- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1733-826/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Skolininkas
- L. P.
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1733-826/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą skolininkei L. P. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės L. P. skolą, nuostolius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatė, kad nors skolininkės gyvenamoji vieta yra Šiaulių rajono savivaldybėje, tačiau pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 11.14 punktu dėl sutartinio teismingumo, nustatančiu, jog ginčai tarp sutarties šalių sprendžiami Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba kredito davėjo pasirinkimu – kredito gavėjo gyvenamosios vietos teisme. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) formuojamai praktikai. Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, į tai, kad pareiškime nurodyta Vartojimo kredito sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, neturint galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, Vartojimo kredito sutarties 11.14 punktą ex officio įvertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą. Kadangi ETT konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t. y. nustatyti tinkamą teismingumą byloje su vartotojais, o nagrinėjamu atveju vartotojas gyvena ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, ginčo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, ETT formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Minibank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, skolininkė, kaip vartotoja, jokių nepatogumų ar suvaržymų nepatirs. Pažymi, kad šalys gali laisvai spręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį, ar ne. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalies teisę rinktis ir sudaryti sutartį, labiausiai atitinkančią jos interesus, todėl skolininkui laisva valia sudarius sutartį jo teisės negali būti absoliutinamos. Teismo darbas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo apsiriboja tik formaliu bylos aplinkybių tyrimu, visas procesas vyksta rašytine forma, o teismo įsakymą privalu įteikti skolininkui asmeniškai, todėl bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme jokių neigiamų pasekmių skolininkei nesukels.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip neteismingą dėl to, kad skolininkė (vartotoja) gyvena ne šio teismo veiklos teritorijoje, todėl ginčo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, remiantis Vartojimo kredito sutarties 11.14 punktu, kuris vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pagal LR CK 1.39 str. numatyta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Todėl kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kurios viena šalis yra silpnesnioji šalis – fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Nuo 2014-06-13 įsigaliojo CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p. nuostatos, jos nurodo, kad vartojimo sutarties sąlyga, kuria suvaržoma vartotojo teisė pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui), yra nesąžininga. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p., 8, 9 d., ši sąlyga laikytina nesąžininga, todėl negaliojanti.
Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo sutarties 11.14 punktas vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį palikti nepakeistą.