Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-4-593/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-05
Bylos Nr.: 1A-4-593/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00057-2015-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis: Ž. A., H. K.
Advokatai: Linas Stanislavas Bagdonas, Danius Svirinavičius, Linas Stani

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-593/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.1.7.3.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.1.3.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Santai Golovkaitei, Sigitai Švėgždienei, Laurai Kiškiūnaitei, Urtei Piluckei,

dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui,išteisintajam Ž. A., jo gynėjui advokatui L. S. Bagdonui,mirusio išteisintojo H. K. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. K. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ž. A. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

H. K. ir Ž. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės įmonės „T.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2 dalį – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pavedė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130 648 eurų, bei šios įrangos pardavimą UAB „F.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumai, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „E.“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

1.1. Be to, jis išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad apgaule UAB „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 eurų (96 436,70 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi Ž. A., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą UAB „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad Ž. A. turėdamas galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ su Nyderlandų įmone „E. F. V.O.F“ sutarus sandorio sąlygas ir išrašius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253766 UAB „F.“ už 130 648 eurų vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekiant išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį Ž. A. Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ paprašius anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą UAB „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 eurus įsigyja ne UAB „F.“, o UAB „E.“, po ko, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas ir Ž. A. 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253823 pateikus jam, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, jis šioje sąskaitoje pasirašė ir įtraukė ją į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą bei Ž. A. nurodymu išrašė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM pardavė UAB „F.“, po ko, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavus bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 eurų (658 017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33 075 eurų (114 201,36 litų) PVM ir vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM, jis UAB „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Ž. A. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, pavedė UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. 253766 už 130 648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įforminti šios įrangos grąžinimą Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253822 (kreditinę sąskaitą Nr. 253766), išrašytą 130 648 eurų sumai, bei tariamą šios įrangos įsigijimą iš UAB „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

2.1. Be to, jis išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad apgaule UAB „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 eurų (96 436,70 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi H. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą UAB „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, turėdamas galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“, sutarė sandorio sąlygas ir Nyderlandų įmonė „E. F. V.O.F“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašė sąskaitą Nr. 253766 UAB „F.“ už 130 648 eurus vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau, siekdamas išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį jis Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ paprašė anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą kitai bendrovei UAB „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 eurus įsigyja ne UAB „F.“, o UAB „E.“, po ko, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, jis, jam žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253823, pateikė UAB „E.“ direktoriui H. K., kad šis joje pasirašytų ir įtrauktų į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė išrašyti ir pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM pardavė UAB „F.“. H. K. įvykdžius nurodymus, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavė bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 eurus (658 017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33 075 eurų (114 201,36 litų) PVM, po ko vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM, jis UAB „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo H. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes: pagal BK 222 straipsnio l dalį – 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą; Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes: pagal BK 222 straipsnio l dalį – 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą.

3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Specialisto išvada Nr. 5-2/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos, papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/143/2017 ir specialisto išvada Nr. 5-2/123 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos yra pakankamai teisingos, todėl jomis abejoti nėra pagrindo. Apylinkės teismas vadovavosi nepagrįstais konsultacinę išvadą pateikusios specialistės E. T. teiginiais. Šiame dokumente (konsultacinėje išvadoje) yra tirta tik labai maža dalis įmonės „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. tik tie, kurie buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kaip specialistų išvadų priedai, todėl galima teigti, kad dokumentai buvo tirti selektyviai. Be to, šiame dokumente nėra atliktas UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos savarankiškas tyrimas, o vertinamos ikiteisminio tyrimo metu atliktos specialistų išvados, kas nėra specialisto kompetencija ir tai nėra ekspertizės ar specialaus tyrimo dalykas, todėl tokio pobūdžio privatus tyrimas teismų praktikoje vertinamas kaip dokumentas, kuris neatitinka specialisto išvados ar ekspertizės akto, apibrėžto baudžiamojo proceso įstatyme. Apklausos metu specialistė paaiškino, kad netyrė UAB „E.“ veiklos, tuo tarpu kaltinimas yra susijęs su nusikalstamos veikos padarymo schema, susijusia su įmonių grandine, įtraukiant ir UAB „E.“, o būtent per UAB „E.“ nebuvo sumokėti valstybės biudžetui 27 930 eurų PVM, todėl šia konsultacine išvada nėra pagrindo remtis vertinant kaltinamųjų veiksmus, ji negali būti vertinama kaip išsami ir patikima.

3.2. Prokuroro teigimu, byloje esančios specialistų išvados yra parengtos laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, jos patvirtina, kad buhalteriniai dokumentai, perkant medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ iš Nyderlandų įmonės neatitiko tikrosios kaltinamųjų valios, buvo įformintas tariamas sandoris per UAB „E.“, siekiant išvengti PVM. UAB „E.“ mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. 0686-1784 nurodyta, kad UAB „F.“ direktoriaus Ž. A. prašymu įmonė (duomenys neskelbtini) bendrovei „E.“ išrašė 2014 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 253823 130 648 Eur sumai bei užskaitė 2014 m. rugpjūčio 28 d. UAB „F.“ atliktą mokėjimą už 32 662 Eur ir 2014 m. gruodžio 5 d. UAB „K.“ 104 816,25 Eur mokėjimą, atliktą UAB „F.“ prašymu. Atsižvelgiant į šią mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir nurodytus faktus bei aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „E.“, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų finansinių išteklių, medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP“ nepirko ir UAB „F.“ nepardavė. UAB „E.“ medienos smulkinimo mašinos įformintas sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. birželio 30 d. PVM į valstybės biudžetą nemokėjo. Darytina išvada, kad UAB „E.“ buvo naudojama kaip tarpininkė („priedangos įmonė“) neteisėtai veiklai vykdyti. Specialisto išvada Nr. 5-2/123 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad išanalizavus UAB „E.“ ūkinius komercinius santykius su UAB „F.“ ir UAB „G.“, įmonė „E.“ taip ir liko nesumokėjusi valstybei 26 330 Eur PVM.

3.3. Specialisto išvada Nr. 5-2/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos, papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/143/2017 nustatyta, kad bendrovė „F.“ buhalterinėje apskaitoje įformino medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. 253766 už 130 648 Eur sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos grąžinimą Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253822 (kreditinę sąskaitą Nr. 253766), išrašytą 130 648 Eur sumai, bei buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos tariamą įsigijimą iš UAB „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 Eur (555 659,10 Lt) sumą, tame skaičiuje PVM – 27 930 Eur (96 436,70 Lt) sumą, bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27 930 Eur (96 436,70 Lt) pirkimo PVM suma, dėl to vėliau įformindama mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavimą bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 Eur (658 017,36 Lt) sumą, tame skaičiuje PVM – 33 075 Eur (114 201,36 Lt) sumą, išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27 930 Eur (96 436,70 Lt) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą.

3.4. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavęsis specialistės E. T. konsultacine išvada, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Konsultacinės išvados neįpareigoja teismo vienareikšmiškai remtis jų rezultatais, jos turi būti vertinamos visų kitų įrodymų kontekste pagal įstatymų reikalavimus ir teismo vidinį įtikinimą. Konsultacinė išvada prie bylos pridedama proceso dalyvių prašymu ir teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai, o jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas (BPK 184 straipsnis). Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas ir konsultacinę išvadą davęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014).

3.5. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė ir tuo, kad UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokios tiriamojo laikotarpio buvo apskaitytos pajamos ir sąnaudos, taip pat nėra galimybės sutikrinti Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 m. nurodytų rodiklių teisingumo. Tačiau specialistas V. G. šiuo aspektu paaiškino, kad pagal pirmąją išvadą buvo įrašyta, kad negalima iš dalies nustatyti duomenų atitikimo dėl registrų nepateikimo. Po jų pateikimo ši kliūtis buvo pašalinta, t. y. dokumentai buvo pateikti. Specialisto išvada Nr. 5-2/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos liko kaip įrodymas, bet jis nėra tikslus. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 5-2/123 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos yra aiškiai nustatyta, kad 2014 m. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai yra BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikalstamos veikos padarinys. Jei bylą nagrinėjusiam teismui kilo abejonių dėl specialisto išvadų pagrįstumo, galėjo būti skiriama ekspertizė.

3.6. Prokuroro teigimu, byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti ne tik objektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai, bet ir subjektyvieji žymiai, t. y. tyčia išvengti PVM mokėjimo valstybei. Be minėtų specialistų išvadų tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – 2016 m. vasario 23 d. Nyderlandų karalystės prokuratūros atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, liudytojų apklausos ir kt. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikino ir H. K. bei Ž. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų H. K. ir Ž. A. kaltės bei baudžiamojo įstatymo taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikė ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Teismas įvertino tik dalį surinktų įrodymų, be to, ir vertindamas šiuos įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (pavyzdžiui, visiškai nevertinti duomenys, gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Nyderlandų Karalystės prokuratūros, liudytojo R. V. parodymai, UAB „R.“ operatyvaus patikrinimo ataskaita ir kt.), neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus.

5.1. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra ne viena sąlyginė specialisto išvada (pavyzdžiui, specialisto išvada dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/141, papildoma specialisto išvada Nr. 2-2/143/2017; specialisto išvada dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/123), kurioje atsakymas į pateiktus klausimus yra siejamas su tam tikra sąlyga. Todėl teismui kilo pareiga aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, patikimai ir neabejotinai patvirtinti arba paneigti (t. y. patikimai nustatyti, ar bendrovė „F.“ medienos smulkinimo mašiną įsigijo tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės, ar iš UAB „E.“; ar savo buhalterinėje apskaitoje bendrovė „F.“ fiksavo apskaitos dokumentais (ne)įvykusias ūkines operacijas; ar UAB „E.“ medienos smulkinimo mašiną (ne)įsigijo iš Nyderlandų įmonės; ar pardavė ją bendrovei „F.“ ar ne, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas aiškiai nenustatė ir savo išvados, kad sudarytų sandorių dėl minėtos įrangos pirkimo ir pardavimo grandinė tarp Nyderlandų įmonės ir UAB „E.“, taip pat tarp UAB „E.“ ir UAB „F.“ buvo dirbtinė (apsimestinė), siekiant UAB „F.“ išvengti mokesčių, patikimai nepagrindė. Nors specialistas V. G. paaiškino, jog bendrovės „F.“ buhalterinės apskaitos registrai buvo atkurti ir pateikti, bet klausimai (pavyzdžiui, kaip buvo tarp bendrovių „F.“ ir „E.“ atsiskaityta, ar buvo apskaitytos užskaitos ir kt.), kurie buvo tiriami UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (specialisto išvada Nr. 5-2/142), nebuvo keliami ir tiriami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl specialisto išvados Nr. 5-2/142 papildymo tikslingumo, skiriant naują (papildomą) tyrimą tiek su jau įvertinta, tiek ir su papildomai gauta medžiaga (bendrovės „F.“ buhalterinės apskaitos registrais).

6. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, H. K. ir Ž. A. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau baudžiamąją bylą H. K. atžvilgiu nutraukti šiam mirus, išteisintųjų gynėjai advokatai prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu H. K. ir Ž. A. veiksmuose nebuvo nustatyti kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) realizavimo požymiai. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nepakankamai įsigilino į specialistų pateiktas išvadas, o kilusių abejonių nebandė pašalinti atlikdamas papildomus procesinius veiksmus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kaltinimas mirusiam H. K. yra pagrįstas, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o baudžiamoji byla H. K. atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad:

10.1. Ž. A. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, pavedė UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. 253766 už 130 648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įforminti šios įrangos grąžinimą Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253822 (kreditinę sąskaitą Nr. 253766), išrašytą 130 648 eurų sumai, bei tariamą šios įrangos įsigijimą iš UAB „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

10.2. Be to, jis apgaule UAB „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 eurų (96 436,70 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi H. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą UAB „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, turėdamas galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“, sutarė sandorio sąlygas ir Nyderlandų įmonė „E. F. V.O.F“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašė sąskaitą Nr. 253766 UAB „F.“ už 130 648 eurus vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau, siekdamas išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį jis Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ paprašė anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą kitai bendrovei UAB „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 eurus įsigyja ne UAB „F.“, o UAB „E.“, po ko, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, jis, jam žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253823, pateikė UAB „E.“ direktoriui H. K., kad šis joje pasirašytų ir įtrauktų į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė išrašyti ir pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM pardavė UAB „F.“. H. K. įvykdžius nurodymus, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavė bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 eurus (658 017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33 075 eurų (114 201,36 litų) PVM, po ko vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM, jis UAB „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą.

10.3. H. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2 dalį – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pavedė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253823 už 130 648 eurų, bei šios įrangos pardavimą UAB „F.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumai, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „E.“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

10.4. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule UAB „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 eurų (96 436,70 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi Ž. A., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą UAB „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad Ž. A. turėdamas galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ su Nyderlandų įmone „E. F. V.O.F“ sutarus sandorio sąlygas ir išrašius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253766 UAB „F.“ už 130 648 eurų vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekiant išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį Ž. A. Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ paprašius anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą UAB „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 eurus įsigyja ne UAB „F.“, o UAB „E.“, po ko, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas ir Ž. A. 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253823 pateikus jam, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, jis šioje sąskaitoje pasirašė ir įtraukė ją į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą bei Ž. A. nurodymu išrašė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM pardavė UAB „F.“, po ko, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavus bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 eurų (658 017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33 075 eurų (114 201,36 litų) PVM ir vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš UAB „E.“ už 160 930 eurų (555 659,10 litų) sumą, tame skaičiuje 27 930 eurų (96 436,70 litų) PVM, jis UAB „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27 930 eurų (96 436,70 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą.

11. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimą byloje palaikęs prokuroras H. K. ir Ž. A. kaltę grindė UAB „E.“ mokestinio tyrimo ataskaita ir priedais, liudytojų R. V., E. R. parodymais, specialiuoju liudytoju apklausto H. K. apklausos protokolu, specialisto išvada dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos, papildoma specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, specialisto išvada dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos, Nyderlandų Karalystės prokuratūros pateiktais duomenimis į teisinės pagalbos prašymą, kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie bylos duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

12. H. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir paaiškino, jog išdėstytas kaltinimas jam nėra aiškus ir suprantamas. Jis nepavedė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą bei šios įrangos pardavimą. Visos ūkinės operacijos buvo tikros. Neturėjo nei asmeninio, nei bendro tikslo su Ž. A. išvengti apgaule UAB „F.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės. Nesitarė su Ž. A. ir bendrai neveikė. Visi sandoriai yra pilnai pagrįsti rašytinėmis sutartimis bei galiojančiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Šiai dienai UAB „F.“ yra iškelta bankroto byla, tarp kitų kreditorių, kreditorinius reikalavimus yra pareiškusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl kalbėti apie kokius nors prievolės išvengimus, nesumokėjimus ar nusikalstamas veikas šiuo atveju apskritai negalima, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės yra ginamos bankroto byloje.

