Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-534-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2A-534-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04298-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
E. N., R. M.
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-534-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04298-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-776/2015, iškeltoje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; institucija teikianti byloje išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 101,37 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo šešių mėnesių laikotarpio 608,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją. Nurodė, kad nuo sūnaus gimimo vaikas gyveno su ieškove ir atsakovu, abu tėvai prižiūrėjo ir išlaikė vaiką, tačiau nuo 2013 m. gruodžio mėnesio ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, atsakovas materialinės paramos nepilnamečiam vaikui neteikia, o negaudama išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš atsakovo, viena nepajėgia išlaikyti nepilnamečio sūnaus.

Atsakovas E. N. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. M.. Priteisė iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 87,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 4 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo 261,00 Eur šešių mėnesių laikotarpio išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo E. N. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) E. N. prašo teismo sprendimą iš dalies pakeisti, priteisiant iš atsakovo vaikui 57,92 Eur kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės ir nepriteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2013-12-01 iki 2014-06-01 išlaikymo įsiskolinimo. Apeliaciniame skunde teigia, kad dėl blogos turtinės padėties ir sveikatos būklės negali teikti vaikui teismo priteisto išlaikymo. Tvirtina, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ir nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė R. M. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas detaliai ir visapusiškai analizavo apelianto skunde nurodytas aplinkybes, įvertino jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir sveikatos būklę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) E. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad apeliantas turi teikti vaikui išlaikymą po 87,00 Eur kas mėnesį. Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė bloga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Akivaizdu, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, priteisė net mažesnį kasmėnesinį išlaikymą, nei rekomenduojama priteisti.

Iš teismo sprendimo matyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, kad atsakovo darbingumo sumažėjimą lėmė paties atsakovo nerūpestingi veiksmai, ir netektas 90 proc. darbingumo lygis nustatytas laikinai – iki 2015-05-04. Teismo vertinimu, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas išlaikymo teikėjo nerūpestingumu.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovas retkarčiais prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, negali būti vertinamos kaip tinkamas vaiko kasmėnesinis išlaikymas, kadangi tėvai turi nuolat išlaikyti vaiką, ir ieškovė prašė priteisti laikotarpio, kai atsakovas šalims gyvenant atskirai netinkamai vykdė savo tėvo pareigą teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku, išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliantas įrodymais nepagrindė savo skundo teiginių, kad net didesne dalimi prisidėjo prie vaiko išlaikymo nei ieškovė, todėl jie laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius