad nuteistasis darė nukentėjusiajai psichologinį spaudimą, prašė pakeisti savo parodymus, kad jis galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. S. tiesiogiai, be jokių subtilių užuominų nukentėjusiajai rašė, kad reikia sukurti kažkokią versiją, prašoma aiškinti, kad ji nieko nežino, neskaitė ką „mentai“ parašė ir pan. V. S. buvo rašoma, kad jis ją labai myli, pastaroji atrašo, kad taip pat myli ir stengsis padėti, t. y. nukentėjusioji sutinka pakeisti parodymus, taip pat prižada įkalbėti motiną, kad ir ši pakoreguotų savo liudijimą, nuteistajam jokių pretenzijų neturėtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, t. y. iš meilės sutuoktiniui, baimės, finansinio priklausomumo ar kt., svarbu, kad tai ji padarė būtent dėl A. S. poveikio jai. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja A. L. (3 t., b. l. 46-47) paneigė V. S. aiškinimą, kad parodymus ši davė būdama neblaivi, todėl galėjo prišnekėti visokių nesąmonių. Liudytoja patvirtino, kad V. S. į apklausą atvyko pati, t. y. jokia prievarta jos atžvilgiu nebuvo naudojama. Jai buvo išaiškintos jos teisės, ji sutiko paaiškinti įvykio aplinkybes. Buvo laisvas pasakojimas, taip pat buvo klausimas kažką patikslinti. V. S. skaitė savo apklausos protokolą, pastabų neturėjo. Į apklausą nukentėjusioji atvyko blaivi, dėl jos blaivumo nekilo jokių abejonių. Vykti pas teismo medicinos ekspertą V. S. iš pradžių nenorėjo, tačiau ji šiai išaiškino, kad tai pareigūno teisėtas reikalavimas. Tuomet tarnybiniu transportu abi vyko į apžiūrą, nukentėjusioji nesipriešino, pretenzijų nereiškė. Netikėti šiais liudytojos A. L. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, dėl jos nešališkumo nekyla jokių abejonių. Be to, liudytoja pažymėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai V. S. nukenčia nuo nuteistojo. Ne vienas pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusioji teigė nebeprisimenanti apie patirtą smurtą, pretenzijų vyrui po kurio laiko neturėdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška situacija būtų susiklosčiusi ir šį kartą, jei nebūtų kruopščiai surinkti kiti reikšmingi bylai teisingai išspręsti duomenys, kurių visuma pagrindžia A. S. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo išteisinimui dėl šios veikos padarymo nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis nepripažįsta ir kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. 2017 m. lapkričio 3 d. padaryto sutuoktinės motinos E. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl šios veikos A. S. aiškina, kad įvykio metu konfliktavo V. S. ir E. G., o jis tik norėjo šias moteris išskirti. E. G. jam buvo suėmusi už lytinio organo, todėl jis čiupo šiai už kojos, kad jį paleistų, taip pat kad nespardytų sutuoktinės V. S.. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojas A. G., kurio parodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai išanalizuoti. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria.Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 15-16) nustatyta, kad pareiškėja E. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d., apie 23.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žentas A. S. smaugė jos dukrą V. S., o jai bandant pastarąją užstoti, žentas trenkė ranka jai į dešinį skruostą ir koja spyrė į dešinį kelį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dukra iškvietė policiją, o šios sutuoktinis pasišalino iš buto. Pareiškėja pažymėjo, kad A. S. nuolat smurtauja prieš jos dukrą, tačiau šio įvykio metu dukra nebuvo sužalota. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 54-57) vyr. patrulis D. M. pažymėjo, kad įvykio vietoje nustatyta, jog E. G. žentas A. S., būdamas neblaivus, ją sumušė, t. y. spyrė į galvos sritį, taip pat į dešinę koją, grasino užmušti. Nukentėjusiąją išsivežė greitoji medicinos pagalba, smurtautojas yra pasišalinęs. E. G. bendro ligonio tyrimo kortelėje (1 t., b. l. 75) nustatyta, kad stebimas sumušimas dešinės akies srityje, dešinio kelio sąnarys patinęs, skausmingas. Dešinė koja imobilizuota gipso langete, išrašyti vaistai nuo skausmo. Specialisto išvada Nr. G3331/2017(02) (1 t., b. l. 79) nustatyta, kad E. G. konstatuota dešinės akies srities sumušimas, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimo E. G. sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Dešinės akies sumušimas galėjo būti padarytas suduodant ranka (kumščiu) į dešinės akies sritį. Dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimas galėjo būti padarytas tiek spiriant į dešinio kelio sritį, tiek griuvimo metu ar nikstelėjus dešinę koją per kelio sąnarį.E. G., kaip ir V. S., savo pirminius parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė, aiškindama, kad ji incidento metu susipyko su dukra, o A. S. atėjo jas išskirti. Nuteistasis jos nepuolė, tai V. S. ją puolė. A. S. netyčia pasuko jai koją, nežino, kodėl jis paėmė tą koją. Kai nuteistasis atėjo į kambarį, dukra buvo ant jos. Ji įvykio metu buvo išgėrusi, ginčijosi su dukra, o A. S. tiesiog norėjo, kad nebūtų konflikto (3 t., b. l. 35-36). Šios apklausos metu E. G. buvo nustatytas 0,72 promilės neblaivumas, todėl nukentėjusioji papildomai apklausta kito teisiamojo posėdžio metu, kur paliudijo, kad yra blaivi. Įvykio metu ji gulėjo lovoje, o jos dukra su vyru susipyko. Pirma į jos kambarį atėjo V. S., po to A. S.. Negali pasakyti kaip ten buvo, ji tik pasakė abiems baigti pyktis, o žentas pasuko jai koją, gal netyčia. Jokių pretenzijų ji A. S. neturi (3 t., b. l. 52-53). Taigi, nors nukentėjusioji stengėsi padėti nuteistajam išvengti atsakomybės, tačiau nė vienos apklausos metu ji nenurodė, kad buvo sugriebusi A. S. už lytinio organo, dėl ko jam neva teko čiupti E. G. už kojos. Be to, nei V. S., nei jos motina nebuvo nurodžiusios, kad mušėsi tarpusavyje, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad griebti už E. G. kojos buvo priverstas ir dėl to, kad ši spardė jo žmoną. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada Nr. G3283/2017(02) (1 t., b. l. 93), atlikta po 2017 m. lapkričio 3 d. įvykio, V. S. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas. Jei V. S. iš tiesų būtų buvusi spardoma, ant jos kūno neabejotinai būtų likę mėlynės ar kiti sužeidimai, tačiau motina 2017 m. lapkričio 3 d. jos nemušė, todėl A. S. nebuvo jokio pagrindo smurtauti uošvės atžvilgiu, tokiu būdu neva ginant sutuoktinę.Nors apeliantas teigia, kad liudytojas A. G. matė, kaip E. G. laikė jį už lytinio organo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai nėra itin reikšmingi, kadangi jis konflikto pradžios nematė, į nukentėjusiosios kambarį atėjo tik tuomet, kai visi trys konflikto dalyviai buvo nugriuvę ant grindų. Be to, suduodamų smūgių jis nematė, o dėl laikomo A. S. lytinio organo ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam taip pasirodė (2 t., b. l. 165-167), vadinasi, liudytojas dėl šios aplinkybės nebuvo visiškai įsitikinęs. Pirmosios instancijos teisme A. G. paliudijo, kad jam atėjus į nukentėjusiosios kambarį, A. S. gulėjo aukštielninkas, jo rankas sugriebusi laikė žmona, o E. G. suėmusi laikė už lytinio organo. A. S. negalėjo apsiginti nuo abiejų moterų. Tuomet jis pradėjo rėkti ir moterys nuteistąjį paleido. Jokių sužalojimų pas nė vieną konfliktavusį asmenį jis nepastebėjo (3 t., b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A. S. iniciatyva. Prašymą apklausti minėtą liudytoją A. S. pateikė po to, kai susipažino su visa bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 162-163). Pažymėtina ir tai, kad savo pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu nei E. G., nei V. S. ar pats A. S. nebuvo nurodę, jog konflikto metu į kambarį buvo užėjęs A. G., kuris neva žodžiu išskyrė konfliktuojančius asmenis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. G. parodymai yra nulemti patirto spaudimo iš nuteistojo pusės. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis susirašinėjo su V. S. dėl gynybinės versijos kūrimo, kad jis galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 105-107). Apeliantas buvo rašęs, kad reikia sukurti versiją, jog V. S. ir E. G. susipešė, o jis atėjo jų skirti ir neatsargiai truktelėjo mamai už kojos. Taip pat rašyta, jog čia neblogas variantas ir V. S. turėtų paprotinti motiną, t. y. paveikti ją, kad ši priderintų savo parodymus prie sukurtos gynybinės versijos. Kaip matyti iš tolesnių konflikto dalyvių parodymų visumos, A. S. pavyko įkalbėti sutuoktinę jam padėti, pirmosios instancijos teisme visi laikėsi nuteistojo iškeltos gynybinės versijos, kuria apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna nuoširdžios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, nespėjama sukurti įvairių gynybinių versijų. Todėl analizuojamu atveju svarbūs į įvykio vietą atvykusių pareigūnų parodymai, kurie užfiksuoja pirminius paaiškinimus, stebi asmenų savijautą, jų reakcijas ir pan. Vyr. patrulis R. U., atvykęs į įvykio vietą, rado dvi moteris, kurios, jo teigimu, buvo susijaudinusios, tačiau neverkė. Ar jos buvo neblaivios, negalėjo pasakyti, tačiau pažymėjo, kad moterys orientavosi aplinkoje, bendravo normaliai. Abi moterys paaiškino, kad jaunesnės moters sutuoktinis A. S. sukiojo jos motinai koją ir spyrė į veidą, motinai ant kojos matėsi patinimas ir kraujosruvos bei nubrozdinimas ant veido. Moterys sakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja. Smurtautojo namuose nebuvo, moterys paaiškino, kad jis pabėgo (1 t., b. l. 95-96). Šiems parodymams pritarė vyr. patrulis D. M. (1 t., b. l. 98-99). Analogiškas aplinkybes nurodė ir patrulis E. K., t. y. kad moteris, prisistačiusi E. G., papasakojo, jog jos dukters vyras A. S. tyčia rankomis išsuko jai koją (buvo matyti patinimas) bei spyrė į veidą, kuris buvo paraudęs. Kartu buvusi nukentėjusiosios dukra patvirtino motinos žodžius, taip pat pasakė, jog vyras pabėgo (1 t., b. l. 101-102). Visi trys pareigūnai savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 37-38, 46, 52). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad 2017 m. lapkričio 3 d. incidento metu jau vyko ikiteisminis tyrimas dėl 2017 m. spalio 8 d. smurtavimo V. S. atžvilgiu. 2017 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, taip pat nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ši nutartis pasirašytinai buvo įteikta A. S. (2 t., b. l. 19-20). Taigi, 2017 m. lapkričio 3 d. nuteistasis pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės reikalavimus, kadangi E. G. buvo sužalota savo kambaryje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. S. buvo uždrausta lankytis. Ši informacija patvirtina, kad ne nukentėjusiosios provokavo nuteistojo smurtą, tačiau pats nuteistasis ieškojo galimybių grįžti pas sutuoktinę ir toliau tęsti jam priimtinus smurtinius veiksmus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. kaltė dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos taip pat įrodyta. Apelianto išteisinimui pagrindo nėra.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas