- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- eA-2070-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00555-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Egidijus Šileikis, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 25S25820 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2030 m. sausio 25 d. dėl to, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas 2015–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini) Racionaliųjų technologijų institute, o darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią. Pareiškėjas 2015–2019 m. daug kartų buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką jam išduotų vizų pagrindu, kurias siekdamas gauti atskleidė aplinkybę apie buvusią darbovietę (Racionaliųjų technologijų institutą), ir tai niekada nebuvo kliūtimi jam gauti vizą atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime nepaaiškinama, kokių pareiškėjo darbinių funkcijų vykdymas 2015–2019 m. atsakovo atlikto tyrimo ir surinktų įrodymų pagrindu patvirtina pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Tokių įrodymų atsakovas neturi, nes jų ir negali būti, kadangi pareiškėjo funkcijos buvo susijusios su informacinėmis technologijomis, programavimu ir programinės įrangos sklaida, o priešinga Migracijos departamento išvada grindžiama neobjektyviais duomenimis. Be to, nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas minėtame institute ėjo svarbias pareigas, buvo atsakingas už inovatyvių ekonominio – matematinio ir inžinerinio – matematinio modeliavimo produktų portfelio formavimą ir rinkodarą, atsakovas nenurodo, kokių dokumentų pagrindu jis pripažįsta pareiškėją ėjus svarbias pareigas ir, kad buvimas atsakingu už inovatyvių ekonominio – matematinio ir inžinerinio – matematinio modeliavimo produktų portfelio formavimą ir rinkodarą rodo pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.
2.2. Migracijos departamentas neatskleidė, kokius pareiškėjo paaiškinime išdėstytus jo teiginius jis laikė neteisingais, melagingais, kaip nustatė jų melagingumą, nepatikimumą. Be to, tokio vertinimo ir negali būti, nes Migracijos departamentas netikrino pareiškėjo paaiškinime išdėstytų argumentų.
2.3. Sprendime nurodoma, kad, remiantis pateiktame (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais sienų kirtimo spaudais bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu didesnę laiko dalį praleido ne Lietuvoje. Tačiau Sprendime nepaaiškinama, kokia teisės norma remiantis tam tikro laiko praleidimas Lietuvos Respublikoje yra reikšmingas kriterijus, priimant sprendimą dėl draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką.
2.4. Sprendimas priimtas ignoruojant pareiškėjo turimoje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios paskelbtą aiškią poziciją, kad jis smerkia (duomenys neskelbtini) veiksmus.
2.5. Sprendimas priimtas neatlikus individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, siekiant nustatyti pareiškėjo keliamos grėsmės realumą, grindžiamas tik prielaidomis. Migracijos departamentas neturėjo jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra reali ir akivaizdi. Šiuo atveju Migracijos departamentas privalėjo įvertinti galimas grėsmes Lietuvos saugumui, jų realumą ir akivaizdumą.
2.6. Migracijos departamentas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas anksčiau būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, sistemingai Lietuvos Respublikoje nesilaikęs teisės aktų reikalavimų ir (ar) nemokėjęs teisės aktų nustatyta tvarka paskirtų administracinių nuobaudų (piniginių baudų) arba mokesčių. Individualus administracinis aktas turėtų būti adekvatus, aiškus, pagrįstas. Administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Migracijos departamento Sprendimas neatitinka šių reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuo argumentus:
3.1. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-9364 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs Išvadoje išdėstytus argumentus bei individualias su pareiškėju susijusias socialines, ekonomines ir šeimines aplinkybes, taip pat geopolitinę situaciją, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią asmeniui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.
3.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis anksčiau nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, negalėjo turėti įtakos priimant Sprendimą, nes Sprendimas priimtas dėl konkrečių su pareiškėju susijusių aplinkybių – keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Tokiu atveju siekiant priimti sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste kaip reikšmingi negali būti vertinami pareiškėjo teiginiai, kad jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios paskelbė aiškią poziciją, jog jis smerkia (duomenys neskelbtini) veiksmus.
