- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1722-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21302-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Autina“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Ž. Š. 12 294,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „Autina“ yra VMI prie LR FM skolininkė. Trečiojo asmens vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. ėjo atsakovas Ž. Š.. BUAB „Autina“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir surašyta 2017 m. lapkričio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo tikrintu laikotarpiu atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei. Dėl minėtos atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, ieškovė 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iškelti atsakovui administracinio nusižengimo bylą, pripažinti jį padariusį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, taip pat pripažinti ieškovę nukentėjusiuoju asmeniu ir priteisti iš trečiojo asmens vadovo (atsakovo) 12 304,54 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą. Teismas 2018 m. sausio 16 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-47-668/2018 nustatė, kad trečiojo asmens vadovas (atsakovas) pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai trečiasis asmuo, turėdamas pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, tiekėjais ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jam buvo skirta bauda. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2880-480/2017 iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą. Trečiasis asmuo per nurodytą laikotarpį atliko 38 533,97 Eur mokėjimus žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams, kai tuo tarpu tuo pačiu metu turėjo 12 354,07 Eur įsiskolinimą aukštesnės eilės kreditoriui – valstybės biudžetui. Kadangi dėl trečiojo asmens vadovo atsakovo neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) trečiojo asmens mokestinės nepriemokos dalis (egzistavusi tikrintino laikotarpio pabaigoje) valstybės biudžetui nebuvo padengta, ieškovė prašo atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu trečiasis asmuo yra nepajėgus įvykdyti mokestinės prievolės, nes yra nemokus ir nesugebės sumokėti mokestinę nepriemoką, todėl ji išieškotina iš subsidiaraus skolininko – atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens vadovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ANK 120 straipsnio nusižengimo sudėtyje nenumatyta būtinojo sudėties požymio – pasekmių – žalos kreditoriams. Ši aplinkybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo įrodinėjama ir nustatyta. Nors ieškovė šioje byloje prašė priteisti jai analogiško dydžio žalą, toks sprendimas nebuvo priimtas. UAB „Personalo praktika“ yra buhalterines paslaugas UAB „Autina“ teikusi įmonė. Jai buvo sumokėta dalis skolos, kad bendrovėje galėtų būti vedama buhalterinė apskaita, pildomos deklaracijos ir kt. Priešingu atveju bendrovė būtų turėjusi nutraukti veiklą, dėl ko jos kreditoriams būtų padaryta dar didesnės žalos. Daugelis mokėjimų atlikta lizingo paslaugas teikusioms įmonėms už lizingo pagrindu įsigytas transporto priemones, kurios buvo įkeistos lizingo davėjams. Nei VMI prie LR FM, nei kiti ieškovai negalėjo nukreipti savo reikalavimų į šį turtą. Kreditorių eilė buvo pažeista dėl to, kad tuo metu atsakovas negalvojo apie bankrotą, turėjo mokėti už sugedusių mašinų remontą, jų išlaikymo išlaidas, nes tuo metu mašinos dar važiavo. Jei nebūtų mokėjęs, mašinos būtų atimtos ir verslas žlugęs daug anksčiau. Nedarė jokių veiksmų, kurie pažeistų komercinės rizikos ribas. Mano, kad jo veiksmuose nėra būtinų deliktinei civilinei atsakomybei kilti požymių – veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Ž. Š. ieškovei VMI prie LR FM 12 294,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei 285,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas iš 2017 m. lapkričio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymos duomenų nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Autina“, neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnį turėjo padengti mokestinę nepriemoką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimo faktas ir atsakovo atsakomybė konstatuota ir įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-47-668/2018, kuriuo Ž. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda.
5. Teismas pažymėjo, kad tiesioginis ieškinys įmonės vadovui reiškiamas tuo pagrindu, jog trečiasis asmuo buvo pajėgus geranoriškai atsiskaityti su ieškove ir visiškai padengti tikrinamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d., buvusią 12 205,22 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kuri sudarė tik 31,39 proc. gaunamų pajamų, tačiau to nepadarė ir dėl to buvo padaryta tiesioginė ir individuali žala ieškovei. Ieškinyje įvardyti konkretūs atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovė negali gauti savo reikalavimų patenkinimo po trečiojo asmens likvidavimo, kurie būtų patenkinti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įstatymines nuostatas. Remiantis aptartu teisinių santykių reglamentavimu, toks tiesioginis ieškinys galimas, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė negalėjo pareikšti tiesioginio ieškinio.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Autina“ finansinė padėtis žalos atsiradimo metu buvo sunki, dėl ko jai Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Šiuo metu bankroto procedūra jau yra baigta ir nuo 2019 m. sausio 28 d. trečiasis asmuo yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Šios aplinkybės pagrindžia, kad BUAB „Autina“ negali įvykdyti savo prievolės dėl įmonės likvidavimo, todėl atsakomybė kyla vadovui, kaip subsidiariam skolininkui.
7. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „Autina“ vadovu – vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat, jog mokestinė nepriemoka ieškovei išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo numatytais mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais ir suprasdamas, kad turi galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėtu veikimu pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, yra konstatuoti ir įrodyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-47-668/2018. Turtinė žala šiuo atveju pasireiškė 12 294,31 Eur negautomis pajamomis (nesumokėti mokesčiai), kuri atsirado UAB „Autina“ atsiskaitant su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais (individuali žala). Atsiradusi žala (negauti mokesčiai) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnyje pažeidimu. Nustačius, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atliko netiesėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.
8. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad tam tikrų veiksmų (atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo) priežastys gali būti lemiamos susiklosčiusių aplinkybių, tačiau įstatymas imperatyviai nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais tvarką, nenumatydamas jokių išimčių ir teismui diskrecijos teisės vertinti situacijas individualiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kreditorius tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) akcininkui gali reikšti dviem atvejais: pirma, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir šiais veiksmais padaroma žala bendrovei. Tokiais atvejais kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos; <...> visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu; antra, jei akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.
1.2. Tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.
1.3. Kreditorius, reiškiantis tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui, turi įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios šiuo atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius.
1.4. Net pripažinus esant visas vadovo civilinei atsakomybei dėl žalos kilti sąlygas, niekaip negalima sutikti, kad jo veiksmų neteisėtumas yra nukreiptas vien tik į ieškovės teisių pažeidimą, todėl šioje byloje ji tiesioginio ieškinio pareikšti negalėjo.
1.5. ANK 120 straipsnio nusižengimo sudėtyje nenumatyta būtinojo sudėties požymio – pasekmių – žalos kreditoriams. Ši aplinkybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo įrodinėjama ir nustatyta. Nors ieškovė šioje byloje prašė priteisti jai analogiško dydžio žalą, toks sprendimas nebuvo priimtas. Tokios pasekmės numatytos BK 208 straipsnio sudėtyje. Tik išsamiai atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima surinkti duomenis apie galimą žalą.
1.6. BUAB „Autina“ bankroto administratorius įvertino visus bankrutuojančios įmonės sandorius ir veiksmus, jokių abejonių dėl vadovo veiksmų neteisėtumo nebuvo nustatyta, nenustatyta jokių nusikalstamų veikų požymių: nei tyčinio bankroto, nei skolininko nesąžiningumo. Konstatuota, kad visi bendrovės sudaryti sandoriai įprastiniai, nenustatyta, kad būtų padaryta žalos bendrovei ar kreditoriams. Visi mokėjimai vykdyti tolygiai, nenustatyta, kad būtų teikta pirmenybė atskiriems kreditoriams.
1.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonės lėšas atsakovas būtų naudojęs srityse, kurios nėra susijusios su įmonės veikla. Teismo priimtu nutarimu nustatyta, kad lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui, atsiskaitymams su banku. Bendrovė patyrė finansinių sunkumų ir vadovas siekė derinti visų kreditorių interesus. Byloje nustatytų aplinkybių nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti. Nėra paneigti atsakovo teiginiai, kad jis bandė gelbėti įmonę, nes sunkumai prasidėjo nuo 2016 m., bet įmonė dar ilgą laiką veikė.
1.8. Atsakovo veiksmuose nėra būtinų civilinei deliktinei atsakomybei kilti požymių – žalos, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VMI prie LR FM atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiesioginis ieškinys įmonės vadovui reiškiamas tuo pagrindu, jog trečiasis asmuo buvo pajėgus geranoriškai atsiskaityti su ieškove, tačiau nepadengė ir dėl to buvo padaryta tiesioginė ir individuali žala ieškovei. Trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, tapo nemokus ir nuo 2019 m. sausio 28 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl tiesioginis ieškinys atsakovo atžvilgiu reikštas esant nemokiam trečiajam asmeniui, negalinčiam įvykdyti savo prievolės dėl įmonės likvidavimo, todėl atsakomybė kilo vadovui, kaip subsidiariam skolininkui.
2.2. Skundo argumentas, kad bankroto administratorius įvertino bendrovės sandorius ir veiksmus, tačiau nenustatė pažeidimų, nenustatė buvus teiktai pirmenybei atskiriems kreditoriams, nesusijęs su ginčo dalyku. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-47-668/2018 pripažino atsakovą padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeidus atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą numatytą CK 6.930¹ straipsnyje.
2.3. Skundo argumentas, kad atsakovas bandė gelbėti įmonę, kad byloje nėra jokių duomenų, jog įmonės lėšas atsakovas būtų naudojęs srityse, kurios nėra susijusios su įmonės veikla, nėra paneigiančios civilinės deliktinės atsakomybės kilimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2880-480/2017 trečiajam asmeniui UAB „Autina“ buvo iškelta bankroto byla (e. b. l. 54-55), 2018 m. vasario 1 d. nutartimi (e. b. l. 56-57) patvirtintas VMI prie LR FM 12 354,07 Eur dydžio reikalavimas. Trečiojo asmens vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. ėjo atsakovas Ž. Š.. UAB „Autina“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo atliktas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir surašyta 2017 m. lapkričio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (e. b. l. 38-42), kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Autina“ tikrintu laikotarpiu atliko atsiskaitymus kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-47-668/2018 (e. b. l. 50-53) atsakovas Ž. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jam buvo skirta 1 400 Eur bauda. Nutarime nustatyta, kad Ž. Š., būdamas UAB „Autina“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI prie LR FM teises ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, kai trečiasis asmuo, turėdamas pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, tiekėjais, ir tuo padarė administracinį nusižengimą. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Autina“ per nurodytą patikrinimo laikotarpį atliko 38 533,97 Eur dydžio mokėjimus žemesnėje eilėje, nei yra kreditorė – VMI prie LR FM, esantiems kreditoriams. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. sausio 3 d., BUAB „Autina“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 94 790,50 Eur sumai.
13. Ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui – bankrutavusios bendrovės buvusiam vadovui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Ž. Š. 12 294,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad UAB „Autina“, neturėdama lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors ieškovės reikalavimas turėjo būti patenkintas pirmiau, tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eilę ir tvarką. Kadangi BUAB „Autina“ negali įvykdyti prievolės ieškovei, nes yra likviduota dėl bankroto, todėl atsakomybė tenka bendrovės vadovui, kaip subsidiariam skolininkui. Teismas nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir sprendė, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta tiesioginė individuali žala būtent ieškovei.
15. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė negalėjo reikšti tiesioginio ieškinio, taip pat nurodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytoje nusižengimo sudėtyje nenumatytas šio pažeidimo būtinasis požymis – žala kreditoriams, ir kad teismas neatsižvelgė į tai, jog bankroto administratorius įvertino visus sandorius ir veiksmus ir nenustatė jokių pažeidimų, o vadovas nenaudojo lėšų srityse, kurios nebūtų susiję su įmonės veikla.
Dėl ieškovės, kaip kreditorės, teisės reikšti tiesioginį reikalavimą juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, vadovui
16. Nagrinėjamoje byloje pareikštas bankrutavusios įmonės kreditoriaus VMI prie LR FM tiesioginis ieškinys skolininko UAB „Autina“ buvusiam vadovui dėl žalos, padarytos įmonei savalaikiai nesumokėjus mokestinės nepriemokos, nors kitiems žemesnės eilės kreditoriams buvo atliekami mokėjimai, atlyginimo. Atsakovas nesutinka, kad toks ieškovės reikalavimas yra galimas ir pagrįstas. Esminis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad tiesioginio ieškinio atveju vadovo neteisėti veiksmai turi būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, tokiu atveju veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Atsakovo nuomone, byloje nėra sąlygų tiesioginiam ieškiniui, o ne ieškiniui bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti. Tokiu būdu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei tiesioginę žalą.
17. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esant iškeltai skolininko bankroto bylai kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį skolininko dalyviams/valdymo organams dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau individualaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
18. Ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, todėl ji turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas jai padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad jam vadovaujant UAB „Autina“ ir bendrovei trūkstant lėšų visoms kreditorių skoloms apmokėti, buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, todėl šios aplinkybės iš naujo neanalizuotinos.
20. Apeliacinio skundo argumentai, kad ANK 120 straipsnio nusižengimo sudėtyje, kaip būtinasis pažeidimo sudėties požymis, nenumatytas žalos kreditoriams padarymas, todėl ši aplinkybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, neturi esminės reikšmės. Nors ANK 120 straipsnyje nustatyta, kad šioje normoje nustatytu administraciniu teisės pažeidimu yra kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), ir jis nėra siejamas su žalos padarymu, tačiau nagrinėjamu atveju nutarimas dėl administracinio pažeidimo yra reikšmingas tiek, kiek jame konstatuotas imperatyvioje CK 6.930¹ straipsnio normoje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas. Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio pažeidimo byloje tokių neteisėtų veiksmų nustatymo apimtyje turi įrodomąją reikšmę, nes juo jau yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant atsiskaitymus ne pagal įstatymo nustatytą eilę ir tvarką.