13. Ž. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „F.“ paskelbta bankroto byla, įmonė likviduota. Jis buvo atsakingas už prekių įsigijimą, įforminimą. Medienos smulkinimo mašiną norėjo įsigyti (duomenys neskelbtini) įmonė „K.“, todėl su ja sudarė sutartį dėl šios mašinos pirkimo. Iki to laiko dirbo su viena Olandijos įmone ir kliento prašymas atitiko tos įmonės gaminamą produkciją. Iki sutarties pasirašymo derino kainą, kad pirkėjas galutiniame rezultate gautų sukomplektuotą tokio dydžio ir tokių galimybių prekę už tokią kainą, kurią buvo suderinę. Viską suderino, pasirašė sutartį, gavo užsakymą, tada informavo gamintoją, kad perka iš jų, gavo patvirtinimą, kad jie gali pagaminti, tačiau reikalingas avansinis mokėjimas. Avansinį mokėjimą buvo įtraukę į savo pirkėjų sąlygas, kad jie sumokės avansinį mokėjimą, tą mokėjimą sumokėjo gamintojui ir prasidėjo mašinos gamyba. Kai buvo pagaminta mašina, ją reikėjo transportuoti. Sutarė, kad H. K., UAB „E.“ vadovas, padės transportuoti ir paleisti mašiną. Sutartyje su Olandija nebuvo numatyta, kad jie tą techniką paleis. Su UAB „E.“ buvo sutartis, kad ši nuperka mašiną iš Olandijos, atveža, surenka ir paruošia ją gaminimui. Taip atsirado dar vienas tarpininkas. UAB „E.“ turėjo naudos, nes uždirbo už tarpininkavimą. UAB „K.“ apie dar vieno tarpininko atsiradimą neinformavo. Sutartis su UAB „K.“ nesikeitė. Olandus informavo, kad mašiną nupirks kita įmonė ir paklausė, ar jiems tai tinka, jie sutiko. Su UAB „E.“ pasirašė sutartį, kad perka mašiną ne iš Olandijos, o iš UAB „E.“. Dokumentaliai įformino taip, kad iki to laiko jau buvo gavę sąskaitą iš Olandijos, tai ji ir buvo jų (UAB „F.“) apskaitoje. Kitas dokumentas buvo kreditinė sąskaita iš to paties gamintojo, kad jis anuliuoja pirminę sąskaitą. Tada olandų įmonė išrašė sąskaitą UAB „E.“, kadangi buvo susitarimas su UAB „E.“, jų vienas apmokėjimas jau buvo padarytas, o sutartyje su UAB „E.“ numatė, kad mokėjimai turi būti atliekami jiems (UAB „F.“), bet įmonė UAB „E.“ išrašė prašymą apmokėjimus pagal jų tiekiamą techniką padaryti tiesiai gamintojui. Jis parašė laišką į Olandiją, kad jau įmokėtą sumą, kurią apmokėjo ankščiau, užskaitytų kaip gautą iš UAB „E.“. Kada atėjo UAB „K.“ antros ar trečios dalies mokėjimas, paprašė šios įmonės atlikti mokėjimą tiesiai gamintojui. Mokesčių inspekcija tikrino ir jokių pretenzijų, kad mokesčiai nebūtų sumokėti, neįtraukti ar neapskaityti, nebuvo. Su UAB „E.“ atsiskaitė kaip numatyta sutartyje, tai, ką reikėjo sumokėti pagal sutartį, tiesiogiai sumokėjo gamintojui, o dalį vėliau po pristatymo apmokėjo. Kadangi paskutinėje stadijoje UAB „E.“ buvo skolinga UAB „F.“ tam tikrą pinigų sumą, tai šiai sumai apmokėjimo nepadarė.

14. Liudytoja E. R., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirbo UAB „F.“, mokėjimus pagal apskaičiavimus atlikdavo direktorius. Dokumentus įvesdavo į apskaitą, apskaičiuodavo mokesčius ir informuodavo vadovą apie apskaičiuotus mokesčius. Mokesčius mokėjo vadovas. PVM skaičiuodavo ji, informuodavo vadovą, kiek reikėdavo mokėti. Iš Olandijos įmonės buvo perkamas kažkoks didelis įrenginys. Buvo sutartys pirkimo-pardavimo, pirko UAB „E.“ ir pardavė kažkam (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ iš pradžių buvo įmokėjusi Olandijos įmonei avansinį mokėjimą už tą įrenginį. Kokiu pagrindu UAB „F.“ sumokėjo, negali atsakyti. Buvo sutartis.

15. Liudytojas R. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad yra įmonės „R.“ savininkas, vykdo tarptautinių ir vietinių krovinių pervežimą. Įmonė vežė įrengimą iš Olandijos į Lietuvą, įmonės „E.“ užsakymu. UAB „E.“ atsiskaitė laiku. 2014 m. gruodžio mėnesį H. K. kreipėsi dėl krovinio pervežimo iš Olandijos. Buvo pateikti krovinio duomenys, pakrovimo data, krovinio pakrovimo vieta, apmokėjimo suma. Krovinį vežė į (duomenys neskelbtini).

16. Specialistas V. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad buvo prašoma išvados, įvertinimo, kokia būtų valstybės biudžetui nesumokėta suma, vadovaujantis ne tuo, kaip buvo įforminti buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, esant kitoms įrodinėjamoms aplinkybėms. Pirminę išvadą teikė ne jis. Įmonė „E. F. V.O.F.“ išrašė sąskaitą UAB „F.“ 2014 m. rugpjūčio 26 d., kurią bendrovė apskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Po to 2014 m. gruodžio 16 d. tos pačios įmonės buvo išrašyta kreditinė sąskaita, kuri taip pat buvo įforminta. Tarp dokumentų, pateiktų tyrimui, nebuvo tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad UAB „F.“ apskritai atsiskaitė su UAB „E.“ ar vykdė kokius nors mokėjimus pagal sutartį. Jei kalbėtume apie situaciją taip, kaip yra įforminti dokumentai ir apskaityti abiejų įmonių buhalterinėje apskaitoje, prievolė už įrangą sumokėti pagal dokumentus turėjo būti UAB „E.“. Papildomai išvadai buvo parašyta sąlyga: kokia būtų nesumokėta žala, mokestis, jei sandoris vyktų ne per UAB „E.“, o tiesiogiai per UAB „F.“ įsigyjant iš užsienio įmonės su nuliniu tarifu prekę ir parduodant ją lietuviškai įmonei, priskaičiuojant 21 % PVM mokestį, kitaip tariant, be PVM atskaitos. Klausimas buvo, kokį mokestį tada turėtų sumokėti UAB „F.“. Specialistas yra ribojamas klausimo, yra tiesiog paskaičiuota pagal situaciją. Su kuo turėti ūkinius santykius, kiekvienas ūkio subjektas pasirenka pats. Tarp UAB „F.“ ir UAB „E.“ atliktas užskaitymas yra viena iš galimų atsiskaitymo formų. Šalia šio sandorio buvo ir kitokių sandorių. Kadangi tuo metu nebuvo buhalterinės apskaitos registrų, tai nebuvo galimybės sutikrinti tos užskaitos pagal šį sandorį. Pagal pirmąją išvadą buvo įrašyta, kad negalima iš dalies nustatyti duomenų atitikimo dėl registrų nepateikimo. Po jų pateikimo ši kliūtis buvo pašalinta. Įmonės buhalterinius dokumentus tuo metu turėjo bankroto administratorius, kuris raštais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą kelis kartus informavo, kad daugiau jokių dokumentų nėra, kokius turėjo, tokius pateikė. Eigoje po daugybės paaiškinimų, įtraukus buhalterę, dokumentai kažkokiu būdu buvo atkurti. Specialisto išvada yra sąlyginė, o sąlygų patvirtinimas ar paneigimas nėra specialisto kompetencija. Į biudžetą turėjo patekti ta PVM suma, kuri yra išskirta pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje. Jei visos grandys veikia įstatymų nustatyta tvarka, pagal galiojančius įstatymus, vykdo savo prievoles tokias, kokios jiems nustatytos, net jei prekė buvo parduota per vieną tarpininką, valstybei žalos nebūtų. Vertinant visą grandį, tiek UAB „E.“, tiek UAB „F.“ PVM už šį įrenginį nesumokėjo į valstybės biudžetą.

17. Specialistė E. T., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad valstybei žala nebuvo padaryta. Yra PVM įstatymas, reikia vertinti pagal jį: ar dokumentą surašius reikėjo priskaičiuoti PVM, nes PVM deklaracija nesiejama su pinigų mokėjimu. Jei UAB „E.“ prekę tikrai iš Olandijos vežė, o tai įrodyta dokumentais ne vienoje išvadoje, tikrai UAB „E.“ sumontavo, reiškia ūkinė operacija buvo įvykdyta ir teisingai apskaityta tiek UAB „E.“, tiek UAB „F.“ apskaitoje. Toliau UAB „F.“, perplanuodama savo pirmiau suplanuotus veiksmus, atliko teisėtus veiksmus. Jei buvo sudaryta sutartis dėl avanso sumokėjimo, o avansas užskaitos metu buvo perleistas kaip UAB „E.“ apmokėjimas, o vėliau įmonės pačios tarpusavyje pinigais susiskaičiavo, tai nepažeidžia jokio norminio dokumento. PVM įstatymas nebuvo pažeistas. Konsultacinės išvados rengimo pradžioje ji dokumentus turėjo tik iš baudžiamosios bylos, t. y. specialistės M. Š. išvadą ir papildomą V. G. išvadą. Tyrimą atliko ir pagal priedus, ir pagal išvadas. Visi įmonių dokumentai nebuvo pateikti, jų nereikėjo. Žala valstybei dėl sandorio nebuvo padaryta, kadangi UAB „E.“ teikė deklaraciją, deklaravo pirkimą ir pardavimą.

18. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1784 nustatyta, kad Kauno apskrities VMI, įvertinusi UAB „F.“, UAB „K.“, UAB „R.“ operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją, Nyderlandų mokesčių administratoriaus atsakymo į paklausimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimų tarp UAB „E.“ ir Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“ aprašytas sandorio vykdymo aplinkybes, nustatė, kad Ž. A. prašymu įmonė „E. F. V.O.F“ UAB „E.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą (invoice) bei užskaitė UAB „F.“ atliktą mokėjimą ir UAB „K.“ mokėjimą, atliktą UAB „F.“ prašymu. Nyderlandų įmonė grąžino už medienos smulkinimo mašiną permokėtą sumą. UAB „E.“ su UAB „R.“ sudarė Krovinių pervežimo ir ekspedijavimo sutartį, pagal kurią UAB „R.“ įsipareigoja nugabenti UAB „E.“ krovinį į paskirties vietą ((duomenys neskelbtini)). UAB „E.“ už pervežimo paslaugą sumokėjo. Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir nurodytus faktus bei aplinkybes, Kauno apskrities VMI padarė išvadą, kad UAB „E.“, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų finansinių išteklių, medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP“ nepirko ir UAB „F.“ nepardavė. Nyderlandų įmonė „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną pardavė UAB „F.“. Už įrengimą sumokėjo UAB „F.“, dalį UAB „F.“ prašymu sumokėjo UAB „K.“, kuris vėliau iš UAB „F.“ įsigijo minėtą įrengimą. UAB „E.“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra įrengimo pardavimui neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje buvo įforminta tikrovėje neįvykusi ūkinė operacija. Kauno apskrities VMI padarė išvadą, kad UAB „E.“ medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP įformintas sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. UAB „E.“ savininkai galimai pasinaudojo bendrovės PVM mokėtojos registracija apskaičiuoti ir deklaruoti PVM įsigyjant ir parduodant prekes (medžiagas, žaliavas), paslaugas (t. 1, b. l. 41–49).

19. Specialisto išvada Nr. 5-2/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad kadangi UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokios tiriamojo laikotarpio buvo apskaitytos pajamos ir sąnaudos, taip pat nėra galimybės sutikrinti Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 m. nurodytų rodiklių teisingumo. Jeigu bus nustatyta, kad UAB „F.“ įsigijo medienos smulkinimo mašiną „Europe Chipper C960-275HP“ iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“, o ne iš UAB „E.“, tuomet UAB „F.“ fiksavo apskaitos dokumentais neįvykusias ūkines operacijas, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (t. 2, b. l. 99–118).

20. Papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/143/2017 nustatyta, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog bendrovė „F.“ buhalterinėje apskaitoje įformino medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. 253766 už 130 648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos įsigijimą iš UAB „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 eurų (555 659,1 litų), tame skaičiuje PVM – 27 930 eurų (96436,7 litų), bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27 930 eurų (96436,7 litų) pirkimo PVM suma, bei vėliau įformindama mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavimą bendrovei „K.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 eurus (658017,36 litų), tame skaičiuje PVM – 33 075 eurų (114 201,36 litų), bendrovė „F.“ išvengė 27 930 eurų (96 436,7 litų) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą (t. 3, b. l. 9–15).

21. Specialisto išvada Nr. 5-2/123 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jeigu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F“, tai UAB „E.“ negalėjo parduoti šios mašinos UAB „F.“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas ir pardavimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 2 dalį – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalyje nurodyta: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo H. K. (t. 3, b. l. 44–68).

22. Konsultacine išvada nustatyta, kad UAB „F.“ direktorius Ž. A. nepadarė nuostolio valstybės biudžetui dėl PVM, UAB „F.“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijo ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“, bet pirko iš UAB „E.“ bei atliko jos pardavimą UAB „K.“. Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pateko 33 075 eurų PVM iš dviejų mokesčių mokėtojų: iš bendrovės „E.“ ir iš bendrovės „F.“. Tokią pačią PVM sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą būtų sumokėjusi bendrovė „F.“, medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijusi tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“. Kiek tiekėjų grandinė būtų ilgesnė, kiek prekė atitinkamai būtų pabrangusi už kokias nors paslaugas (transportavimą, montavimą), į tiek būtų padalinta mokėtina PVM suma, bet bendroje sumoje PVM mokestis negalėjo būti kitoks kaip 33 075 eurų, nes buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „F.“ ir UAB „K.“, kuria UAB „F.“ įsipareigojo sumokėti už ją 190 575 eurų su PVM, tai yra 33 075 eurų PVM. Tokiu būdu iš šio sandorio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą negalėjo būti įskaityta ir sumokėta daugiau negu 33 075 eurų PVM suma, nebent kuris nors tarpinis pirkėjas būtų pirkęs prekę su nuostoliu (t. 5, b. l. 55–65).

23. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, 2021 m. birželio 7 d. nutartimi buvo paskirta UAB „F.“ ir UAB „E.“ 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 13 d. laikotarpio ūkinės-finansinės veiklos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar medienos smulkinimo mašinos įsigijimas iš Nyderlandų įmonės UAB „E.“ vardu ir jos pardavimas UAB „F.“ buvo tikras ar apsimestinis sandoris. Ekspertizės aktu Nr. 11-1486 (21) nustatyta, kad UAB „E.“ 2014 m. buhalterinės apskaitos sąskaitų Nr. 201 „Atsargos – prekės“ ir Nr. 4431 „Skolos tiekėjams“ apskaitos registruose yra registruotas medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275 HP“ pirkimas už 451 101,41 Lt (130 648 Eur) iš „E. F. V.o.f“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. invoice Nr. 253823. UAB „E.“ medienos smulkinimo mašinos pardavimą UAB „F.“ už 555 659,10 Lt (459 222,40 + 96 436,70) apskaitė buhalterinių sąskaitų Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ ir Nr. 5001 „Pardavimų pajamos“ apskaitos registruose bei buhalterinėje sąskaitoje Nr. 44841 „Pardavimo PVM“ bei 2014 m. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje. UAB „E.“ 2014 m. buhalterinės sąskaitos apskaitos registre yra nurodyta 6 266,83 Lt skola UAB „R.“ už transportavimo paslaugą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar UAB „E.“ atliko medienos smulkinimo mašinos surinkimo/paleidimo ir pan. darbus. Pagal tyrimui pateiktus UAB „F.“ 2014 m. dokumentus, bendrovė medienos smulkinimo mašiną su sumontuotu kranu pirko iš UAB „E.“. UAB „E.“ 2014 m. įgyjant medienos smulkinimo mašiną su sumontuotu kranu iš Nyderlandų įmonės tarpusavio skolų užskaita tarp UAB „F.“ ir UAB „E.“ atlikta pagrįstai, t. y. remiantis apskaitos dokumentų duomenimis. UAB „E.“ įsigijus medienos smulkinimo mašiną iš Nyderlandų įmonės ir ją pardavus UAB „F.“ atsirado prievolė deklaruoti bei apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. UAB „F.“ įsigijus medienos smulkinimo mašiną iš UAB „E.“ ir ją pardavus UAB „K.“, atsirado prievolė deklaruoti ir apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. UAB „E.“ 2014 m. apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal pateiktus dokumentus galima nustatyti UAB „E.“ 2014 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą. UAB „F.“ 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal pateiktus dokumentus galima nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą. UAB „E.“ ir UAB „F.“ 2014 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo PVM dėl medienos smulkinimo mašinos pirkimo/pardavimo (7 t., b. l. 68–85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

24. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) objektyviai reiškiasi: a) svetimo turto įgijimu panaudojant apgaulę; b) svetimos turtinės teisės įgijimu panaudojant apgaulę; c) turtinės prievolės išvengimu panaudojant apgaulę; d) turtinės prievolės panaikinimu panaudojant apgaulę. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę gali pasireikšti ir prievolės mokėti atitinkamus mokesčius (pvz., PVM) panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant PVM sąskaitas-faktūras (pvz., PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaraciją, taip sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsakomybė atsiranda ir tada, kai yra panaikinama didelės vertės turtinė prievolė, t. y. turtinė prievolė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą.

25. Sukčiavimas PVM srityje dažnai vykdomas taip, kad įmonių buhalterinės apskaitos dokumentuose sandoriai būtų suforminami teisingai, tačiau jų turinys neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje įforminami sandoriai yra apsimestiniai, sudaryti ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą, dėl ko nusikalstamos veikos darymo grandinėje viena iš įmonių nesumoka PVM valstybės biudžetui. Vis dėlto, visais atvejais būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti (sumažinti) prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia tuo, jog tokios veikos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori.

26. Nagrinėjamu atveju sukčiavimas, siekiant sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą, pasireiškė į medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimo-pardavimo procesą formaliai įtraukiant įmonę „E.“, kuri realiai minėtos mašinos iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ neįsigijo ir UAB „F.“ nepardavė, tačiau šį apsimestinį sandorį tvarkingai įforminus abiejų įmonių buhalterinėje apskaitoje, valstybei mokėtino PVM dydis buvo išskaidytas į kelias dalis, iš anksto žinant, jog didesnioji dalis (tenkanti UAB „E.“) taip ir liks nesumokėta. Nors Ž. A. proceso metu aiškino, jog UAB „E.“ buvo pilnavertė tarpininkė, su kuria buvo sutarta, jog ši įmonė nuperka medienos smulkinimo mašiną iš Olandijos įmonės, atveža ją į Lietuvą, surenka ir paruošia darbui, tokiu būdu UAB „F.“ išvengiant objekto transportavimo metu kylančių rizikų, tačiau šis kaltinamojo aiškinimas vertinamas kaip siekis nuslėpti tikruosius susitarimo su UAB „E.“ tikslus.

27. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl medienos smulkinimo mašinos su sumontuotu kranu „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimo buvo sudarytos kelios pirkimo-pardavimo sutartys iš viso tarp keturių įmonių. Pirmoji sutartis 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. E-F 14-08-13 buvo sudaryta tarp UAB „F.“ (pirkėjas) ir Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ (pardavėjas) (Nyderlandų centrinės ryšių įstaigos duomenys (1 t., b. l. 75–80, Kauno VMI mokestinio tyrimo metu nustatyta informacija (1 t., b. l. 58–61)). Nyderlandų įmonė UAB „F.“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 253766 130 648 Eur sumai ir įrenginio pardavimą deklaravo VIES deklaracijoje. Antroji sutartis dėl tos pačios medienos smulkinimo mašinos pirkimo-pardavimo buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 19 d. tarp UAB „F.“ (pardavėjas) ir UAB „K.“ (pirkėjas) (1 t., b. l. 152–156). Pagal Nyderlandų įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 253766 buvo apmokėta taip: 2014 m. rugpjūčio 27 d. 32 662 Eur sumokėjo UAB „F.“, o 2014 m. gruodžio 4 d. 104 816,25 Eur už bendrovę „F.“ sumokėjo UAB „K.“. Taigi, pilnai sumokėjus įsigyjamo objekto kainą, beliko šį objektą transportuoti į Lietuvą, kadangi minėta Olandijos įmonė įrenginius parduoda be gabenimo paslaugos.

28. Tokiu būdu į pirkimo-pardavimo grandinę buvo įtraukta įmonė „E.“, kuri neva turėjo nupirkti įrenginį iš Nyderlandų įmonės, transportuoti jį į Lietuvą, sumontuoti ir parduoti UAB „F.“. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. FE 002/2014 tarp UAB „E.“, atstovaujamos direktoriaus H. K., ir UAB „F.“, atstovaujamos direktoriaus Ž. A., buvo pasirašyta 2014 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 106–107). Pagal šią sutartį UAB ,‚F.“ turėjo sumokėti UAB „E.“ 160 930 Eur (tame tarpe 27 930 Eur PVM). Mokėjimas turėjo vykti tokia tvarka: iki 2014 m. gruodžio 15 d. UAB „F.“ turėjo sumokėti UAB „E.“ 130 648 Eur avansinį mokėjimą, o likusią dalį, t. y. 30 246 Eur turėjo sumokėti per 90 (devyniasdešimt) dienų nuo prekių priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Tačiau realiai jokie mokėjimai nebuvo atlikti, nes, kaltinamojo Ž. A. teigimu, UAB „E.“ buvo skolinga tam tikrą pinigų sumą UAB „F.“, todėl tiesiog buvo atlikti užskaitymai. Ž. A. 2014 m. gruodžio 9 d. prašymu 2014 m. gruodžio 16 d. Nyderlandų įmonė „E. F. V.O.F.“ išrašė UAB „F.“ kreditinę sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 253822 ir išrašė UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 253823. Pagal tą patį prašymą „E. F. V.O.F.“ įmokėtus 137 478,25 Eur (jau minėta, 32 662 Eur sumokėjo UAB „F.“, o 104 816,25 Eur už UAB „F.“ sumokėjo UAB „K.“) užskaitė kaip mokėtus UAB „E.“. 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „E.“ Nyderlandų įmonė grąžino 6 830,25 Eur, permokėtus už perkamą įrengimą (137 478,25 – 130 648 = 6830,25).

29. Kaltinamųjų ir jų gynėjų teigimu, aptarta pirkimo-pardavimo seka patvirtina, jog UAB „E.“ įgijo nuosavybės teise medienos smulkinimo mašiną iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, jog vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų yra sandoris. Šiuo atveju sutartis (susitarimas, užsakymas) dėl medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimo-pardavimo buvo sudaryta tarp UAB „F.“ (pirkėjas) ir Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ (pardavėjas). Kad buvo sudaryta sutartis su Nyderlandų įmone, Ž. A. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, kur pažymėjo, jog sutartyje nebuvo numatytas įrenginio transportavimas ir paleidimas, UAB „E.“ su Olandijos įmone sutarties neturėjo, nes sutartį turėjo jie, t. y. UAB „F.“ (5 t., b. l. 74–75). Tai, jog už pirkėją kainą (dalį ar visą) sumoka kitas subjektas, nelemia aplinkybės, jog nuosavybės teisė pereina šiam trečiajam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminė 2014 m. rugpjūčio 13 d. sutartis Nr. E-F 14-08-13 tarp UAB „F.“ ir „E. F. V.O.F.“ nebuvo pakeista ar panaikinta, šalys išliko tos pačios, tiesiog Ž. A. pateikė prašymą Nyderlandų įmonei gautus mokėjimus laikyti kaip įmokėtus ne jo vadovaujamos įmonės, tačiau UAB „E.“. Šiame kontekste pažymėtina, jog UAB „E.“ direktorius H. K. su olandų įmonės atstovais nebendravo, jokių susitarimų nederino ir savo valios apskritai neišreiškė. „E. F. V.O.F.“ 2014 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 253823, kuria neva įforminta medienos smulkinimo mašinos pardavimas už 130 648 Eur UAB „E.“, abiejų pusių nepasirašyta. Šioje sąskaitoje faktūroje taip pat nėra duomenų apie įrengimo perdavimą, priėmimą, pervežimą. Šios aplinkybės nustatytos UAB „E.“ mokestinio tyrimo ataskaitoje.

30. Pateikus teisinės pagalbos prašymą Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijoms, buvo atlikta bendrovės „E. F. V.O.F.“ vieno iš savininkų ir direktoriaus J. V. (J. V.) apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog visos medienos smulkinimo mašinos užsakymo aplinkybės buvo derintos su Ž. A., su kuriuo bendradarbiavimas vyksta jau šešerius metus. Sąskaita faktūra buvo išrašyta UAB „E.“, kuriai ir buvo parduotas įrenginys. Pinigai buvo pilnai sumokėti. Įrenginio gabenimą atliko pats klientas, nes jie neteikia transportavimo paslaugos. Apie jokius derybų metu vykusius pakeitimus jam nėra žinoma, nes viskas buvo tartasi tik su Ž. A. (1 t., b. l. 198–200). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apklausa nėra išsami, iš J. V. pateiktų itin glaustų atsakymų nėra aišku, ar UAB „E.“ vardu buvo performintas tik mokėjimas už įrenginį, ar ir pardavimas, be to, nieko nepasisakyta apie pirminį sandorį su UAB „F.“, kas verčia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, juo labiau, įvertinus tai, kad Ž. A. yra pastovus jo vadovaujamos įmonės klientas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apskrities VMI atliekant UAB „E.“ mokestinį tyrimą, buvo gautas Nyderlandų mokesčių administratoriaus atsakymas į paklausimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo tarp UAB „E.“ ir „E. F. V.O.F.“, t. y. olandų įmonė įsipareigojo patikslinti įrengimo pardavimą UAB „E.“, tačiau to taip ir nepadarė, pardavimas deklaruotas UAB „F.“. Akivaizdu, jog įgyvendinti šio mokesčių administratoriaus prašymo nebuvo objektyvios galimybės, nes pagal pirminę sutartį (užsakymą) pirkėjas išliko UAB „F.“, tik šios įmonės vardu padaryti mokėjimai buvo užskaityti kaip atlikti UAB „E.“.

31. Kadangi UAB „E.“ medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ iš Nyderlandų įmonės neįgijo, todėl negalėjo jos ir parduoti UAB „F.“. Taigi, bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas ir pardavimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, pagal kurį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentais surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/123 konstatuota, jog dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 44–68).

Žemesnės instancijos teismas

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, jog UAB „E.“ tiesiog buvo „priedangos įmonė“, reikalinga mokėtino PVM sumažinimui, o H. K. ir Ž. A. veikė bendrai, siekdami to paties nusikalstamo tikslo, patvirtina ir daugelis netiesioginių įrodymų. Visų pirma, pažymėtina, jog UAB „E.“ neturėjo savo ofiso, dirbo UAB „F.“ patalpose. Nors įmonė užsiėmė krovinių pervežimais, tačiau neturėjo ir savo transporto, veikė kaip ekspeditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad be direktoriaus H. K. ir buhalterės E. R., ši įmonė neturėjo ir kitų darbuotojų. UAB „E.“ ir UAB „F.“ dirbo ne tik vienose patalpose, tačiau šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati, jau minėta, buhalterė E. R., kuri apklausos metu buvo patvirtinusi, jog UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F.“ patalpose. Taigi, UAB „E.“ buvo glaudžiai susijusi su UAB „F.“, kaip ir šių įmonių vadovai. Bylos duomenimis H. K. 2011 m. kovo 22 d. – 2011 m. birželio 9 d. ėjo direktoriaus pareigas UAB „F.“, kurias nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ėjo ir Ž. A.. Be to, apklaustas specialiuoju liudytoju, H. K. buvo nurodęs, jog įsigyti UAB „E.“ ir jai vadovauti jam pasiūlė būtent Ž. A. (2 t., b. l. 87–89). Nors vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme H. K. atsisakė duoti parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir prašė vadovautis jo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose pažymėjo, jog specialiojo liudytojo apklausos protokole yra daug netikslumų (kokių nedetalizavo), vis dėlto, tai, kad dirbti UAB „E.“ jam pasiūlė būtent Ž. A., H. K. nurodė ir paaiškinime Kauno apskrities VMI (1 t., b. l. 52–53), kas rodo, jog UAB „E.“ atsirado būtent Ž. A. iniciatyva. Tai nebuvo visiškai pašalinė, savarankiška tarpininkė, kurią realiai būtų dominęs medienos smulkinimo mašinos įsigijimas ir jos perpardavimas brangesne kaina.

33. Akivaizdu, jog įmonei, neva teikiančiai krovinių pervežimo paslaugas, nėra jokio racionalaus pagrindo nuosavybės teise įsigyti pervežamą krovinį, o vėliau jį parduoti užsakovui. Be to, šiuo atveju, pati UAB „E.“ medienos smulkinimo mašinos negabeno, nes, jau minėta, neturėjo jokio transporto. Todėl UAB „E.“ su UAB „R.“ 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė Krovinių pervežimo ir ekspedijavimo sutartį-užsakymą Nr. 14/50-11, pagal kurią ekspeditorius UAB „R.“ įsipareigoja nugabenti užsakovo UAB „E.“ krovinį (medienos smulkinimo mašiną) į paskirties vietą – (duomenys neskelbtini). UAB „E.“ už pervežimo paslaugą 2015 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 sumokėjo 1815 Eur. Liudytoju apklaustas UAB „R.“ direktorius R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad UAB „E.“ 2014 m. iš tiesų užsakė transportavimo paslaugą maršrutu Olandija – Lietuva. Tarėsi su H. K., kurį pažįsta 10–15 metų, yra buvę kolegos. H. K. paprašė jo organizuoti krovinio – medienos smulkinimo mašinos – pervežimą iš Olandijos. Jis surado transportą šio krovinio pervežimui, tai – Lenkijos Respublikos įmonė „A.“. Su jo vadovaujama įmone buvo tinkamai atsiskaityta, jis savo ruožtu atsiskaitė su Lenkijos įmone. Kiek pamena, su UAB „E.“ turėjo tik vieną sandorį. Tuo tarpu su UAB „F.“ yra turėjęs daug sandorių, šios įmonės vadovą Ž. A. pažįsta daugelį metų (2 t., b. l. 46–47, 5 t., b. l. 77–78).

34. Aptarti parodymai patvirtina, kad UAB „F.“ ir UAB „R.“ dažnai bendradarbiavo krovinių pervežimo klausimais, Ž. A., norėdamas parsigabenti iš Olandijos įsigytą medienos smulkinimo mašiną, galėjo tiesiogiai kreiptis į R. V., kuris būtų eilinį kartą suteikęs pervežimo paslaugą. Tačiau analizuojamu atveju buvo sudarytas apsimestinis pirkimo-pardavimo (įskaitant transportavimo išlaidas) sandoris su UAB „E.“, nors tiek Ž. A., tiek H. K., dirbdami tose pačiose patalpose, puikiai žinojo, kad jokios pervežimo paslaugos UAB „E.“ negali suteikti, nes neturi reikiamo transporto, todėl neišvengiamai turės sudaryti sutartį su dar kita įmone. Pažymėtina ir tai, kad medienos smulkinimo mašina buvo nugabenta į UAB „K.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ne į UAB „F.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog įrenginys buvo pristatytas ir perduotas taip, kaip buvo sutarta pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „F.“ ir UAB „K.“. Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį UAB „E.“ neva perdavė UAB „F.“, o ši priėmė medienos smulkinimo mašiną su sumontuotu kranu „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“, yra fiktyvus, sudarytas tik „dėl akių“. Be to, UAB „R.“ pristačius krovinį į paskirties vietą ((duomenys neskelbtini)), krovinio pristatymą patvirtino tiek UAB „E.“ direktorius H. K., tiek savo antspaudu UAB „F.“, kas liudija, jog įrenginio transportavimu rūpinosi ne tik UAB „E.“, kaip neva buvo sutarta pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutartį, tačiau ir tikrasis įgijėjas – UAB „F.“.

35. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro bylos nagrinėjimo metu išsakytiems teiginiams, atkreipia dėmesį į tam tikrus aspektus, liudijančius, jog UAB „E.“ į įrenginio pirkimo-pardavimo procesą buvo įtraukta, siekiant sukčiauti, o ne sąžiningai vykdyti verslą. Pažymėtina, jog 2014 m. gruodžio 4 d. buvo pilnai atsiskaityta su Nyderlandų įmone ir tą pačią dieną sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „E.“ ir UAB „F.“, nurodant mokėjimo tvarką – 130 648 Eur sumokėti iki 2014 m. gruodžio 15 d., o likusią kainos dalį – 30 246 Eur – per 90 dienų nuo prekių priėmimo akto ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Akivaizdu, jog ši mokėjimo tvarka nebuvo reikalinga, jei UAB „E.“ ir UAB „F.“ turėjo tarpusavio skolų ir buvo nutarta UAB „F.“ atliktus mokėjimus Nyderlandų įmonei prašyti užskaityti kaip atliktus UAB „E.“. Taigi, jau iš anksto buvo aišku, jog piniginės lėšos pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutartį Nr. FE 002/2014 nebus sumokėtos. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „E.“ nemokėjo Nyderlandų įmonei už medienos smulkinimo mašiną, tačiau buvo atliktos užskaitos: 2014 m. gruodžio 4 d. 104 816,25 Eur sumai ir 2014 m. gruodžio 9 d. 32 662 Eur sumai, nors Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ direktorius tik 2014 m. gruodžio 9 d. gavo elektroninį laišką dėl sąskaitų perrašymo ir tik 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė kreditinę sąskaitą UAB „F.“ dėl įmokų anuliavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d. UAB „E.“ prašyme (1 t., b. l. 95), skirtame UAB „F.“ direktoriui, nurodyta, jog pagal sutartį Nr. FE 002/2014 išankstinį mokėjimą už medienos smulkinimo mašiną su sumontuojamu kranu pagal sutarties 6.1.1. punktą, t. y. 137 816,25 Eur sumą prašoma UAB „F.“ atlikti į įmonės „E. F. V.O.F.“ sąskaitą. Tačiau pagal minėtą sutarties punktą avansinis mokėjimas sudaro 130 648 Eur, tuo tarpu H. K. prašė Nyderlandų įmonei pervesti tiksliai tą sumą, kurią UAB „F.“ jau buvo pilnai sumokėjusi, kas netiesiogiai rodo, jog UAB „E.“ direktorius H. K. žinojo apie jau atliktus mokėjimus, t. y. suvokė, jog perka jau nupirktą įrenginį ir į pirkimo-pardavimo procesą įsitraukia apsimestinai.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atlikto UAB „E.“ mokestinio tyrimo duomenimis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. įmonė banke paskolų, vertybinių popierių, indėlių neturėjo, pinigų judėjimas (apyvarta) sąskaitose nebuvo didelis, o nuo 2015 m. balandžio 1 d. lėšų apyvartos iš viso nebuvo. Taigi, UAB „E.“, nors ir nebuvo visiškai fiktyviai veikianti įmonė, tačiau pastovios, pelningos veiklos taip pat nevykdė. 2015 m. birželio 18 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu kaip asmuo, nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. Kadangi tiek UAB „E.“, tiek UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati buhalterė, todėl tiek jai, tiek abiejų įmonių vadovams buvo gerai žinoma reali UAB „E.“ finansinė padėtis bei iš esmės nevykdoma ekonominė veikla. Pažymėtina, kad viešumas, aktyvi rinkodaros veikla ir ilgalaikės investicijos į vykdomą veiklą netiesiogiai patvirtina būsimo verslo partnerio patikimumą ir jo veiklos tęstinumą. Šiuo atveju UAB „E.“ nebuvo patikima partnerė. Tai iš dalies liudija ir liudytojos E. R. parodymai apie tai, kad UAB „E.“ veikla nebuvo tęstinė, tiesiog buvo keliolika sandorių, todėl sunku apibrėžti, kuo ši įmonė užsiėmė – bandė ekspedijuoti, daug apskaitos dokumentų nebuvo (2 t., b. l. 50, 5 t., b. l. 76–77). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog faktiškai kartu dirbusiems H. K. ir Ž. A. buvo naudinga susitarti dėl apsimestinio UAB „E.“ įsitraukimo į medienos smulkinimo mašinos pirkimo-pardavimo procesą iš Nyderlandų įmonės, tokiu būdu realiai ir pelningai veiklą vykdančios UAB „F.“ naudai išvengiant didelės vertės PVM dalies sumokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi po nusikalstamos veikos realizavimo UAB „E.“, kaip „priedangos įmonė“, nebebuvo reikalinga, 2015 m. kovo 26 d. jos akcijos buvo perleistos UAB „G.“ (1 t., b. l. 103–104), su kuria UAB „F.“ toliau vykdė įvairius sandorius.

37. Atlikus UAB „K.“ operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad bendrovė pagal UAB „F.“ 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00464 už 157 500 Eur ir 33 075 PVM įsigijo medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ ir pagal tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00465 įsigijo peilius už 1992,96 Lt ir 418,52 Lt PVM. Pažymėtina, jog UAB „K.“ apie UAB „E.“ dalyvavimą įrenginio pirkimo-pardavimo grandinėje informuota nebuvo. Jokių duomenų apie tai, kad UAB „E.“ pilnai ar iš dalies sumontavo medienos smulkinimo mašiną, bylos medžiagoje nėra. Tačiau 2014 m. gruodžio 31 d. Operatoriaus mokymų pravedimo aktas (3 t., b. l. 38) patvirtina, kad UAB „F.“ pagal sutartį Nr. K-F 14-08-13 EUCH/2014/05-168 išdėstė UAB „K.“ darbuotojams, o pastarieji išklausė įrenginio operatoriaus mokymų pagal naudotojo vadovą kursą. Taigi, tiek UAB „F.“ papildomų įrenginio dalių (peilių) tiekimas UAB „K.“, tiek mokymų šios įmonės darbuotojams vedimas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog už visą medienos smulkinimo mašinos techninę pusę buvo atsakinga UAB „F.“, o ne UAB „E.“.

Žemesnės instancijos teismas

38. Kadangi nustatyta, jog UAB „F.“ įsigijo medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės, o ne iš UAB „E.“, vadinasi, pasitvirtino specialisto išvadoje Nr. 5-2/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta sąlyginė išvada, t. y. UAB „F.“ fiksavo apskaitos dokumentu neįvykusias ūkines operacijas, nesilakant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Taip pat bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnį, kuriame nurodyta, jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

39. Nors specialistė E. T. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog žala valstybei šiuo atveju nėra padaryta, nes UAB „E.“ deklaravo įrenginio pirkimą ir pardavimą, taip pat teikė deklaraciją, tačiau specialistas V. G. nurodė ir tai, kad jei laikytume, jog viskas vyko taip, kai įforminta abiejų įmonių buhalteriniais dokumentais, tuomet prievolė sumokėti turėjo būti UAB „E.“. Šios įmonės 2014 m. gruodžio mėnesį deklaruota valstybės biudžetui mokėtina suma buvo tik 4058 Lt. UAB „E.“ PVM (27 930 Eur) dėl medienos smulkinimo mašinos pardavimo UAB „F.“ į valstybės biudžetą nemokėjo, nes dengė apskaitą kito įrenginio, įsigyto iš UAB „G.“. 2015 m. kovo mėnesį buvo daromas šio įrenginio grąžinimas, t. y. atbulinis pirkimas. Rezultatas toks, jog mokėtina suma valstybės biudžeto nepasiekė (5 t., b. l. 101). Specialisto išvada dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (3 t., b. l. 146–158) nustatyta, kad šiam tyrimui nebuvo pateikti nei įmonės apskaitos dokumentai, nei apskaitos registrai, todėl negali nustatyti, ar buvo įforminti UAB „G.“ apskaitoje sandoriai su UAB „E.“.