3.3. Pareiškėjo teiginiai, kad 2015–2019 m. informacija apie buvusią darbovietę nebuvo kliūtis atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra reikšmingi, kadangi nuo 2022 m. Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto karinę agresiją, nukreiptą prieš Ukrainą, pasikeitė geopolitinė situacija, o pasikeitus geopolitinei situacijai, remiantis administracinių teismų praktika, gali būti kitaip vertinamos ir su asmens darbu susijusios aplinkybės. Kaip nurodyta Sprendime, (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas nepaaiškino, kaip darbinių funkcijų vykdymas patvirtina lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, vertintini kaip nepagrįsti.
3.4. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų kaip melagingų, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai yra nereikšmingi.
3.5. Pareiškėjo ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Nors pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. yra mažosios bendrijos vadovas ir narys, remiantis asmens pateiktame (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais sienų kirtimo spaudais bei VSAT informacinės sistemos duomenimis, jis didesnę laiko dalį leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu praleido ne Lietuvoje. Kartu priimant Sprendimą įvertintos ir aplinkybės dėl to, kad pareiškėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris tam tikrą laiką gyveno užsienyje, o su juo Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, todėl, pareiškėjui išvykus, jo tėvu būtų pasirūpinta. Įvertinta ir tai, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie Lietuvoje gyvenančius pareiškėjo nepilnamečius vaikus, sutuoktinę, ar jiems išduotus dokumentus.
3.6. Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuos argumentus:
4.1. Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra pagrįstas ir teisėtas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis nacionalinio saugumo interesus.
4.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
4.3. Priimant Sprendimą, buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, su Lietuvos Respublika pareiškėjo nesieja jokie ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Šeiminiai ryšiai taip pat nėra stiprūs, todėl VSD vertinimu, pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Šiuo atveju Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad jo tėvas dėl turėtų finansinių sunkumų turėjo išvykti iš Lietuvos ir grįžo tik 2022 m. Pats pareiškėjas, prasidėjus karui Ukrainoje, nutarė kartu su šeima persikelti arčiau tėvo į Europos Sąjungą. Iki išvykimo pareiškėjas įsteigė įmonę (veiklos sritis specifinė – taikomoji matematika), susirado klientų užsienio valstybėse (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, o įmonės darbuotojų perkelti į Lietuvą nepavyko (jie negavo reikiamų leidimų). Be to, pareiškėjas 2023 m. bandė į Lietuvą atsivežti ir du savo nepilnamečius vaikus, tačiau reikiamų leidimų negavo. Pareiškėjas atvykdavo į Lietuvą reguliariai, nes norėdavo aplankyti tėvą, vykdė verslą. Tačiau jo įmonės veikla tarptautinio pobūdžio, be to, jo vaikai su sutuoktine liko gyventi (duomenys neskelbtini), o 2023 metų vasarą susirgo jo mama, kuri keturis mėnesius buvo ligoninėje, pareiškėjas ją lankė, todėl negalėjo būti Lietuvoje visą laiką. Pareiškėjas buvo itin aktyvus Lietuvoje – jis (duomenys neskelbtini) skatino sportą (įsteigė sporto klubą), atgabeno jachtą, užsiėmė turistinio kelio (duomenys neskelbtini) plėtojimu. Pareiškėjas nori turėti galimybę matytis su tėvu, kuris yra vienintelis jo šeimos narys (pareiškėjas tėvo nematė nuo 19 metų). Pareiškėjo atstovė papildomai pažymėjo, kad joks individualus pareiškėjo vertinimas šiuo atveju nebuvo atliktas, o atsakovas iš esmės rėmėsi VSD Išvada, kuri pagrįsta tik teoriniais samprotavimais, o ne individualiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu kaip tik buvo atliekamas individualus vertinimas – atsižvelgta į grėsmes, kurios gali kilti, taip pat visas individualias aplinkybes. Šiuo atveju nevertinama tai, kad pareiškėjui nebuvo leista atsivežti nepilnamečių vaikų į (duomenys neskelbtini), nes tai nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai negali būti prioritetu visos visuomenės, nacionalinio saugumo atžvilgiu. Šiuo atveju atsakovas vertino tik tą pareiškėjo šeiminę padėtį, kuri yra susiklosčiusi Lietuvos Respublikoje, ir atitinkamai neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra kitų šeimos narių. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad, atsižvelgus į pasikeitusią geopolitinę situaciją, Sprendimas yra proporcingas.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą.
