Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-28 · Administracinė byla Nr. I1-920-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
I1-920-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03028-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-920-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03028-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad Vilniaus pataisos namų nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 5 d. protokolu Nr. 85-24 priėmė nutarimą netenkinti jo 2019 m. birželio 12 d. prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus. Šis Komisijos nutarimas negali būti teisėtas, nes yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Teigia, kad Komisija praleido prašymo svarstymo terminą, svarstymas vyko pavėluotai, ir tai tapo „priežastimi“ prašymą atmesti, neva yra praleisti teisės akte nustatyti terminai, kada gali būti taikomas perkėlimas į Pusiaukelės namus. Nutarimą apskundus Kalėjimų departamento direktoriui, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Departamento direktorius pateikė atsakymą, kad Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos nutarimas Nr. 86-25 yra teisėtas.

Pareiškėjo teigimu, institucija, kurios pagrindinė funkcija yra kontroliuoti jai pavaldaus organo veiksmų teisėtumą visiškai nesigilino į skunde konkrečiai ir aiškiai nurodytus pažeidimus. Komisija turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Tačiau, kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija apsiribojo tik nebegaliojančių teisės aktų išvardijimu, kurie iš esmės nesusiję nei su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, nei su nusikalstamo elgesio rizika.

Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Skundžiamas nutarimas neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Komisija nenurodė, kodėl praleidusi nustatytą terminą, per kurį prašymas turėjo būti svarstomas, kaip priežastį nurodė tai, jog į Pusiaukelės namus galėjo būti perkeltas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Skunde Departamentui aiškiai nurodyta, kad bausmę atlieka nuo 2019 m. balandžio 4 d. Prašymas pateiktas 2019 m. birželio 12 d. Terminas nepraleistas, prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2019 m. birželio 22 d.

Teigia, kad Komisija, nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka formalaus reikalavimo, prieš atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą vien dėl kokio nors trūkumo, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo imtis priemonių, kad toks formalus trūkumas būtų pašalintas. Nėra jokių duomenų, kad Komisija būtų dėjusi pastangas šiam formaliam trūkumui pašalinti, praleido terminus, žinodama, kad rytojaus dieną įsigalioja nauja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) redakcija, šalinanti nurodytą trūkumą teisėto sprendimo priėmimui. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu, nesiimdama aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, laiku neišnagrinėjus prašymo, Komisija pažeidė teisės aktų bei gero administravimo principo reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Dėl to sutriko sveikata, teko kreiptis psichologų ir psichiatrų pagalbos. Buvo pažeisti ir jo šeimos, žmonos, kuri laukėsi, lūkesčiai, kas jam sukėlė dideles psichologines kančias. Įvertinęs patirtus neigiamus išgyvenimus, nurodė, kad atsirado pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-32).

Nurodė, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriuo 23 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžiai organizuojami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus gavimo dienos. Taip pat Aprašo 25 punkte nurodyta, kad Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Kartu su nuteistojo prašymu Komisijai teikiami ir kiti dokumentai, liudijantys apie nuteistojo elgesį ir rizikas, kurie išsiunčiami visi kartu, ne vėliau, kaip iki kito mėnesio penktos darbo dienos (Aprašo 20, 21 punktai).

Vilniaus PN veikiančią Komisiją sudaro 8 nariai. 2019 m. birželio 28 d. buvo paskirtas Komisijos posėdis, tačiau jis neįvyko, nes į jį negalėjo atvykti 5 nariai, todėl buvo paskirta kita posėdžio data - 2019 m. liepos 5 d.

Pažymėjo, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis ir detalizuoja Aprašas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2019 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2007 patvirtinta šio straipsnio redakcija. Komisijos priimtas sprendimas tenkinti arba netekinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus nėra galutinis sprendžiant nuteistojo perkėlimą į pusiaukelės namus. Po Komisijos sprendimo nuteistasis, kuriam priimtas sprendimas tenkinti jo prašymą, įtraukiamas į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus, sąrašą (Aprašo 33 punktas). Tik Pusiaukelės namuose atsiradus laisvai vietai, Pusiaukelės namų vadovas patikrina, ar nėra suėjęs BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas (Aprašo 34 punktas). Jeigu šis terminas yra suėjęs, nuteistasis yra išbraukiamas iš sąrašo (Aprašo 39 punktas).

Komisijos posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus įvyko 2019 m. liepos 5 d. Komisijai su kitais dokumentais, turinčiais reikšmės nagrinėjant prašymą, buvo pateiktas Alytaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 8-7297 „Dėl informacijos pateikimo“. Šiuo raštu Komisija buvo informuota, kad pareiškėjo galimas lygtinis paleidimas bus 2019 m. gruodžio 30 d. Prašymo nagrinėjimo dienai pareiškėjas jau neatitiko BVK 69 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų dėl perkėlimo, t. y. šeši mėnesiai iki lygtinio paleidimo suėjo 2019 m. birželio 30 d., todėl Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kalėjimų departamentas nenustatė pareiškėjo prašymo pateikimo Komisijai terminų pažeidimo, mano, kad Komisijos vienos dienos praleistas prašymo nagrinėjimo terminas negalėjo sukelti tokį neigiamą poveikį, kad būtu pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

Pažymėjo, kad net, jeigu Komisijos posėdis būtų įvykęs, kaip buvo numatyta 2019 m. birželio 28 d. ir būtų priimtas sprendimas perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus, jis nebūtų perkeltas iškart. Komisijos nutarimo perkelti į Pusiaukelės namus yra trunkamasis procesas, o ginčo metu aktuali BVK redakcija imperatyviai nustatė, kad nuteistasis negali būti perkeltas į Pusiaukelės namus, jei iki galimo jo lygtinio paleidimo liko mažiau nei šeši mėnesiai.

Atkreipė dėmesį, kad BVK nei ginčui aktualiu metu, nei dabar neįtvirtina, kad nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę, atlikęs kokią tai jos dalį, imperatyviai turi būti perkeltas į Pusiaukelės namus.

Departamento nuomone pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti išskirtinai su Komisijos ir Departamento priimtais sprendimais CK 6.250 straipsnio prasme. Skunde nėra duomenų apie tai, jog ginčijamas teisės aktas nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Taip pat pareiškėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2264 pakeista 69 straipsnio redakcija, kurioje neliko termino iki kada nuteistasis gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 2S-3478 pareiškėjui išaiškino pasikeitusią tvarką ir pasiūlė pakartotinai teikti prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau iki šiol pareiškėjas su tokiu prašymu nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepime į skundą (b. l. 49-54) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su jo intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji suteikimu. Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesiu, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį.

Pareiškėjo bausmės pradžia laikytina 2019 m. balandžio 8 d., pabaiga 2023 m. gruodžio 30 d. Pagal teismo sprendimą pareiškėjui paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, užskaitant 3 metus, 3 mėnesius ir 8 dienas. Vadovaujantis LR BVK 69 str. 3 d., Aprašo nuostatomis, į Pusiaukelės namus pareiškėjas galėjo būti perkeltas 2018 m. birželio 30 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu, t. y. likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino.

Šalies argumentai

Pareiškėjo 2019 m. birželio 12 d. prašymas tolimesnei bausmei atlikti Pusiaukelės namuose iš Alytaus pataisos namų išsiųstas 2019 m. birželio 13 d., Vilniaus PN šie dokumentai gauti 2019 m. birželio 20 d. Gavus dokumentus, nedelsiant 2019 m. birželio 21 d. buvo tvirtinta Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdžio darbotvarkė Nr. 85-22. Darbotvarkėje numatytas nuteistųjų, tarp jų ir V. Z., prašymų dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus svarstymas. Komisijos posėdis numatytas 2019 m. birželio 28 d., 9.30 val. (penktadienis). Pažymėjo, kad Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija tai kolegialus organas, susidedantis tiek iš Vilniaus PN pareigūnų, tiek iš kitų institucijų ir organizacijų atstovų (pvz. Kalėjimų departamento, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, Lietuvos kalinių globos draugijos, Lietuvos policijos atstovų). Net 5 komisijos nariams iš anksto pranešus, kad jie negalės dalyvauti 2019 m. birželio 28 d. numatytame komisijos posėdyje, 2019 m. birželio 27 d. buvo surašyta Vilniaus PN pažyma „Dėl neįvyksiančio komisijos posėdžio“ Nr. 14-2251, kurioje konstatuota, kad 2019 m. birželio 28 d., 9.30 val. turėjęs vykti Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdis neįvyks. Nustatyta, kad komisijos posėdis perkeliamas 2019 m. liepos 5 d., 9.30 val. (penktadienį). Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad Komisija sudaryta iš įvairių institucijų ir organizacijų atstovų, siekiant, kad Komisijos darbas vyktų kuo sklandžiau, nuspręsta, kad Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo i Pusiaukelės namus komisijos posėdžiai įstaigoje vyksta penktadieniais. 2019 m. birželio 28 d. neįvykus posėdžiui dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas kito Komisijos posėdžio metu, t. y. sekantį penktadienį. Mano, kad Komisijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimas „Dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus“ Nr. 86-25, kuriuo buvo nutarta netenkinti V. Z. prašymo perkelti jį tolimesnei bausmei atlikti į Pusiaukelės namus, yra teisėtas ir pagrįstas, tą patvirtino ir Kalėjimų departamentas.

