Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-02-13 · Civilinė byla Nr. eCIK-101/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-12-14Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-02-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-03-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-13
Bylos Nr.
eCIK-101/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25529-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dalia Vasarienė
Atsakovas
T. B.
DOK-415
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25529-2019-4
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 29 d. paduotu atsakovo T. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovams I. K. ir J. K. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01, be bendrasavininkų atsakovų T. B., A. B., A. B. sutikimo.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas T. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies reikalavimus), ginčo sprendime šią teisės normą visiškai ignoruodamas, nepagrįstai suabsoliutindamas viešo administravimo organo – savivaldybės administracijos – teisę spręsti klausimą dėl ieškinio dalyku nurodyto vandentiekio ir nuotekų projekto teisėtumo.

2. Ieškovai siekia įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų įrengimo projektą, pagal jį projektuojamo vamzdyno apsaugos zona „atsiranda“ po atsakovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (t. y. po jam priklausančia dvibučio namo dalimi). Esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui turi klausimo dėl teisių gynimo būdo išsprendimas, kai žemės savininkas nesutinka duoti sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo žemės sklypui (žemei, esančiai po atsakovui nuosavybės teise priklausančia namo dalimi).

3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu formaliai konstatavo, jog ieškinys yra tenkinamas, tačiau realiai ieškinio dalyką sudarančio vandentiekio ir kanalizacijos projekto teisėtumo netikrino ir nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog „pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo ir nevertino 2021 m. sausio 11 d. patikslinto Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) statybos projekto, laikydamas, jog tai yra valstybės ir savivaldybės institucijų kompetencija išduodant statybos leidimą, o jei pastarasis neatitinka teisės aktų reikalavimų, gali būti koreguojamas pagal pateiktas pastabas“. Tai sudaro teisinį pagrindą tvirtinti, jog teismo sprendimas dėl ieškovo suformuluoto ieškinio reikalavimo realiai yra neišspręstas.

4. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje apeliacinio skundo argumentų dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimus, nenagrinėjo, apsiribodamas formaliu konstatavimu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog spręsdamas ieškinio reikalavimus, teismas tokio pobūdžio bylose patikrina, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinio pakeitimą, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškinio dalyko pakeitimo būtinumas iškilo tik 2022 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus 4 metams nuo bylos iškėlimo.

6. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022 pateiktus išaiškinimus, kad „ieškovas siekia patenkinti savo privatų interesą – įsivesti į jam priklausantį žemės sklypą vandentiekio ir nuotekų tinklus. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nesuteikia teismui pagrindo teismo sprendimu riboti žemės savininko teises įpareigojant žemės savininką duoti sutikimą“. Taigi, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nesuteikia teismui pagrindo teismo sprendimu riboti žemės savininko teisės reikalauti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos.

7. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 suformuotu precedentu, nes abiejų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. B. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 29 d. pervedimu mokėjimų bendrovėje „Paysera“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita RudėnaitėJūratė VaranauskaitėDalia Vasarienė