40. PVM atskaitos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyrius. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: a) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; b) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje (Įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

41. Vis dėlto, teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. PVM sąskaita faktūra įforminimas realiai neįvykusių sandorių dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM kvalifikuojamos kaip sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, t. y. baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad buhalteriniai dokumentai, perkant medienos smulkinimo mašiną, nors ir buvo vedami bei tvarkomi laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau neatitiko tikrosios kaltinamųjų valios, buvo įformintas apsimestinis sandoris per UAB „E.“, siekiant sumažinti mokėtino į valstybės biudžetą PVM dydį. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Šiuo atveju tarp UAB „E.“ ir UAB „F.“ 2014 m. gruodžio 4 d. sudarytą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimo-pardavimo sutartį galima vertinti tik kaip šio įrenginio ekspedijavimo sutartį, kuri buvo realiai įgyvendinta, nes UAB „E.“ surado kitą ekspeditorių – UAB „R.“, kuri nusamdė Lenkijos įmonę įrenginio pargabenimui iš Olandijos. Šiame nuosprendyje aptartų faktinių aplinkybių visuma yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo sudėties požymiai. H. K. ir Ž. A. susitarė vykdyti sandorių grandinę, kurios metu nusprendė įforminti apsimestinį medienos smulkinimo mašinos pirkimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės, kuriai UAB „K.“ sumokėjo visą pinigų sumą, bet per H. K. vadovaujamą UAB „E.“, iš anksto žinant, jog pastaroji jai tenkančios mokėtinos PVM sumos nesumokės į valstybės biudžetą, tokiu būdu buvo išvengta sumokėti 27 930 Eur. Tuo pačiu įforminant neįvykusias ūkines operacijas įmonių buhalterinėse apskaitose, buvo apgaulingai vedamos šių įmonių apskaitos.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad H. K. (duomenys neskelbtini) mirė (6 t., b. l. 157), tačiau byloje yra jo dukros L. R. pareiškimas dėl baudžiamojo proceso byloje tęsimo reabilituojančiais pagrindais (6 t., b. l. 154–156). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, jog mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti, negali būti siejama tik su nekaltumo prezumpcijos principu ir aiškinama kaip reiškianti, kad mirusiojo reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo proceso tęsimas, siekiant nustatyti pareikštų kaltinimų asmeniui, kuris yra miręs, pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Aišku tokio baudžiamojo proceso metu turi būti paisoma ir nekaltumo prezumpcijos principo tuo aspektu, kad nepriklausomai nuo teismo sprendimo šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Toks baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą sudaro teisines prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka BPK paskirtį. Vienokio ar kitokio teismo sprendimo dėl asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumo priėmimas bendriausia prasme reikštų ir teisingumo šioje byloje įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011).

44. Kadangi iš naujo apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą vykęs baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumas, todėl, nenustačius H. K. reabilitavimo pagrindų, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bausmės skyrimo klausimai

45. Ž. A. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, jam skiriama bausmė šių straipsnių sankcijų ribose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju Ž. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) ir apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis anksčiau neteistas (4 t., b. l. 8–9), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 10–14). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ž. A. yra sukūręs šeimą, dirbantis asmuo, kas iš esmės jį charakterizuoja teigiamai, todėl jam skirtini bausmių dydžiai, mažesni nei sankcijų vidurkiai. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija išimtinai numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, vis dėlto, pritartina prokurorui, jog šiuo atveju dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Kadangi tai pirmasis kaltinamojo teistumas, jam parenkama švelniausia įstatymų leidėjo numatyta baudos bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nustatyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą yra skiriama bauda iki 1000 MGL. Teisėjų kolegija pritaria prokurorui, jog 100 MGL dydžio bauda yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pobūdžiui. 1 MGL arba BBND (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) buvo 130 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 37,66 Eur. Kadangi UAB „F.“ buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma 2014 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais, todėl Ž. A. skiriama 13 000 Lt (130 x 100 = 13000), t. y. 3765 Eur (13000 ÷ 3,4528 = 3765) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu.

47. Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, nėra galimas, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi minėto straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visais atvejais turi būti taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog analizuojamu atveju minėta BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

48. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad tai pirmasis Ž. A. teistumas, duomenų, kad jis būtų linkęs nesilaikyti įstatymų, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, kaltinamasis vykdo darbinę veiklą, puoselėja šeiminius santykius, jo vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti griežčiausią bausmės atlikimo formą – laisvės atėmimo vykdymą pataisos įstaigoje, todėl Ž. A. yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant tinkamai parinktus įpareigojimus, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Įvertinus tai, Ž. A. paskirtos bausmės vykdytas atidedamas BK 75 straipsnyje numatytam bausmės atidėjimo termino vidurkiui ir skiriamas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta pareiga – tęsti darbą bei BK 67 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, per vienerius metus ir 3 tris mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinio ieškinio išsprendimas

49. Nors prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde nepasisakė dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau jame prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, vadinasi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai tikrinant skundžiamą nuosprendį.

50. VĮ „T.“ prašyme dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ir civilinio ieškinio pareiškimo Ž. A. bei H. K. (4 t., b. l. 111–112) nurodė ir dokumentais pagrindė, kad 2016 m. kovo 7 d. mokestinės nepriemokos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2)-22-15/2016 bei mokestinių nepriemokų ir jų bylų 2016 m. gruodžio 9 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (23.26-08)-343-200/E1-19 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perleido VĮ „T.“ reikalavimo teises į UAB „F.“ grąžintiną 234 883,54 Eur mokestinę nepriemoką, tame tarpe ir į 27 930 Eur skolą. Kadangi tyrimo metu įtarimai pareikšti Ž. A. ir H. K., todėl šiems asmenims ir reiškiamas civilinis ieškinys 27 930 Eur sumai. Vyriausiosios tyrėjos S. M. 2018 m. vasario 28 d. nutarimu VĮ „T.“ pripažintas civiliniu ieškovu (4 t., b. l. 157).

51. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

52. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių. Nesumokėjus (visiškai ar iš dalies) mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, tokiu būdu ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Taigi, šiuo atveju padaryta turtinė žala pasireiškia kaip valstybės negautos pajamos. Ginčo dėl ieškinio dydžio byloje nėra, nes tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek specialistų pateiktomis išvadomis nustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje įforminus tariamą medienos smulkinimo mašinos įsigijimą iš UAB „E.“ už 160 930 Eur, UAB „F.“ padidino PVM atskaitą 27 930 Eur pirkimo PVM suma, dėl to vėliau įformindama šios mašinos pardavimą bendrovei „K.“ už 190 575 Eur, šiame skaičiuje PVM – 33 075 Eur, išvengė PVM 27 930 Eur sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą. Ž. A. ir H. K. veikė bendrai, suprato, kokius dokumentus ir kokiu tikslu pasirašinėja ir pateikia buhalterei, kad ši įtrauktų į apskaitą, todėl jų atsakomybė yra solidari.

53. Vis dėlto, šiame nuosprendyje jau minėta, kad H. K. yra miręs, baudžiamoji byla, pasitvirtinus kaltinimų pagrįstumui, jo atžvilgiu nutrauktina, nesant teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį reabilituojančiais pagrindais. Todėl VĮ „T.“ pareikšto civilinio ieškinio H. K. dalis paliekama nenagrinėta, o ieškinio dalis dėl kaltinamojo Ž. A. tenkinama visiškai, t. y. iš jo priteisiama civilinio ieškovo naudai 27 930 Eur suma.

Kiti nuosprendžio klausimai

54. Vyriausiosios tyrėjos S. M. 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Ž. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 45–46). 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu tokia pati kardomoji priemonė paskirta ir H. K. (4 t., b. l. 56–58). Užbaigus baudžiamąjį procesą, šios procesinės poveikio priemonės panaikinamos (BPK 139 straipsnis).

55. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, (duomenys neskelbtini): 2016 m. vasario 29 d. surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. D. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 7–8) – grąžintini UAB ,,E.“; 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. sausio 26 d. UAB ,,V.“ lydraščiu pateikti BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 2, b. l. 12, t. 4, b. l. 81) – perduotini Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyriui; 2017 m. gruodžio 29 d. surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą H. K. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 38-44) – paliktini saugoti byloje; 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 advokato Lino Stanislavo Bagdono prašymais pateikti UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 4, b. l. 174) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti šias bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y. 3765 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Ž. A. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y. 3765 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti Ž. A., jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punktu, BK 67 straipsniu, Ž. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbinę veiklą bei per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – 27 930 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

Ž. A. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

H. K. mirus, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

H. K. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

VĮ „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį Ž. A. atžvilgiu tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. A. VĮ „T.“ 27 930 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškinio dalį H. K. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, (duomenys neskelbtini):

2016 m. vasario 29 d. surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. D. pateiktus UAB ,,E.“ dokumentus (t. 2, b. l. 7–8) – grąžinti UAB ,,E.“;

2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. sausio 26 d. UAB ,,V.“ lydraščiu pateiktus BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 2, b. l. 12, t. 4, b. l. 81) – perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyriui;

2017 m. gruodžio 29 d. surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą H. K. pateiktus UAB ,,E.“ dokumentus (t. 2, b. l. 38-44) – palikti saugoti byloje;

2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 advokato Lino Stanislavo Bagdono prašymais pateiktus UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 4, b. l. 174) – palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė