Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės UAB „Blic kreditas“ ieškinio atsakovui R. P., dėl skolos ir nuostolių priteisimo, priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti. (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. ).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau pagal LR CPK 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys susitarė dėl teismingumo Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.

Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Teismų praktiką Lietuvoje formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009 konstatavo, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga.

2014 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2S-1733-826/2014 teigiama, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.228⁴ str. 2 d. 18 p. nuostatos nurodo, jog vartojimo sutarties sąlyga, kuria suvaržoma vartotojo teisė pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui), yra nesąžininga. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p., 8, 9 d., ši sąlyga laikytina nesąžininga, todėl negaliojanti. Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų T. T. 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir S. E., C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08), todėl vartojimo sutarties 11.14 punktas vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y., nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, įvertinus pasikeitusią Klaipėdos apygardos teismo praktiką (žr. civilinė byla Nr. Nr.2S-1733-826/2014 ), laikytina, jog šio ginčo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos T. T. formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovės ieškinys atsakovui, dėl skolos priteisimo atsisakytinas priimti, nes ieškovė nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta Fabijoniškių g. 61-20, Vilniuje, (CPK 435 str. 2 d.). Ieškovei išaiškintina, kad su ieškiniu ji turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas ginčo teisena ar supaprastintu procesu įtakos vartotojų teisių gynimui ex officio, ar teismingumo nustatymui neturi, t.y., vartotojų teisės privalo būti ginamos bet kokiame procese. Taigi Kredito sutarties 8.1 punktas, kuriuo įtvirtintas sutartinis teismingumas, teismo vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga. Todėl, atsižvelgiant į vartotojo interesus ginčas tarp šalių turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle. Šiuo konkrečiu atveju pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Analogiškos pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis Nr. e2S-818-265/2016 m. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Blic kreditas“ ieškinį atsakovui R. P., dėl skolos priteisimo ir kartu su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.