Įsigaliojus naujai BVK redakcijai, pareiškėjas gali pakartotinai teikti prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, t. y. jam nebuvo užkirsta galimybė būti perkeltam į Pusiaukelės namus.

Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Todėl prašo pareiškėjo V. Z. skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą (b. l. 75), kuriame papildomai nurodė, kad Komisija, žinodama apie naujos redakcijos nuostatas, kuomet neliko termino, kada gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus, posėdžiaudama netaikė šios nuostatos. Pripažįsta, kad terminą praleido. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidė teisės aktų bei VAĮ numatyto gero administravimo principo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo „Dėl V. Z. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 86-26 panaikinimo, teisėtumo bei neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėto Vilniaus PN nutarimo ir Departamento sprendimo priėmimo, atlyginimo (b. l. 33-35, 36).

Bylos duomenimis yra nustatytos tokios aplinkybės.

Vilniaus pataisos namuose 2019 m. birželio 20 d. buvo gautas pareiškėjo V. Z. 2019 m. birželio 12 d. prašymas perkelti jį į Pusiaukelės namus (b. l. 37, 57).

2019 m. birželio 21 d. patvirtinta nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdžio darbotvarkė Nr. 85-22, kurioje buvo numatytas nuteistųjų, tarp jų ir V. Z., prašymų dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus svarstymas. Komisijos posėdis numatytas 2019 m. birželio 28 d., 9.30 val. (b. l. 58).

2019 m. birželio 27 d. buvo surašyta Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos pažyma „Dėl neįvyksiančio komisijos posėdžio“ Nr. 14-2251, kurioje konstatuota, kad 2019 m. birželio 28 d., 9.30 val. turėjęs vykti Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdis neįvyks, nes į posėdį negalės atvykti 5 iš 8 Komisijos narių. Nustatyta, kad Komisijos posėdis perkeliamas į 2019 m. liepos 5 d., 9.30 val. (b. l. 59).

2019 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdžio darbotvarkė Nr. 85-23, kurioje buvo numatytas nuteistųjų, tame tarpe ir V. Z., prašymų dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus svarstymas. Komisijos posėdis numatytas 2019 m. liepos 5 d., 9.30 val. (b. l. 60).

2019 m. liepos 5 d., 9.30 val. įvyko Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas nuteistojo V. Z. prašymas perkelti į Pusiaukelės namus ir socialinio tyrimo išvada, surašytas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdžio protokolas Nr. 85-24 (b. l. 46-48, 61-67).

Komisija, išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų pateiktus dokumentus dėl nuteistojo V. Z. galimybės perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, nustatė, kad V. Z. 2019 m. liepos 5 dienai neatitinka Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V- 97, 3 punkto, nurodančio, kad: „nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį. Todėl įvertinusi šias aplinkybes, Komisija nusprendė netenkinti V. Z. prašymo.

2019 m. liepos 8 d. Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus“ Nr. 86-25, kuriuo buvo nutarta netenkinti V. Z. prašymo perkelti jį tolimesnei bausmei atlikti į Pusiaukelės namus (b. l. 68).

Pareiškėjas V. Z. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 16 d. pateikė skundą dėl priimto Nutarimo (b. l. 44).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nusprendė, kad Vilniaus PN Komisijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 33-35).

Alytaus pataisos namai 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo yra pateikę duomenis, kad pareiškėjo bausmės pradžia laikytina 2019 m. balandžio 8 d., pabaiga 2023 m. gruodžio 30 d. Pagal teismo sprendimą pareiškėjui paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, užskaitant 3 metus, 3 mėnesius ir 8 dienas. Į Pusiaukelės namus pareiškėjas galėjo būti perkeltas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (b. l. 39).

Nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis ir detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas. Ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2019 m. liepos 6 d.) galiojo 2019 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2007 patvirtinta šio straipsnio redakcija. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus). Ši nuostata nuosekliai išdėstyta ir Aprašo 3 punkte.

Aktualios redakcijos Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (3.1 p.); yra laikomi pataisos namų lengvosios grupės sąlygomis, taip pat laikomi pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 6 metų (3.2 p.); turi teisę arba atitinka kriterijus, būtinus gauti leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos (3.3 p.); yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą, o jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,- nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę (3.4 p.). Pagal Aprašo 4 punktą į Pusiaukelės namus negali būti perkeliami nuteistieji: kuriems BVK nustatyta tvarka netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (4.1 p.); kuriems teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime ar atvirojoje kolonijoje (4.2 p.); nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų (4.3 p.); nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (4.4 p.); nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui (4.5 p.); įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (4.6 p.).

Taigi, remiantis ginčui aktualia teisinio reglamentavimo redakcija, galiojusia iki 2019 m. liepos 6 d., į Pusiaukelės namus pareiškėjas galėjo būti perkeltas iki 2019 m. birželio 30 d., t. y. likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino. Kaip nustatyta, pareiškėjas prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus pateikė 2019 m. birželio 12 d., Alytaus pataisos namuose jis buvo registruotas 2019 m. birželio 13 d., o Vilniaus PN Komisijoje gautas 2019 m. birželio 20 d.

Aprašo 23 p. nustatyta, kad komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę tvirtina komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai turi būti organizuojami taip, kad nuteistojo prašymas perkelti į Pusiaukelės namus būtų išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo komisijoje dienos. Aprašo 25 punkte nurodyta, kad komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.

Nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. buvo patvirtinta Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos posėdžio darbotvarkė Nr. 85-22, kurioje numatytas ir pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus svarstymas. Komisijos posėdis paskirtas 2019 m. birželio 28 d., 9.30 val. Tačiau posėdis neįvyko, kadangi jame negalėjo dalyvauti 5 iš 8 Komisijos narių. Dėl šios priežasties posėdis atidėtas iki 2019 m., liepos 5 d., 9.30 val. 2019 m. liepos 5 d. Komisijos posėdis įvyko 2019 m. liepos 5 d., išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo priimtas sprendimas jo netenkinti, kadangi pareiškėjas neatitinka nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo 3 punkte numatyto reikalavimo: „nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį“. Remiantis 2019 m. liepos 5 d. Komisijos posėdžio protokolu, 2019 m. liepos 8 d. yra priimtas nutarimas Nr. 86-25 Dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, kuriuo nutarta netenkinti nuteistojo V. Z. prašymo (b. l. 36).

Pareiškėjas į Pusiaukelės namus remiantis galiojusia BVK 69 straipsnio ir Aprašo 3 punkto redakcija iki 2019 m. liepos 6 d. galėjo būti perkeltas iki 2019 m. birželio 30 d. Pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo buvo išnagrinėtas 2019 m. liepos 5 d., t. y. nepažeidžiant Aprašo 23 punkte nustatyto termino tokio prašymo išnagrinėjimui (per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos), kadangi Komisijoje buvo registruotas 2019 m. birželio 20 d. Komisijos posėdis buvo suorganizuotas ir įvyko dešimtą darbo dieną, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos. Skundžiamas Nutarimas remiantis Komisijos posėdžio protokolu buvo surašytas 2019 m. liepos 8 d., t. y. kitą darbo dieną, einančią po liepos 5 dienos. Matyti, kad prašymą gavus tik 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus PN Komisija iš karto organizavo posėdį. Tačiau, kaip nurodė dėl Komisijos narių iš anksto suplanuoto užimtumo (5 iš 8 Komisijos narių paskirtą posėdžio dieną 2019 m. birželio 28 d. negalėjo dalyvauti), Komisijos posėdį teko atidėti iki 2019 m. liepos 5 d., kadangi kaip nurodė, Komisija dėl narių užimtumo posėdžiauja penktadieniais. Nors 2019 m. liepos 5 d. pareiškėjas neatitiko Aprašo 3 punkte nurodytų sąlygų, tačiau pagal Aprašo 23 punktą terminai pareiškėjo prašymui išnagrinėti nėra pažeisti. Aprašo 31 punktas numato, kad Komisijai priėmus sprendimą, surašomas Komisijos nutarimas, kuriame turi būti nurodyta: 31.1. Komisijos pavadinimas; 31.2. Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas, data ir vieta; 31.3. nuteistojo vardas ir pavardė, gimimo data; 31.4. sprendimas tenkinti nuteistojo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti; 31.5. motyvai dėl priimto sprendimo; 31.6. Komisijos nario atskiroji motyvuota nuomonė, jei tokia buvo pareikšta. Nagrinėjamu atveju Nutarimo surašymas buvo atidėtas kitai darbo dienai, teisės aktai to nedraudžia.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas prašymą pateikė 2019 m. birželio 12 d., iki naujos BVK 69 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, Komisijos posėdis vyko taip pat iki naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl nepagrįstai pareiškėjas nurodo, kad atsakovės atstovas, priimdamas Nutarimą, nepagrįstai netaikė naujos įstatymo redakcijos. Aprašo 28 punkte nurodyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima ir sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą (28.2 punktas).