8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. Pareiškėjui 2022 m. spalio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760191001, galiojęs iki 2024 m. spalio 10 d. Leidimas išduotas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos Nr. 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas Nr. 64/221/EEB, Nr. 68/360/EEB, Nr. 72/194/EEB, Nr. 73/148/EEB, Nr. 75/34/EEB, Nr. 75/35/EEB, Nr. 90/364/EEB, Nr. 90/365/EEB ir Nr. 93/96/EEB, 10 straipsnį kaip Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui.
8.2. VSD 2024 m. spalio 10 d. išvada Nr. 18-9364 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ informavo Migracijos departamentą apie pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Išvadoje, atsižvelgdamas į surinktą informaciją apie Racionaliųjų technologijų instituto veiklą (tarpsektorinis kompetencijų centras, kuris, siekdamas pagerinti valdžios ir įmonių valdymo efektyvumą, plėtoja (duomenys neskelbtini) taikomąjį mokslą; įgyvendina projektus, skirtus plėtoti mokslinėms ir techninėms plėtros programoms šiluminės energijos inžinerijos, dujų skirstymo ir naftos transportavimo, elektros ir karinės technikos srityse, o tarp instituto klientų yra didelės įmonės ir vyriausybinės agentūros, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)), į tai, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje kelia kontržvalgybinių rizikų, įvertinęs (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, į tai, kad (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose, taip pat į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kartu Išvadoje suformuluotas prašymas Migracijos departamentui tuo atveju, jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
8.3. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
8.4. Sprendime nurodyta, kad asmuo 2015–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Racionaliųjų technologijų institute, o darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada padaryta, be kita ko, įvertinus VSD Išvadą. Migracijos departamentas taip pat nustatė šias aplinkybes: pareiškėjui 2022 m. buvo išduota Lietuvos Respublikos Šengeno viza šeimos ar draugų lankymui, pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu; nuo 2022 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas yra mažosios bendrijos vadovas ir narys; dėl šeiminių ryšių – Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo tėvas (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis ((duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta deklaruota 1989–2013 m., 2014–2015 m. ir nuo 2021 m. birželio 17 d., o 2013–2014 m. ir 2015–2021 m. – (duomenys neskelbtini)), su juo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (nuo 2022 metų) jo sutuoktinė (gimusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie pareiškėjo nepilnamečius vaikus, gyvenančius Lietuvoje; VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu periodiškai vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktus) – pareiškėjas didesnę laiko dalį (2022–2024 m.) praleido ne Lietuvoje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S258682, kuriuo nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
8.5. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo individualią situaciją, pažymėjo, kad jis VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo atsakymai į kitus klausimyno klausimus nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo santykiais. Tai, kad asmuo sąmoningai pasirinko ir dirbo Racionaliųjų technologijų institute, tarp kurio klientų yra didelės įmonės ir vyriausybinės agentūros (vienas iš klientų – (duomenys neskelbtini)), t. y. (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje, rodo asmens lojalumą (duomenys neskelbtini). Atitinkamai ta aplinkybė, kad asmuo nebedirba minėtame institute, nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, šie ryšiai susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, pasak Migracijos departamento, gali aktualizuotis, užsieniečio kilmės valstybės žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti užsienietį taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Vertindamas šeiminius ryšius, Migracijos departamentas pažymėjo, jog tai, kad asmens tėvas gyvena Lietuvoje, savaime nesuteikia asmeniui teisės gauti leidimo laikinai gyventi, juo labiau, kad nėra duomenų, jog jis negalėtų vykti į (duomenys neskelbtini), jis jau yra gyvenęs užsienio valstybėje, todėl jam nekiltų problema vykti į (duomenys neskelbtini). Be to, su juo gyvenamąją vietą yra deklaravusi jo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini) pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi), todėl pareiškėjui išvykus, ji galėtų pasirūpinti jo tėvu; nėra duomenų apie Lietuvoje esančius asmens nepilnamečius vaikus. Migracijos departamentas vertino, kad asmens ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Kadangi asmuo didesnę laiko dalį leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu praleido ne Lietuvoje, kaip nereikšminga vertinta aplinkybė, kad asmuo nuo 2022 m. lapkričio 23 d. yra mažosios bendrijos vadovas ir narys. Migracijos departamentas pabrėžė, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, jog Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Šiuo atveju asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės saugumo interesų.
8.6. Migracijos departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, tai, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgęs į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus), kad asmens (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgęs į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33) (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktus, nusprendė pareiškėjui nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.
8.7. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir kartu su savo sutuoktine, (duomenys neskelbtini) piliete, turinčia leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvena Lietuvoje; (ii) pareiškėjo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini); (iii) pareiškėjas yra Lietuvoje įsteigtos mažosios bendrijos „Digital-t“ narys ir vadovas; (iv) pareiškėjas iki darbo Racionaliųjų technologijų institute (2015–2019 m.), dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada apie pareiškėjo galimą kelti grėsmę valstybės saugumui buvo grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėjas 2015–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Racionaliųjų technologijų institute, kuris teikė paslaugas ir, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), o darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, reiškia, jog asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos tarnyboms gali siekiant verbuoti užsienietį taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Teismas vertino, kad nors pareiškėjo darbas minėtame institute galėtų būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, be kita ko, leidimo asmeniui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (neišdavimo) kontekste, visgi draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką požiūriu vien ši aplinkybė automatiškai nepagrindžia tokio draudimo nustatymo teisėtumo ir ji negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pareiškėjo situaciją vertinti formaliai, neįvertinus visų sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą kontekste aktualių aplinkybių. Teismas sprendė, kad šiuo atveju turėtų būti vertinamos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės.
10. Teismas nurodė, kad nors atsakovas Sprendime įvertino, be kita ko, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais, ekonominiais bei socialiniais ryšiais, atliktas tokių aplinkybių vertinimas nebuvo išsamus, todėl lėmė nevisapusišką individualios pareiškėjo situacijos vertinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvas, kuris yra senyvo amžiaus, o pareiškėjo sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais gyvena ne Lietuvoje, į tai, kad Lietuvoje yra įsteigta pareiškėjo mažoji bendrija „Digital-t“, į tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, į pareiškėjo išreikštą poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai, padarė išvadą, jog nėra prielaidų teigti, kad tokio asmens, kaip pareiškėjas, net ir trumpalaikis atvykimas, be kita ko, tėvo lankymo tikslais, būtų toks pavojingas, kad būtų galima konstatuoti grėsmę valstybės saugumui.
11. Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje nėra įrodyta, jog egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies reikalaujamo masto pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikai. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose pagrįstai pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šios valstybės piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs valstybės ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau šiuo atveju Sprendime nebuvo tinkamai įvertinta visuma su pareiškėjo individualia situacija susijusių aplinkybių.
12. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo Sprendimo turinį, nusprendė, kad Sprendimas priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių, neįvertinus to, kad nėra prielaidų išvadai, jog egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies reikalaujamo masto pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikai, dėl ko jam turi būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
III.
13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir Migracijos departamento atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimą bei padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidas, dėl kurių priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.
14.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių, neįvertinus to, kad nėra prielaidų išvadai, jog, egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies reikalaujamo masto pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikai, dėl ko jam turi būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas turėjo teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgdamas į Įstatymo nuostatas, VSD rekomendacijas ir atliktą individualų vertinimą.
14.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad Migracijos departamento atliktų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeiminiais, ekonominiais ir socialiniais ryšiais, vertinimas nebuvo išsamus, todėl lėmė nevisapusišką individualios pareiškėjo situacijos vertinimą ir nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvas, kuris yra senyvo amžiaus, o pareiškėjo sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais gyvena ne Lietuvoje, į tai, kad Lietuvoje taip pat yra įsteigta pareiškėjo mažoji bendrija, į tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, į pareiškėjo išreikštą poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai, neegzistuoja prielaidos teigti, kad tokio asmens, kaip pareiškėjas, net ir trumpalaikis atvykimas, būtų toks pavojingas, kad būtų galima konstatuoti grėsmę valstybės saugumui.
14.4. Teismas šiuo atveju padarė aplinkybių vertinimo klaidą dėl pareiškėjo ryšių su tėvu. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo šeiminius ryšius su tėvu kaip svarbesnius už viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą ir užkardyti galinčias kilti grėsmes, o aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas turi sutuoktinę, kuri gali juo pasirūpinti, nes turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, laikė nereikšminga. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ne mažiau kaip vienus metus būtų savo tėvą išlaikęs.
14.5. Teismas neįvertino, kad turimi šeiminiai ryšiai (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą. Būtent ryšiais su šeima pareiškėjas grindžia savo dažnas keliones į kilmės šalį. Vertinant šiuos ryšius esančios geopolitinės situacijos kontekste, kai (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai daro pareiškėją pažeidžiamu asmeniu potencialių grėsmių nacionaliniam saugumui prasme. Dėl tokio pobūdžio ryšių pareiškėjas tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
14.6. Teismas pripažino svarbia aplinkybe pareiškėjo turimą verslą Lietuvoje ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu daug laiko praleido ne Lietuvoje. Migracijos departamento nuomone, aplinkybės, kad pareiškėjas daug laiko praleido ne Lietuvoje, kad pareiškėjo verslas yra susijęs su užsakymais kitose valstybėse, patvirtina faktą, kad pareiškėjo verslas, kuris formaliai įregistruotas Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui būtina nuolat atvykti į Lietuvą. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčijamo Sprendimo įtakos pareiškėjo verslui.
14.7. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo išreikštą poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai. Ši pozicija yra deklaratyvi, ir pateikta tik Migracijos departamentui atsakant į klausimyno klausimus, todėl nelaikytina reikšminga pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui kontekste. Individualios pareiškėjo aplinkybės ir pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvoje neturi būti vertinami kaip svarbesni už viešąjį interesą užtikrinti Lietuvos saugumą. Vertinant pareiškėjo individualius interesus būti Lietuvoje, ir neatsižvelgiant į viešąjį interesą užtikrinti valstybės saugumą, būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui nėra draudžiama vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, išskyrus Lietuvos Respubliką.
14.8. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidas, dėl kurių priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas, ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas šiuos argumentus:
15.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų apie tai, kad Migracijos departamentas būtų įvertinęs aplinkybes dėl pareiškėjo šeimos, pareiškėjo darbo, gyvenimo trukmės Lietuvoje, padarytų pažeidimų nebuvimą, taip pat ir nepagrindė, kodėl sistemiškai nevertino visų minėtų aplinkybių. Taigi atsakovas neatliko individualaus vertinimo.
15.2. Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir kriterijų, kodėl nusprendė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką būtent 5 metus.
15.3. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo turimi šeiminiai ryšiai (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
15.4. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai išreiškė deklaratyviai ir tik Migracijos departamentui atsakant į klausimyno klausimus, yra melagingas ir neatitinkantis bylos medžiagos, nes į bylą buvo pateikta ištraukta iš pareiškėjo „Facebook“ paskyros, kurioje nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios skelbiama aiški pareiškėjo pozicija, smerkianti (duomenys neskelbtini) veiksmus.
15.5. Atsakovas nepagrindė, kaip ir kokių įrodymų pagrindu jis susiejo pareiškėjo asmenį su informacijos, skatinančios nesantaiką, skleidimu ir / ar tokio dalyko grėsme; informacijos, pateisinančios vykdomus karo nusikaltimus, skleidimu ir / ar tokio dalyko grėsme; informacijos, nesuderinamos su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, skleidimu ir / ar tokio dalyko grėsme.
15.6. Teismas teisingai įvertino pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą ir humanitarines aplinkybes, kurias nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą terminas neproporcingai pažeistų. Pareiškėjas turi glaudžius šeiminius ryšius su Lietuva. Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip sūnus, turėjo ir turi teisę lankyti savo senyvo amžiaus tėvą ir palaikyti su juo ryšius. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, o atsakovas apeliaciniame skunde sumenkino šeimos ryšių svarbą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.
17. VSD nuomone, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD nesutinka su pareiškėjo skundu ir mano, kad teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvoje negali būti vertinamas kaip svarbesnis už nacionalinį saugumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, konstatavęs, kad Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių, ir to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies reikalaujamo masto pareiškėjo keliama grėsmė nacionaliniam saugumui, dėl ko jam turi būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių. Atsakovo tvirtinimu, jis turėjo teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, VSD rekomendacijas ir atliktą individualų vertinimą.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, VSD ir pareiškėjo atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
23. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 pp.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 pp.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, tais atvejais, kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
24. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau jis, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2263-821/2024 ir kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012 ir kt.).
26. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024 ir kt.). Taigi, atliekant individualios užsieniečio situacijos (šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitų reikšmingų aplinkybių vertinimą, svarbu taikyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
27. VSD Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas 2015–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Racionaliųjų technologijų institute, todėl darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSD Išvadą, faktines bylos aplinkybes draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką kontekste, konstatavo, kad nors pareiškėjo darbas Racionaliųjų technologijų institute galėtų būti vertinamas kaip potencialus pavojus nacionaliniam saugumui, be kita ko, leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (ne) išdavimo kontekste, visgi draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką požiūriu vien ši aplinkybė automatiškai nepagrindžia tokio draudimo nustatymo teisėtumo ir ji negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų (socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika). Teismas padarė išvadą, jog nors atsakovas Sprendime ir įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais, ekonominiais ir socialiniais ryšiais, tačiau toks aplinkybių vertinimas nebuvo išsamus. Be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo trumpalaikis atvykimas, be kita ko, tėvo lankymo tikslais, būtų toks pavojingas, kad būtų galima konstatuoti grėsmės valstybės saugumui situacijos susidarymą.
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamais pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento sprendimais, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais bei byloje surinkta medžiaga, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teismo sprendime padarytomis išvadomis. Iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD Išvadą, t. y. ne tik faktą, kad pareiškėjas 2015-2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Racionaliųjų technologijų institute, dėl ko privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, bet ir įvertino pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui 2022 m. buvo išduota Lietuvos Respublikos Šengeno viza šeimai ir draugams lankyti; pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d. Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu; pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. yra mažosios bendrijos „Digital-t“, įsteigtos Lietuvoje, vadovas ir narys; Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis (pareiškėjo tėvo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota 1989–2013 m., 2014–2015 m. ir nuo 2021 m. birželio 17 d., o 2015–2021 m. – (duomenys neskelbtini)), kartu su pareiškėjo tėvu gyvena jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat įvertino ir VSAT informacinės sistemos duomenis dėl pareiškėjo periodinio vykimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas didžiąją dalį laiko (2022-2024 m.) praleido ne Lietuvoje), siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo individualią situaciją, be kita ko, paprašė pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus. Taigi, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo individualią situaciją draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką kontekste, buvo pakankamai aktyvus, surinko užtektinai duomenų teisingam ir pagrįstam Sprendimui priimti, atliko visų nustatytų aplinkybių savarankišką vertinimą ir pateikė tokio Sprendimo motyvuotas išvadas. Šio vertinimo nekeičia byloje nustatytos ir pareiškėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo tėvas, čia yra įsteigta pareiškėjo mažoji bendrija, jam anksčiau buvo išduota viza ir leidimas laikinai gyventi, kad pareiškėjas nepalaiko (duomenys neskelbtini) pozicijos. Esant VSD Išvadai ir kitiems byloje surinktiems duomenims, bylojantiems apie pakankamai tamprius pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini), siekis būti (lankytis) Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, dėl kurių buvo panaikintas Migracijos departamento Sprendimas, be kita ko, akcentuojant ir šiuos faktus, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčioje mokslinių tyrimų srityje, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai, pareiškėjas periodiškai vyko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir didžiąją dalį laiko praleido ne Lietuvoje. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybė, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjo senyvo amžiaus tėvas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo tėvas ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. iki 2021 m. gyveno užsienyje (duomenys neskelbtini), ir tik po ilgos pertraukos, t. y. nuo 2021 m. birželio 17 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), be to, kartu su pareiškėjo tėvu gyvena jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti jai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri gali pasirūpinti pareiškėjo tėvu. Todėl Migracijos departamentui nustačius ir įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas Sprendimas, kurio nebuvo pagrindo naikinti.
30. Migracijos departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti (nėra duomenų apie Lietuvoje gyvenančius pareiškėjo sutuoktinę ir nepilnamečius vaikus) ir atsižvelgęs į VSD rekomenduojamą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.
31. Įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tėvas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo / yra išlaikomas pareiškėjo ne mažiau kaip vienus metus ir, kad jis negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama, todėl įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo padaryta išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo. Šis terminas nustatytas įvertinus pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, jo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika bei VSD pasiūlytą nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią individualią situaciją bei nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo S. G. skundą.
Sprendimas neskundžiamas.