21. Tai, kad ieškovė administracinio pažeidimo byloje buvo pareiškusi prašymą priteisti jai analogiško dydžio žalą, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas, neatima iš ieškovės teisės dėl šios žalos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-47-668/2018 yra nurodyta, kad VMI prie LR FM prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, kadangi į procesą turėtų būti įtraukta ir pati įmonė, o ANK civilinio ieškinio institutas ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą nenumatyti. Nutarime tiesiogiai nurodyta, kad tai neužkerta kelio VMI prie LR FM dėl nepriemokos kreiptis įstatymų nustatyta tvarka, t. y. civilinio proceso tvarka.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos vadovo deliktinei atsakomybei atsirasti.
23. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
24. Vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei, todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui reiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta. Vadovas taip pat turi fiduciarines pareigas bendrovei, ir vertindamas, ar vadovas nepažeidė bendrosios pareigos nedaryti kitam asmeniui žalos, teismas turi nustatyti, ar pareiga nedaryti žalos individualiam kreditoriui nepaneigia vadovo pareigos pačiai bendrovei. Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę. Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi atsiskaitymus vykdė pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, dėl ko ieškovei nebuvo savalaikiai sumokėta mokestinė nepriemoka, nors įmonė tuo pačiu metu turėjo pakankamai pajamų šiai prievolei vykdyti, tačiau atsiskaitinėjo su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais.
26. Vadovas, kaip bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus.
27. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie sunkėjančią įmonės finansinę padėtį ir apie turimą mokesčių įsiskolinimą valstybės biudžetui, suprato (turėjo suprasti), kad, lėšų nepakankant vykdyti visus įsipareigojimus, veikdamas pagal įstatymų reikalavimus, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsikaitymų eiliškumo, pagal kurį trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi duomenų apie nepatenkintus aukštesnės eilės reikalavimus byloje nėra, todėl atsakovas ignoruodamas šią įstatyme įtvirtintą pareigą ir vykdydamas mokėjimus kitiems kreditoriams, neabejotinai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus būtent į ieškovės teisių ir interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nustatęs aiškią vadovo veiksmų tvarką, vykdant atsiskaitymus, kai piniginių lėšų visų įsipareigojimų vykdymui nebeužtenka, nesuteikia galimybės įmonės vadovui veikti kitaip, nei numato įstatymas, nepaisant jo siekio užtikrinti įmonės veiklą ir mokant kitiems kreditoriams, dėl kurių įsipareigojimų vykdymo gali būti užtikrinta įmonės veikla. Toks vadovo elgesys, nepaisant įstatyme nustatytos atsiskaitymo tvarkos, suponuoja išvadą, kad jo veiksmai buvo sąmoningai nukreipti prieš vieno iš kreditorių teises ir interesus būtent jam padarant tiesioginę žalą.
28. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju neturi jokios reikšmės atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad BUAB „Autina“ bankroto administratorius įvertino visus bankrutuojančios įmonės sandorius ir veiksmus, tačiau nebuvo nustatytas vadovo veiksmų neteisėtumas, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas įmonės lėšas būtų naudojęs srityse, kurios nėra susijusios su įmonės veikla. Siekiu užtikrinti bendrovės veiklą negali būti pateisintas įstatymo reikalavimų ignoravimas, jų nesilaikymas. Ieškovė, kaip kreditorė, turėjo įstatyminį pagrindą tikėtis, jog jos pirmumo teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą nebus pažeidžiama, todėl tokios jos teisės nepaisymas atsakovui teigiant, kad jis bandė derinti kreditorių interesus, iš esmės reiškia, jog jis neteisėtus veiksmus atliko būtent šio kreditoriaus atžvilgiu ir būtent jam padarė tiesioginę žalą. Bendrovei patyrus finansinių sunkumų vadovas turėjo elgtis pagal įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) įtvirtintus reikalavimus.
29. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo teisę reikšti tiesioginį ieškinį, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti vadovo neteisėti veiksmai, nukreipti būtent į šio kreditoriaus teisių pažeidimą, dėl šių veiksmų ieškovei buvo nesumokėta mokestinė nepriemoka ir tai yra negautos jos pajamos, o šios buvo negautos būtent dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtų, atliktų pažeidžiant įstatymo reikalavimus veiksmų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas atsakovo prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys, 98 straipsnis).
31. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.