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo turiniui keliamiems reikalavimams (8 straipsnis), teismas pažymi, kad Nutarimas iš esmės yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. aiškiai nurodytos aplinkybės, faktinis ir teisinis pagrindai, sprendimo esmė, apskundimo terminas; motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad būtų suprantama prašymo netenkinimo priežastis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad ginčo situacijoje buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas. Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014), nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administraci­nius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališ­kai ir objektyviai (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinė­je byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir tei­singą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes, negalima teigti, jog atsakovės atstovai pažeidė gero viešojo administravimo principą. Nustatyta, kad veikė remdamiesi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo pareiškėjo prašyme keliamą klausimą (galiojančia prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo BVK redakcija), prašymo išnagrinėjimo terminas nepraleistas (Aprašo 23 punktas). Priimtas Nutarimas yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis. Departamentas informavo pareiškėją apie jo teisę teikti pakartotinį prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus.

Taigi, kaip nustatyta, nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusi BVK 69 straipsnio redakcija panaikino sąlygą, dėl kurios pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, pareiškėjas galėjo pakartotinai kreiptis su prašymu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, jam ši nuostata buvo išaiškinta, - Departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 2S-3478 pareiškėjui išaiškino pasikeitusią tvarką ir pasiūlė pakartotinai teikti prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus.

Įvertinus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, 2019 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu skundą atmetė. Departamento Sprendimas yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti ir Departamento skundžiamą 2019 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato Įstatymas. Pagal LR CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, jog dėl Nutarimo priėmimo buvo padaryta 5000 Eur dydžio neturtinė žala, kadangi buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Dėl to sutriko sveikata, teko kreiptis psichologų ir psichiatrų pagalbos. Buvo pažeisti ir jo šeimos, žmonos, kuri laukėsi, lūkesčiai, kas jam sukėlė dideles psichologines kančias. Tačiau pareiškėjas nepagrindžia, kodėl būtent tokio dydžio pinigine išraiška neturtinę žalą prašo priteisti, nenurodė jokių konkrečių ir aiškių aplinkybių, įvykių, neva sukėlusių konkrečias neigiamas pasekmes jo asmeniui, nenurodė paskaičiavimų, nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik 2019 m. birželio 12 d. kreipėsi su prašymu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, tuo tarpu, kai pagal galiojusią BVK 69 straipsnio redakciją toks jo perkėlimas buvo galimas iki 2019 m. birželio 30 d. Be to, kaip nurodyta, nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojus naujai BVK 69 straipsnio redakcijai pareiškėjui nebuvo jokių apribojimų pakartotinai kreiptis su prašymu dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus. Todėl 2019 m. liepos 8 d. priimtas neigiamas sprendimas šiuo klausimu niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjo asmens, jo būsenos, sukelti jam neigiamas pasekmes. Juolab, kaip nurodė atsakovės atstovas, pagal galiojusią įstatymo redakciją po Komisijos sprendimo nuteistasis, kuriam priimtas sprendimas tenkinti jo prašymą, įtraukiamas į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus, sąrašą (Aprašo 33 punktas). Tik Pusiaukelės namuose atsiradus laisvai vietai, Pusiaukelės namų vadovas patikrina, ar nėra suėjęs BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas (Aprašo 34 punktas). Jeigu šis terminas yra suėjęs, nuteistasis yra išbraukiamas iš sąrašo (Aprašo 39 punktas). Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas su prašymu perkelti jį į Pusiaukelės namus būtų kreipęsis pakartotinai iki bausmės atlikimo laiko pabaigos. Tai vertintina kaip ne itin pareiškėjui aktualu ir svarbu būti perkeltam likusią bausmės dalį atlikti Pusiaukelės namuose.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, nesant nustatytų visų būtinųjų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Ina KirkutienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė