Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui L. S. Bagdonui, nuteistajam Ž. J. J., jo atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 182 str.2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteistas 100 MGL (12 500 Lt) bauda. Į paskirtąją bausmę – baudą, vadovaujantis BK 66 str.– įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 15 (penkiolika) dienų ir šiuo nuosprendžiu paskirta bauda sumažinta 30 MGL (3750 Lt).

Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų Ž. J. J. ir A. J. Kauno apskrities VMI naudai 83 682,84 Lt (aštuoniasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du litai 84 ct) nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.

Taip pat šuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas Ž. J. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario mėn. - 2006 metų balandžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Kauno mieste, veikdamas organizuota grupe su Ž. J. J. ir kitu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis bei susitarę daryti sunkų nusikaltimą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 83 682,84 Lt valstybės biudžeto lėšų, o būtent:

A. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais aptartą planą, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, nemokėdamas pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM), įsigijo įvairių elektros prekių bei nurodė Ž. J. J. pateikti įmonių PVM mokėtojų PVM sąskaitų – faktūrų blankus. Ž. J. J., vykdydamas A. J. nurodymą, pateikė jam paties kontroliuojamų, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų - faktūrų LEC Nr. 5087015, LEC Nr. 5087016, LEC Nr. 5087018, LEC Nr. 5087019, LEC Nr. 5087020, LEC Nr. 5087022, LEC Nr. 5087021 blankus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų - faktūrų LEC Nr. 4547517, LEC Nr. 4547519, LEC Nr. 4547520, LEC Nr. 4547521, LEC Nr. 4547522, LEC Nr. 4547523, LEC Nr. 4547524, MIN Nr. 0000001 blankus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. A. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, į minėtus PVM sąskaitų – faktūrų blankus įrašė melagingus duomenis bei pagamino netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas - faktūras MAL Nr. 0000001, MAL Nr. 0000002, MAL Nr. 0000003, MAL Nr. 0000004, MAL Nr. 0000007, MAL Nr. 0000008, MAL Nr. 0000009, MAL Nr. 0000010, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai perka įvairias elektros prekes iš viso už 548.587,69 Lt, tame tarpe 83.682,84 Lt PVM, bei pagamino netikras 2005-02-21,2005-02-22, 2005-03-23, 2005-03-25, 2005-04-20, 2005-04-25, 2005-05-24, 2005-06-27, 2005-06-28, 2005-07-26, 2005-07-28, 2005-08-22, 2005-08-24, 2005-08-29, 2005-10-24, 2005-10-27, 2005-11-21, 2005-11-28, 2006-01-04 sutartis su priedais, kuriose nurodė melagingus duomenis apie tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus perdavė Ž. J. J.. Ž. J. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė R. J., nesuvokiančiai savo veiksmų esmės, kaip laikinai einančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasirašyti suklastotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje LEC Nr. 4547517 suklastotuose 2005-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose sutartyje ir priede, Ž. J. J. pats kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė minėtuose suklastotuose ir netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose, nurodė kitam asmeniui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasirašyti minėtuose suklastotuose ir netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose, bei nurodė kitam asmeniui, nesuvokiančiam savo veiksmų esmės, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasirašyti minėtuose netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose. Ž. J. J. J. ir kitiems asmenims savo parašais, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams patvirtinus minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, Ž. J. J. juos perdavė A. J.. A. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, prisistatydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, siekdamas apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), pateikdamas minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo neteisėtai išskirtos mokėtino PVM sumos, apgaule įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirkti jo (A. J.) kartu su minėtais suklastotais ir netikrais dokumentais pateiktas elektros prekes ir sumokėti kainą bei PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. A. J. panaudotos apgaulės įtakoje, manydamas, kad minėtas elektros prekes parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad šios įmonės turi teisę už minėtas prekes gauti PVM, minėtas elektros prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirko ir suorganizavo, kad pagal pateiktus suklastotus ir netikrus dokumentus 2005-03-03 mokėjimo pavedimu Nr. 03021, 2005-03-04 mokėjimo pavedimu Nr. 03031, 2005-04-22 mokėjimo pavedimu Nr. 04221, 2005-05-10 mokėjimo pavedimu Nr. 05101, 2005-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 06161, 205-08-03 mokėjimo pavedimu Nr. 08031, 2005-09-14 mokėjimo pavedimu Nr. 09141, 2005-09-08 mokėjimo pavedimu Nr. 09082 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. 937300010082754902 būtų pervesta 162.610,36 Lt, tame tarpe 24.804,95 Lt PVM, 2005-02-22 mokėjimo pavedimu Nr. 02222, 2005-03-17 mokėjimo pavedimu Nr. 03171, 2005-03-14 mokėjimo pavedimu Nr. 03141, 2005-04-19 mokėjimo pavedimu Nr. 04191, 2005-05-04 mokėjimo pavedimu Nr. 05041 , 2005-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. 05061, 2005-07-11 mokėjimo pavedimu Nr. 07111, 2005-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 26, 2005-07-26 mokėjimo pavedimu Nr. 07262, 2005-07-28 mokėjimo pavedimu Nr. 07281, 2005-07-28 mokėjimo pavedimu, 2005-09-01 mokėjimo pavedimu Nr. 09011, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pervesta 233.788,86 Lt, tame tarpe 35.662,71 Lt PVM, bei 2005-11-09 mokėjimo pavedimu Nr. 11091, 2005-11-11 mokėjimo pavedimu Nr. 11111, 2005-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 12154, 2005-12-20 mokėjimo pavedimu Nr. 11.869, 2006-02-27 mokėjimo pavedimu Nr. 02271, 2006-01-05 mokėjimo pavedimu Nr. 01053, 2006-02-20 mokėjimo pavedimu, 2006-03-07 mokėjimo pavedimu Nr. 03072 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. 6000323371801 būtų pervesta 152.188,47 Lt, tame tarpe 23.215,18 Lt PVM. Ž. J. J. ir kitas asmuo, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų, 2005 vasario - 2006 metų balandžio mėn. laikotarpiu šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šiuos pinigus perdavė A. J., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią kitas asmuo ir Ž. J. J. pasiliko kaip iš anksto aptartą atlygį už jų atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu A. J., veikdamas organizuota grupe su kitu asmeniu ir Žydrūnu J. J., apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM) iš viso 83 682,84 Lt.

Nuteistojo A. J. advokatas L. S. Bagdonas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, atlikti byloje įrodymų tyrimą, įpareigoti civilinį ieškovą VMI pateikti duomenis, ar buvo pateiktas mokestinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu 83682, 84 Lt. PVM bei priskaičiuota baudos ir delspinigiai, ar ši suma buvo sumokėta VMI, paskirti UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę (finansinę) ekspertizę ir įvertinus visus surinktus įrodymus priimti teisingą nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendyje padaryta išvada dėl jo ginamojo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes pagal bylos įrodymų visumą turėjo būti padaryta priešinga išvada ir A. J. priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nei vieno iš įstatymo privalomai nurodomų aprašomosios dalies elementų, t. y.: 1) nenurodyta didelės vertės turtinės prievolės - PVM išvengimo apgaule nei vieta, nei laikas, nei būdas, atitinkamai - padariniai (žala valstybės biudžetui) nurodomi grynai deklaratyviai; 2) nenurodomi ir neanalizuojami jokie įrodymai, susiję su inkriminuojama nusikalstama veika 3) nenurodomi jokie šios nusikalstamos veikos motyvai bei nepateikiamos atitinkamos išvados. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nepagrįstai A. J. inkriminavo didelės vertės (83682,84 Lt.) turtinės prievolės - PVM pasisavinimo apgaule.

Apeliantas nurodo, kad kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių ir paties kaltinimo formulavime yra netikslumų ir nekonkretumo, kas trukdė jo ginamajam A. J. pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybą. Nurodo, kad A. J., V. R. ir Ž. J. J. buvo kaltinami, kad veikė trise organizuotoje grupėje. Ketvirtas kaltinamasis A. K. į šią veiką nebuvo įtrauktas, tačiau pats A. K. jau buvo kaltinamas, kad veikė bendrininkų grupėje su A. J., V. R. ir Ž. J. J.. Taigi sunku buvo suprasti, kokioje gi grupėje veikė kaltinamieji – organizuotoje ar bendrininkų ir kodėl vienur nurodoma, kad veikė keturiese , o kitur trise. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J., V. R., Ž. J. J. padarė 8 atskiras nusikalstamas veikas numatytas BK 300 str. 1 d. bei vieną nusikalstamą veiką numatytą BK 222 str. l d., taigi, akivaizdu, kad analogiškomis veikomis turėtų būti kaltinami ir likę bendrininkų grupės nariai, tačiau Ž. J. J. bei A. J. yra kaltinamas ne atskirais nusikaltimais, bet tęstine nusikalstama veika pagal BK 300 str. 3 d. , o V. R. visai nebuvo kaltinamas A. K. kaltinime nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Tuo pačiu buvo apsunkinta Ž. J. J. ir A. J. padėtis, kadangi A. K. kaltinimai minėta nusikalstama veika buvo nutraukti suėjus senačiai. V. R. kaltinime (BK 222 str. 1 d.) buvo nurodoma, kad V. R. savo parašu patvirtino A. J. suklastotas UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas faktūras ir nurodoma 12 (dvylika) vienetų PVM sąskaitų faktūrų numerių, tačiau pačiam A. J. pateiktuose kaltinimuose visur kalbama apie 7 (septynis) vienetus tariamai klastojamų UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų faktūrų. Visas šias aplinkybes buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme ir prašant grąžinti bylą tyrimui papildyti, tačiau pirmos instancijos teismas pateikta rašytini prašymą ignoravo niekaip apie jį nepasisakė.

Apeliantas nurodo, kad sprendžiant A. J. kaltės klausimą pagal BK 182 str.2 d. būtina buvo nustatyti subjektyvinius požymius, pateikti neginčytinus įrodymus, leidžiančius teigti, kad A. J. tyčia suklastojo dokumentus ir vykdė kokį nors sukčiavimą, tačiau tokių duomenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje vienur nurodoma, kad A. J. įsigijo prekes, kurias vėliau pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)" pasinaudodamas tariamais UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytais dokumentais, toliau nurodoma jau kitos aplinkybes, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)" , UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrovei „(duomenys neskelbtini)" jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė". Apelianto nuomone, lieka neaišku, kokiais įrodymais remdamasis Kauno apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde pažymi, kad Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroro D. R. 2008 m. liepos mėnesio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus R. G., bei darbuotojo A. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuojant, kad realiai tiek UAB "(duomenys neskelbtini)", tiek UAB "(duomenys neskelbtini)", tiek UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavė prekes UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" buvęs direktorius R. G., darbuotojai A. Š., V. S. apklausiami teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojai patvirtino, kad prekes pirko ir prekes gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", o ne iš A. J.. A. J. nebuvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" įmonių veiklą, su šiomis įmonės jį siejo tik tiek, kad pažinojo Januškevičių, Ramanauską ir Kirkilionį. Akivaizdu, kad A. J. negali atsakyti už tai, kad šios įmonės ar jų direktoriai parduodamų prekių neužpajamavo ar netinkamai užpajamavo prekių įmonių buhalterinėje apskaitoje. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo veikos kvalifikacijos pagrįstumo ir apsiribojo tik pasakymu, kad veika kvalifikuota teisingai, tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, tai turi būti įrodyta. Kvalifikuoti A. J. veiką pagal BK 182 str. 2 d. nepakanka formaliai nurodyti, ar konstatuoti, kad yra padaryta didelė žala, - didesnė negu 250 MGL, kas pripažintina didelės vertės turtu (BK 190 str.), tačiau būtina įrodyti, kad A. J. buvo sumanęs vykdyti neteisėtą veiką ir buvo sumanęs tyčia apgauti valstybę bei siekė apgaule užvaldyti didelės vertės valstybės turtą. Akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis vienas ar veikdamas bendrai su kitais asmenimis pagrobė pridėtinės vertės mokestį, klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nėra įrodymų, kad jis žinojo ir suprato, jog daroma nusikalstama veika, ir sąmoningai, turėdamas tikslą sau ir kitiems asmenimis užvaldyti biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus.

Dėl civilinio ieškinio ir papildomo įrodymu tyrimo. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje A. J. pateikto kaltinimo formuluotė dėl svetimo tutrto įgijimo apgaule, yra ydinga teisės požiūriu, nes iškreipia mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prasmę ir neatitinka teisinės nuosavybės sampratos. Šiame kaltinime yra supainiotas PVM pateikimo į valstybės biudžetą mechanizmas su PVM kaip piniginės prievolės valstybei teisine prigimtimi. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teisinę PVM sampratą ir šio mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prigimtį, A. J. ar kitų kaltinamųjų padaryta veika BK 182 straipsnyje įtvirtintų objektyvių požymių kontekste negali būti traktuojama kaip juridinių asmenų valdomo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule. Teismas formaliai nurodė, kad visas pardavimo PVM, kuris buvo sumokėtas įsigyjant prekes iš UAB "(duomenys neskelbtini) ", UAB" (duomenys neskelbtini)" UAB "(duomenys neskelbtini)" de facto buvo priskirtos valstybės biudžetui ir tapo nusikaltimo objektu. Teisme pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai sugriovė valstybinio kaltinimo iškeltas hipotezes, tačiau Kauno aylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė dėl itin svarbių rašytinių įrodymų, o būtent: Valstybinės mokesčių inspekcijos (civilinio ieškovo) atstovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė dokumentus,- PVM deklaracijas, kurių pagrindu tiek UAB "(duomenys neskelbtini)", tiek UAB"(duomenys neskelbtini)", tiek UAB"(duomenys neskelbtini)" buvo deklaravusios įsigytas ir parduotas prekes, bei tuo pagrindu buvo priskaičiavusi PVM. Be to teismui buvo pateikti išrašai iš šių bendrovių atsisaktomųjų sąskaitų, pagal kurias akivaizdžiai matosi, kad įmonės, priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas vykdė veiklą, turėjo tiek pajamų tiek išlaidų. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, minėtų dokumentų neaptarė ir nevertino. Apeliantas teigia, kad šie pateikti dokumentai preštarauja baudžiamojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t.y. tai specialisto išvadoms (t. 4, b. l. 4-10, 152-157, t. 5, b.1. 27-32). Apeliantas nurodo, kad teismo podėsedžio metu VMI pateikė 2013-07-18 pažymą Nr. (8.2-03.1.1.) -K-7434, kad minimos įmonės, kurios buvo kaltinamos kartu su A. J. kaltinimuose nurodytu laikotarpiu buvo deklaravusios PVM ir pilnai atsiskaičiusios su VMI. Minėta pažyma patvirtina, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" irUAB"(duomenys neskelbtini)" visą laiką mokėjo PVM. Taigi, apeliantui neaišu, koks yra tariamai padarytos žalos valstybei (nesumokėto PVM) dydis, kadangi akivaizdu, kad skaičiuojant tariamą žalą niekas nesigilino, kad įmonės mokėjo mokesčius, apmokėdamos už paslaugas mokėjo pirkimo PVM, kuris turėjo būti užskaitytas skaičiuojant tariamą žalą.

Apeliantas mano, kad didžiausią įtaką, turėjusią neteisingam ir nepagrįstam nuosprendžio priėmimui, buvo padarytos neteisingos specialisto išvados. Minimose specialisto išvadose nurodoma, kad nebuvo pateikti įmonių dokumentai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai net nesiėmė jokių priemonių, reikiamiems dokumentams gauti, nors pagal galiojančias teisės normas, specialistas atlikdamas finansinį patikrinimą turi aktyviai dalyvauti renkant reikiamus dokumentus ir įrodymus. Akivaizdu, kad bendrovės direktoriai Ž. J. J., V. R. , kurie su A. J. buvo kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu, negalėjo pateikti minėtų dokumentų, kadangi akcinės bendrovės buvo parduotos tretiesiems asmenims ir buvo nauji akcininkai ir nauji direktoriai. Specialiste apklausta B. Devliašovienė teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad pagrindas pateikti tokias išvadas ir konstatuoti, kad įmonės buvo "fiktyvios" ji vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotyje nurodyta fabula, kad "įmonės buvo fiktyvios". Toks specialistės teiginys akivaizdžiai parodė, kad išvados paremtos ne kokiais nors rašytiniais įrodymais, o tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų suformuota nuomone, kuri buvo nurodyta užduotyje atlikti tyrimą. Be to specialistei B. Devliašovienei pateikus susipažinti VMI pažymą, pagal kurią UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB"(duomenys neskelbtini)" yra pilnai atsiskiačiusios su valstybe, nieko negalėjo paaiškinti. Apelianto įsitikinimu, vienintelė galimybė nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje išsiaiškinti, ar įmonės vykdė veiklą, ar buvo padaryta kokia nors žala valstybei, ar ne galima tik atlikus UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB" (duomenys neskelbtini)" ekonominę (finansinę) ekspertizę. Apelianto teigimu, tik atlikus įrodymų tyrimą ir surinkus visus įmanomus įrodymus, bus galima priimti faktiniais duomenimis, o ne prielaidomis grįstą teisėtą nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo advokatas bei Ž. J. J. ir jo advokatas prašė A. J. advokato apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį remiantis pakeistais kaltinimais, pagal BK 182 str. 2 d.

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi byloje įrodymų tyrimą tikslu pašalinti bet kokias kilusiais abejones, sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nepakankamai surinktų įrodymų ir netinkamo surinktų įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Tačiau nustačius, kad abu nuteistieji veikė organizuotoje grupėje ir jiems abiems pagal BK 182 str. 2 d. pareikštuose kaltinimuose nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kas vertintina kaip esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimas, todėl nuosprendis yra keičiamas ne tik A. J., dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, bet ir Ž. J. J. atžvilgiu (BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis keičiamas ir pareikštas kaltinimas tinkamai suformuluojamas pagal byloje nustatytas aplinkybes (BPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino. Jis teigė, kad pats turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla - elektros ūkio eksploatacija ir priežiūra, o besikalbant su R. G. paaiškėjo, kad jam reikia prekių, tuomet suvedė jį su savo draugu Ž. J. J., kuris turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam A. J. padėdavo surasti prekių. Visos prekės A. G. buvo pristatytos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pretenzijų neturėjo. Jis dar supažindino Ž. J. J. su kai kuriais pardavėjais, kuriais, nepamena. Teigė apgaule svetimų pinigų nepasisavinęs, žalos nepadaręs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią veiklą. Jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo ar prekių neatvežimo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus duoti atsisakė.

Nors A. J. savo kaltę ir neigė, ją patvirtina byloje surinktų objektyvių duomenų visetas, kuriais nuosprendį priėmusiam teismui nebuvo pagrindo abejoti ar netikėti.

2007-10-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/163 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekių ir paslaugų pirkimus bei nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prekių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei materialinių resursų nei darbo bazės prekėms ir paslaugoms perparduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos neįvykusios ūkinės operacijos, į apskaitos dokumentus įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis- atvaizduota pardavimų už 76155,69 Lt, tame tarpe 11616,97 Lt PVM. Pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašyti duomenys apie ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti įmonės apskaitoje buvo panaudotos PVM sąskaitos –faktūros, kuriose yra nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau apskaitos dokumentuose nurodytų rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės operacijos nėra įvykusios (t. 4, b. l. 4-10).

Analogiškas išvados buvo padarytos ir 2007-10-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/162 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos bei 2007-10-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/161 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos.

2007-10-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/162 pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" įskaitoje buvo įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 2005 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė prekių, Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu Lietuvos Respublikos apmokestinamiems vienetams buvo formintos PVM sąskaitos faktūros dėl pardavimų, kuriose įrašyta bendra pardavimų vertė sudarė 2610,36 Lt, iš jų, 24804,95 Lt sudarė PVM ir apmokestinamoji vertė sudarė 137804.41 Lt., tačiau patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad ši bendrovė turėjo prekių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos neįvykusios ūkinės operacijos, į apskaitos dokumentus įrašant tikrovės atitinkančius duomenis, pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašyti duomenys apie ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti įmonės apskaitoje buvo panaudotos PVM sąskaitos -faktūros , kuriose yra nurodyti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau apskaitos dokumentuose nurodytų rekvizitų turinys neatitinka tikrovės ir ūkinės operacijos nėra įvykusios (t. 4, bl 152-157).

2007-10-22d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/161 162 pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu buvo įformintos PVM sąskaitos -faktūros, kuriose įrašyta , kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė prekių už 128973,29 Lt ir 23215,18 Lt PVM, iš viso už 152188,47 LT, nors tarp tyrimo atlikimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų nebuvo jokių prekių, paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pagal tyrimo metu pagal surinktus duomenis nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu Lietuvos Respublikos apmokestinamiems vienetams (įmonėms) buvo įformintos PVM sąskaitos faktūros dėl pardavimų , kuriose įrašyta bendra pardavimų vertė sudarė 152188,47 Lt, iš jų 23215,18 Lt sudarė PVM ir apmokestinamoji vertė sudarė 128973,29 Lt. UAB ..(duomenys neskelbtini)" pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6d. įstatymo red. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalį - neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (t. 5, b. l. 27-32).

2007-03-20 specialisto išvadoje Nr. 5-1/34 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad 2005 metais vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesį, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduota 464904,85 Lt atsargų ir 83682,84 Lt pirkimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose ūkinių operacijų registruose ir dokumentuose yra įrašai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais mokėjimais sumokėjo 162610,36 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė sumokėjo 233788,86 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)i“ bankiniais mokėjimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 152188,47 Lt. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė, o buvo surašyti tik dokumentai, todėl pagal tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų PVM sąskaitų faktūrų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM atskaitą buvo įtraukta 83682,84 Lt pirkimo PVM. Pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko (t. 5, b. l. 72-82).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas, o iš minėtų įmonių bankinių sąskaitų pervestas pinigines lėšas paimė Ž. J. J. bei kitas asmuo. Ž. J. J. paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų pinigines lėšas pervestas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitinko su A. J., kuriam perdavė iš minėtų įmonių sąskaitų nuimtas pinigines lėšas (t. 1, b. l. 34-48).

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino VMI pateiktų PVM deklaracijų, kurių pagrindu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo deklaravusios įsigytas ir parduotas prekes ir to pagrindu buvo priskaičiavusi PVM ir išrašų šių bendrovių atsiskaitomųjų sąskaitų, kurios patvirtina, kad veiklą jos vykdė, nes šie pateikti duomenys nepaneigia A. J. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo.

Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta specialistė B. Devliašovienė, kuri patvirtino visas pateiktas išvadas ir jose išdėstytus teiginius. Ji nurodė, kad buvo pateiktas VMI pranešimas, kad neteikiamos deklaracijos, vėliau keitėsi savininkai, iš PVM mokėtojų bendrovė buvo neišregistruota pagal gautą prašymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, to, kas įforminta dokumentuose, realiai nevykdė, prekių nebuvo, jokių operacijų realiai nevyko. Taip pat patvirtino, kad jei tyrimo metu jai buvo pateikta pakankamai domenų išvadoms, kurias ji pasirašė, padaryti. Duomenis teikė VMI, tyrėjas pateikė visų šių bendrovių finansinius, buhalterinius dokumentus, buvo viskas, kas reikalinga užduočiai atliktim, todėl ir pateikus papildomus dokumentus, visos išvados liktų tokios pat, kad jokios ūkinės – finansinės operacijos nevyko. Šios bendrovės sąskaitas į apskaitą įtraukė neteisėtai, be PVM, viskas turėjo būti pagrįsta dokumentais. Tyrimui nebuvo pateiktos prekių pirkimo sąskaitos faktūros, tačiau jos buvo įtrauktos į bendrovių buhalterinė apskaitą. Kadangi visos operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, ko šiuo atveju nebuvo, padaryta išvada, kad jos į paskaitą buvo įtrauktos neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė B. Devliašovienė taip pat patvirtino savo pasirašytas išvadas ir patikino, kad tyrimui kartu su duomenimis pateikta VMI pažyma apie PVM sumokėjimą, nekeistų išvadų turinio. Ji taip pat patvirtino, kad jai buvo pavesta atlikti tyrimą pagal dokumentus, ir juos ištyrus, buvo padaryta išvada, kad į bendrovių buhalterinę apskaitą įtrauktos operacijos realiai neįvyko.

Be šių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvios bendrovės, nevykdančios jokios teisėtos ūkinės veiklos, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvairių prekių pardavimą šių bendrovių vardu kartu su kitais asmenimis vykdė ir nuteistasis A. J..

Ž. J. J. ikiteisminio tyrimo metu paklaustas įtariamuoju ne vieną kartą patvirtino, kad jis įsigijo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)" ir sutiko su A. J. pasiūlymui išrašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu fiktyvias PVM sąskaitas faktūras kitoms įmonėms. Vėliau jis kartu su V. R. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)", kurioje direktoriumi buvo paskirtas V. R. bei įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas, kurios direktoriumi buvo paskirtas A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)" taip pat buvo naudojamos fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymui. Tuščius UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų-faktūrų blankus jis perduodavo A. J., o jis vėliau atveždavo užpildytas PVM sąskaitas-faktūras, parašytas sutartis bei sutarčių priedus. A. J. atvežtus UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu atspausdintus dokumentus jis pasirašydavo ir sugrąžindavo A. J.. Vėliau A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytus dokumentus jam sugrąžindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovų parašais. Tušti UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų faktūrų blankai būdavo pas jį arba V. R.. A. J. atvežus atspausdintas UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas faktūras, sutartis bei sutarčių priedus, jis minėtus dokumentus perduodavo V. R., jog jis juose pasirašytų. V. R. pasirašius tuose dokumentuose, jis juos atiduodavo A. J., kuris vėliau juos atveždavo su UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovų parašais. Vykdydamas A. J. prašymą jis jam pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų faktūrų blankus, o A. J. jam atveždavo pasirašyti užpildytas PVM sąskaitas faktūras bei sutartis su jų priedais bei atspausdintas UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta jog minėtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" parduoda įvairių prekių. Iš A. J. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas faktūras pasirašydavo jis pats, UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras duodavo apsirašyti V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras duodavo pasirašyti A. K.. Pasirašytus dokumentus jis atiduodavo A. J., kuris juos vėliau grąžindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovų parašais (t. 9, b. l. 170-171, 184-186, 188-199).

Pirmosios instancijos teisme Ž. J. J. poziciją pakeitė ir kaltu jau neprisipažino bei parodė, kad nutarė verstis didmenine prekyba, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapo jos vieninteliu akcininku, tada ieškojo kitų darbuotojų ir buhalterės. Prekiavo įvairiomis elektros prekėmis. Jo vaikystės draugas kaltinamasis A. J. pas jį nedirbo, jis turėjo savo firmą, jie konsultuodavosi. Įmonėje visus dokumentus ruošė tinkamai, pagal įstatymų reikalavimus, visos operacijos fiksuojamos, mokami visi mokesčiai. Teigė nieko neapgavęs, nesukčiavęs, nepagrobęs, niekas jam jokių pretenzijų nepareiškė. Dėl prisipažinimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis paaiškino, kad tyrėjas jį gąsdino, viską pats rašė, atėjus pas jį viskas būdavo surašyta, jis tik turėdavo pasirašyti. Nežinojo, kad dėl to gali kur nors kreiptis, būdavo apklausiamas ir be savo gynėjo. Nežino, iš kur viską surašė tyrėjai, nes rašė ne iš jo žodžių, Jo manymu, byla yra sufabrikuota.

Nors pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. J. duotų parodymų teisingumo, atitikinimo kitai bylos medžiagai, tačiau padarė teisingą išvadą, kad teisme jo duoti parodymai prieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems duomenims ir pagrįstai juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kad apklausiant Ž. J. J. įtariamuoju, nebuvo laikytasi BPK keliamų reikalavimų – apklausose dalyvavo gynėjas, apklausų protokoluose nurodytos aplinkybės patvirtintos paties įtariamojo parašais. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas poveikis ir, kad būtent tokius parodymus įtariamasis davė dėl kokios nors prieš jį pavartotos prievartos. Taip pat nėra duomenų, kad dėl neteisėto poveikio ar nepagrįsto procesinių teisių suvaržymo įtariamasis ar jo gynėjas būtų kreipęsi į atsakingus asmenis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje suriktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (LAT nutartis Nr. 2K-253/2013, 2K-332/2013). Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas laikantis BPK reikalavimų nagrinėjamu ir įvertinus tai, kad teisme Ž. J. J. pozicija iš esmės pasikeitė, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymų neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikytini teisingais.

Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymų šaltinio neaptarė ir nevertino ir A. K. bei V. R., kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl jiems inkriminuotų veikų nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu , parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jų skundžiamame nuosprendyje neaptarė, tačiau kolegija laiko, kad šie jų parodymai taip pat laikytini įrodymais, patvirtinančiais kitus kaltinamojo A. J. kaltę patvirtinančius įrodymus.

V. R. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" yra fiktyvios įmonės ir yra naudojamos PVM sąskaitų išrašymui, atvaizduojant realiai neįvykusias ūkines operacijas. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" jis vežiojo Ž. J. J. į susitikimus su įvairiais žmonėmis, važiuodavo kartu su Ž. J. J. į bankus kur išgrynindavo pinigus, vežiodavo fiktyvius dokumentus. 2004 metais jis kartu su Ž. J. J. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašinėti fiktyvius dokumentus to pageidaujančioms įmonėms, kurioje jis buvo įdarbintas direktoriaus pareigose. Jis iš A. J. per Ž. J. J. gaudavo išrašytus fiktyvius buhalterinius dokumentus išrašytus į UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriuos jis tik pasirašydavo. 2005 metų pabaigoj jis kartu su Ž. J. J. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas A. K. vardu, kuris tapo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, o jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo vadybininko pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo taip pat skirta išrašinėti PVM sąskaitoms faktūroms atvaizduojant realiai neįvykusias ūkines operacijas. Jis kartu su Ž. J. J. A. K. važiuodavo išgryninti iš bendrovių sąskaitų pinigus, Už fiktyvių dokumentų išrašymą jis su Z. J. J. gaudavo po 3,5 procentų pinigų nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (t. 10, b. l. 42-45, 57-58).

A. K. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jam V. R. pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Jo darbas buvo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras bei nuimti iš banko sąskaitos pinigus. Pasirašydamas V. R. ar Ž. J. J. jam atvežtas UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jis suprato jog UAB „(duomenys neskelbtini)" jokių prekių niekam neparduoda, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" jokių prekių niekada neturėjo. Tuo metu kai jis banke nuimdavo pinigus tai visada kartu su juo būdavo V. R., kuris iš UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos paimtus pinigus atiduodavo Z. J. J.. Nuėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos pinigus jis gaudavo nuo 100 iki 200 litų (t. 10, b. l. 89-90, 106-107).

Taigi, nors apklausti pirmosios instancijos teisme šie asmenys savo pozicijas pakeitė, jau neigdami žinoję apie fiktyvių bendrovių veiklos modelį ir dalyvavimą jame, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netikrumą aiškino ikiteisminio tyrimo pareigūnų jiems daroma įtaka, byloje nėra jokių įrodymų, kad jiems buvo daromas koks nors poveikis ir kad dėl neteisėto poveikio ar nepagrįsto procesinių teisių suvaržymo įtariamieji ar jo gynėjas būtų kreipęsi į atsakingus asmenis. Kaip matyti iš įtariamųjų apklausų, jose dalyvavo gynėjas, protokoluose yra apklaustųjų parašai. Šios aplinkybės bei tai, kad V. R. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje nustatytus duomenims, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad teisingi ir faktines aplinkybes atitinkantys yra ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai, o teisme pasikeitusi jų pozicija vertintina kaip siekimas suklaidinti teismą.

Kolegija be kita ko pažymi, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde plačiai analizuojami nuteistųjų, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, o kai kurie apeliacinio skundo argumentai apskritai nesusiję su A. J. pareikštais kaltinimais, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, tačiau nagrinėjamu aspektu aukštesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistojo A. J. kaltės, jo kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodomų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodomų vertinimo principų ir taisyklių. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios byloje surinktų įrodymų analizės, nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti teismo padarytas išvadas nepagrįstomis ir neteisėtomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Vien tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina patys nuteistieji, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai.

Taigi, tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir apeliacinės instancijos teisme išanalizuoti ir aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. J., veikdamas kartu su kitais bendrininkais, nemokėdamas PVM, įsigydavo įvairių elektros prekių ir, turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), įsigijo bei nurodė Ž. J. J. pateikti įmonių PVM mokėtojų PVM sąskaitų – faktūrų blankus, kuris pateikė jam jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitų - faktūrų, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie fiktyvių bendrovių tariamą prekių pardavimą (įskaitant ir PVM) realiai veikiančiai bendrovei ir pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus, kuriuose buvo neteisėtai išskirtos mokėtino PVM sumos, apgaule įtikindavo realiai veikiančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorių šios bendrovės vardu nupirkti jo kartu su minėtais suklastotais dokumentais pateiktas elektros prekes ir sumokėti kainą bei PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius, suklaidintas A. J. panaudotos apgaulės, manydamas, kad elektros prekes parduoda bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" ir kad jos turi teisę už minėtas prekes gauti PVM, šias prekes nupirkdavo ir pagal pateiktus suklastotus dokumentus į fiktyvių bendrovių sąskaitas pervesdavo pinigines lėšas, įskaitant PVM; A. J. bendrininkai - fiktyvių bendrovių atstovai, toliau tęsdami bendrą, iš anksto aptartą nusikalstamą veiką pervestus pinigus paimdavo grynaisiais ir atskaitę jų dalį perduodavo A. J..

Tačiau, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte pagal BK 182 str. 2 d. A. J. pateiktame kaltinime buvo netinkamai suformuluoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių požymių, klaidos neištaisė. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką. Tai lemia tinkamą kaltinimo suformulavimą, tuo pačiu įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai užtikrinimą. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, A. J. padaryta veika negali būti traktuojama kaip svetimo, juridinių asmenų valdomo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad toks asmens veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas ir kaip sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę, ir kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą, yra nepagrįstas; šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybe, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule (LAT nutartis Nr. 2K-7-322/2013).

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, fiktyvių PVM sąskaitų – faktūrų pagalba legalizuodavo elektros prekes, jo įgytas be oficialių dokumentų, nesumokant PVM, po to, pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus, kuriuose buvo neteisėtai išskirtos mokėtino PVM sumos, įtikindavo realiai veikiančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojus, konkrečiai direktorių, šios bendrovės vardu nupirkti pateiktas elektros prekes ir sumokėti kainą bei PVM. Taigi, apgaulė buvo naudojama tiek mokesčių administratoriaus atžvilgiu (suklastotų dokumentų pagalba nuslepiant tikrąjį pardavėją), tiek pačių realiai veikiančių bendrovių - pirkėjų atžvilgiu (suklastotų dokumentų pagalba nuslepiant prekių kilmę ir jas suklaidinant dėl pardavėjo teisės į PVM). Akivaizdu, kad kaltinamasis neveikė apgaule suklaidintos bendrovės naudai. Jis savo veiksmais siekė gauti kainą ir PVM už prekes ir, prisidengiant fiktyvių bendrovių vardu, išvengti prievolės mokėti PVM į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (LAT nutartis Nr. 2K-P-1/2014).

Kolegija, atlikdama įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, pranešė nuteistiesiems A. J. ir Ž. J. J., kad yra galimas jų veiksmų vertinimas kaip didelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaulės būdu, o ne turtinės prievolės panaikinimas kitų asmenų naudai ar svetimo turto įgijimas. Tokia nusikalstamos veikos formuluotė tiksliausiai atitinka objektyviuosius sukčiavimo požymius pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Taigi, remiantis ištirtais įrodymais, aukščiau išdėstytais argumentais, laikytina įrodyta, kad A. J. laikotarpiu nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2006 metų balandžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, veikdamas organizuota grupe su Ž. J. J. ir kitu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis bei susitarę daryti sunkų nusikaltimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM sumokėjimo srityje, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM, žinodamas, kad ūkio subjektai, PVM mokėtojai, prekių bei paslaugų nepirks, jei nebus pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, kuriose būtų išskirtas ir nurodytas PVM, todėl kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti naudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)" bei šių įmonių vardu išrašomas PVM sąskaitas faktūras, į kurias įrašius prekių kainą ir 18 proc. PVM bei pardavus šias prekes Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą – 24236,22 Eur (83 682,84 Lt), o būtent:

A. J., veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais aptartą planą, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, nemokėdamas PVM, įsigijo įvairių elektros prekių bei nurodė Ž. J. J. pateikti įmonių PVM mokėtojų PVM sąskaitų – faktūrų blankus. Ž. J. J., vykdydamas A. J. nurodymą, pateikė jam paties kontroliuojamų, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų - faktūrų LEC Nr. 5087015, LEC Nr. 5087016, LEC Nr. 5087018, LEC Nr. 5087019, LEC Nr. 5087020, LEC Nr. 5087022, LEC Nr. 5087021 blankus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų - faktūrų LEC Nr. 4547517, LEC Nr. 4547519, LEC Nr. 4547520, LEC Nr. 4547521, LEC Nr. 4547522, LEC Nr. 4547523, LEC Nr. 4547524, MIN Nr. 0000001 blankus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. A. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, į minėtus PVM sąskaitų – faktūrų blankus įrašė melagingus duomenis bei pagamino netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas - faktūras MAL Nr. 0000001, MAL Nr. 0000002, MAL Nr. 0000003, MAL Nr. 0000004, MAL Nr. 0000007, MAL Nr. 0000008, MAL Nr. 0000009, MAL Nr. 0000010, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai perka įvairias elektros prekes iš viso už 548.587,69 Lt, tame tarpe 83.682,84 Lt PVM, bei pagamino netikras 2005-02-21,2005-02-22, 2005-03-23, 2005-03-25, 2005-04-20, 2005-04-25, 2005-05-24, 2005-06-27, 2005-06-28, 2005-07-26, 2005-07-28, 2005-08-22, 2005-08-24, 2005-08-29, 2005-10-24, 2005-10-27, 2005-11-21, 2005-11-28, 2006-01-04 sutartis su priedais, kuriose nurodė melagingus duomenis apie tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus perdavė Ž. J. J.. Ž. J. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė R. J., nesuvokiančiai savo veiksmų esmės, kaip laikinai einančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasirašyti suklastotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje LEC Nr. 4547517 suklastotuose 2005-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose sutartyje ir priede, Ž. J. J. pats kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė minėtuose suklastotuose ir netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose, nurodė kitam asmeniui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasirašyti minėtuose suklastotuose ir netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose, bei nurodė kitam asmeniui, nesuvokiančiam savo veiksmų esmės, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasirašyti minėtuose netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose dokumentuose. Ž. J. J. ir kitiems asmenims savo parašais, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams patvirtinus minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, Ž. J. J. juos perdavė A. J.. A. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, prisistatydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, siekdamas apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), pateikdamas minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo neteisėtai išskirtos mokėtino PVM sumos, apgaule įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirkti jo (A. J.) kartu su minėtais suklastotais ir netikrais dokumentais pateiktas elektros prekes ir sumokėti kainą bei PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. A. J. panaudotos apgaulės įtakoje, manydamas, kad minėtas elektros prekes parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad šios įmonės turi teisę už minėtas prekes gauti PVM, minėtas elektros prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirko ir suorganizavo, kad pagal pateiktus suklastotus ir netikrus dokumentus 2005-03-03 mokėjimo pavedimu Nr. 03021, 2005-03-04 mokėjimo pavedimu Nr. 03031, 2005-04-22 mokėjimo pavedimu Nr. 04221, 2005-05-10 mokėjimo pavedimu Nr. 05101, 2005-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 06161, 205-08-03 mokėjimo pavedimu Nr. 08031, 2005-09-14 mokėjimo pavedimu Nr. 09141, 2005-09-08 mokėjimo pavedimu Nr. 09082 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. 937300010082754902 būtų pervesta 162.610,36 Lt, tame tarpe 24.804,95 Lt PVM, 2005-02-22 mokėjimo pavedimu Nr. 02222, 2005-03-17 mokėjimo pavedimu Nr. 03171, 2005-03-14 mokėjimo pavedimu Nr. 03141, 2005-04-19 mokėjimo pavedimu Nr. 04191, 2005-05-04 mokėjimo pavedimu Nr. 05041 , 2005-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. 05061, 2005-07-11 mokėjimo pavedimu Nr. 07111, 2005-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 26, 2005-07-26 mokėjimo pavedimu Nr. 07262, 2005-07-28 mokėjimo pavedimu Nr. 07281, 2005-07-28 mokėjimo pavedimu, 2005-09-01 mokėjimo pavedimu Nr. 09011, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pervesta 233.788,86 Lt, tame tarpe 35.662,71 Lt PVM, bei 2005-11-09 mokėjimo pavedimu Nr. 11091, 2005-11-11 mokėjimo pavedimu Nr. 11111, 2005-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 12154, 2005-12-20 mokėjimo pavedimu Nr. 11.869, 2006-02-27 mokėjimo pavedimu Nr. 02271, 2006-01-05 mokėjimo pavedimu Nr. 01053, 2006-02-20 mokėjimo pavedimu, 2006-03-07 mokėjimo pavedimu Nr. 03072 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. 6000323371801 būtų pervesta 152.188,47 Lt, tame tarpe 23.215,18 Lt PVM. Ž. J. J. ir kitas asmuo, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų, 2005 vasario - 2006 metų balandžio mėn. laikotarpiu šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šiuos pinigus perdavė A. J., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią kitas asmuo ir Ž. J. J. pasiliko kaip iš anksto aptartą atlygį už jų atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu A. J., veikdamas organizuota grupe su kitu asmeniu ir Ž. J. J., apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą –24236,22 Eur ( 83 682,84 Lt).

Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., kadangi nusikalstamais veiksmais išvengta didelės vertės – 24 236,22 Eur (83 682,84 Lt) turtinės prievolės (pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinamu dėl teisingumo principo taikymo priimant nuosprendį bei baudžiamosios teisės paskirties, t.y. kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra ir įvertinęs tai, kad baudžiamasis procesas dėl objektyvių priežasčių užtruko ilgą laiko tarpą, kad nėra jokių duomenų, rodančių, kad A. J. ir Ž. J. J. per šį laikotarpį būtų padarę kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus ir padarė išvadą, jog kaltinamojo pataisymui nėra būtinybės skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus ilgam laiko tarpui, asmuo, padaręs veiką, tapo nepalyginamai mažiau pavojingas. Teismas pagrįstai A. J. ir Ž. J. J. atžvilgiu pritaikė BK 54 str. 3 d. ir paskyrė jiems švelnesnes negu įstatymo numatytas bausmes. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo, teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, trukmę, kaltinamųjų asmenybes ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jiems kitos rūšies bausmę, t.y. baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį dėl kaltinimo pagal Lietuvos R respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta, kad :

„A. J. 2005 m. vasario mėn. - 2006 metų balandžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Kauno mieste, veikdamas organizuota grupe su Žydrūnu J. J. ir kitu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis bei susitarę daryti sunkų nusikaltimą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 24 236,22 Eur (83 682,84 Lt) valstybės biudžeto lėšų“, nustatant, kad:

„A. J., 2005 m. vasario mėn. - 2006 metų balandžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Kauno mieste, veikdamas organizuota grupe su Žydrūnu J. J. ir kitu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis bei susitarę daryti sunkų nusikaltimą, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM, žinodamas, kad ūkio subjektai, PVM mokėtojai, prekių bei paslaugų nepirks, jei nebus pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, kuriose būtų išskirtas ir nurodytas PVM, todėl kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti naudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šių įmonių vardu išrašomas PVM sąskaitas faktūras, į kurias įrašius prekių kainą ir 18 proc. PVM bei pardavus šias prekes Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 24 236,22 Eur ( 83 682,84 Lt).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.