- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1412-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07255-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- M. R.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13544-848/2019 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus priimtas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo A. R. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį, išlaikymui skirtas lėšas mokant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, paskiriant ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką: iki bus priimtas teismo sprendimas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimant dukrą A. R. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė prašė nustatyti tėvo su vaiku bendravimą, vaiko nepaliekant pas tėvą nakvoti, kadangi po nakvynės mergaitė būna nerami, naktį kviečia mamą.
3. Atsakovas A. R. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. R. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu A. R.; 2) iš ieškovės M. R. priteisti nepilnamečio vaiko A. R. naudai 200,00 Eur dydžio išlaikymą, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą A. R., išlaikymą pervedant iki einamojo mėnesio 20 dienos į A. R. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke; 3) nustatyti laikiną ieškovės M. R. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. R. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės M. R. ir atsakovo A. R. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną nepilnametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. R.; priteisė iš atsakovo A. R. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. R. po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13544-848/2019 priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. R.; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo A. R. ir nepilnametės dukros A. R. bendravimo tvarką: 1) atsakovas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. be nakvynės, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu; 2) atsakovas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu; kitoje dalyje ieškovės ir atsakovo prašymus atmetė.
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į šalių nepilnametės dukros amžių (2 metai ir 6 mėnesiai), į institucijos teikiančios išvadą atstovės posėdžio metu išsakytą poziciją, kad mergaitė sieja aplinką su motina, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra labai intensyvi, kad tokio amžiaus vaikui, kokio yra šalių dukra, būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios ji yra šiai dienai įpratusi, ir nustatė atsakovo ir dukters bendravimo tvarką be nakvynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje, kurioje buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovo su nepilnamete dukra; tuo atveju, jei laikinosios priemonės būtų paliktos galioti – pakeisti nutartį toje dalyje dėl laikino bendravimo nustatymo su nepilnamete dukra, nustatant, kad atsakovas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant nepilnametę dukrą 20 val. į jos gyvenamąją vietą, kiekvieną šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val.; nustatyti, jog vaikas tol, kol nagrinėjama byla, dalį artimiausių valstybinių švenčių bei atostogų taip pat turi teisę praleisti su atsakovu: liepos 6 d. bei, atsakovas ir vaikas turi teisę nepertraukiamai atostogauti dvi savaites, pvz., nuo rugpjūčio 12 iki 25 dienos (imtinai), nustatant, kad pirmą atostogų dieną atsakovas 8 val. ryto pasiims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną 18 val. parveš į gyvenamąją vietą. Atsakovas sutinka, kad vaikui vasaros atostogų metu dvi savaites atostogaujant kartu su ieškove, nebūtų taikoma nustatyta bendravimo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka nusistovėjusios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, todėl yra pažeidžiamos ne tik atsakovo teisės bei teisėti interesai, bet yra pažeidžiami nepilnametės dukros teisės bei teisėti interesai, kadangi nepilnametė dukra yra įpratusi daugiau laiko bendrauti ir praleisti su tėvu ir su nakvyne tėvo namuose. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyveno atsakovo priklausančiame name ir ten gyveno iki 2018 m. liepos mėn., kol ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų, o nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. spalio mėn. šalių nepilnametė dukra gyveno pusę laiko su motina, o pusę laiko su tėvu, o nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. šalių nepilnametė dukra gyveno kartu su atsakovu nuo pirmadienio iki penktadienio nepertraukiamai.
1.2. Prasidėjus teisminiam procesui ieškovė neduoda atsakovui pasiimti jų nepilnametės dukros, piktnaudžiauja savo padėtimi, kad yra nepilnametės dukros motina, neatsižvelgia į geriausius dukros interesus.
1.3. Nustatyta bendravimo tvarka blogina atsakovo ryšį su nepilnamete dukra, nes šalių nepilnametė dukra yra įpratusi su tėvu leisti laiką, būti tėvo namuose, tėvo namuose turi ir savo kambarį, yra įpratusi tėvo namuose miegoti. Atsakovo namuose buvo nusistovėjusi tvarka, kada nepilnametė dukra rytais atsikelia, kada valgo, kada eina miegoti, kada tėvas maudo dukrą ir t.t., kurios šalių nepilnametė dukra laikėsi iki pat 2019 m. kovo mėn., kol tarp šalių kilo nesutarimai. Tokio amžiaus vaikui yra labai svarbu, kad jo gyvenime dalyvauja abu tėvai, kad nepilnametė dukra suprastų, kad abu tėvai vienodai ja rūpinasi, myli ir globoja, kad abiem tėvams yra reikalinga.
1.4. Teismas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog pageidaujama tėvo bendravimo tvarka (tame tarpe ir laikina) yra pernelyg intensyvi. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaiko ir tėvo bendravimas su nakvynėmis, nustatant bent jau apylygę, o ne minimalią bendravimo tvarką, galėtų pakenkti vaiko interesams, t. y. pažyma iš gydymo įstaigos, kurioje dirba ir ieškovė, išvados dalyje dėl santykio su vaiku parengta išimtinai tik iš mamos žodžių/parodymų, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog tėvo bendravimas su vaiku kaip nors pažeistų vaiko interesus, nėra.
1.5. Teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog būtent atsakovo namų aplinkoje vaikas bendrauja ir su kitais artimais giminaičiais, t. y. savo močiute ir seneliu, kurie vaiką prižiūrėjo ir tiesiogiai dalyvavo vaiko ugdyme nuo vienerių metų iki 2019 m. kovo mėnesio.
Atsiliepimas
7. Ieškovė M. R., atstovaujama advokato Kęstučio Jonaičio, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. R. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nėra aišku, kaip nustatyta laikina bendravimo tvarka apribos ar pažeis atsakovo ir vaiko interesus. Tarp atsakovo ir dukters nėra nusistovėjusi bendravimo tvarka, tai patvirtina faktas, kad būtent ieškovė viena rūpinasi mergaitės poreikiais, maistu, apranga, lavinimu, darželiu, slaugo mergaitei sergant, atsakovas net nežinojo, kad mergaitė buvo gydoma ligoninėje. Todėl teigti, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo tvarka bus pažeista, yra nepagrįsta.
2.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad ginčo šalių dukrai būnant atsakovo namuose nėra jokio režimo, močiutei dienos metu nepavyksta užmigdyti vaiko, o po nakvynės grįžusi namo, 3-4 naktis dukra būna nerami, šaukia mamą (ieškovę). Ryšys tarp ieškovės ir mergaitės yra stipresnis, ji visą laiką augino dukrą, atsakovas per visą laikotarpį, kai gyveno kartu, nėra naktį prie mergaitės atsikėlęs, nors ji buvo labai nerami. Kada dukra būna pas tėvą, ją daugiausia prižiūri atsakovo motina.
2.3. Šalių dukra po susitikimų su atsakovu pasidarė ypatingai verksminga, dirgli, jautriai miega, rėkia naktimis. Atsakovas primygtinai reikalauja, kad dukra nakvotų su juo, tačiau po apsilankymų pas jį mergaitę apžiūrėję medicinos specialistai nukreipė mergaitę vaikų-paauglių psichiatro konsultacijai. 2019 m. balandžio 17 d. vaikų-paauglių psichiatro išvadose nurodo, kad mergaitei ir šeimai būtina psichologinė pagalba. Atsakovas neturi įgūdžių nepertraukiamai rūpintis tokio amžiaus vaiko poreikiais. Tai, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukra pagrindžia specialistų išvadoje pateiktos aplinkybės. Kada mergaitė svečiavosi pas atsakovą nuo ryto iki vakaro, dukrą ji parsivežė su tomis pačiomis sauskelnėmis, kurios buvo nepakeistos nuo ryto, to pasėkoje mergaitė buvo iššutusi. Specialistų išvadoje pažymėta, kad pokalbio su ieškove metu mergaitės paklausus, ar nori pas tėtį, A. R. atsakė, kad nori pas močiutę, kadangi šalių dukrai būnant pas atsakovą, ji daugiausiai laiko praleidžia ne su atsakovu, o atsakovo mama, kuri mergaite nuolat rūpinasi ir prižiūri.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko su atsakovu bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
11. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
13. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo A. R. ir nepilnametės dukros A. R. bendravimo tvarką: 1) atsakovas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. be nakvynės, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu; 2) atsakovas A. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu.
14. Apeliantas atskiruoju skundu prašo pakeisti nutartį dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamete dukra, nustatant, kad atsakovas (apeliantas) su nepilnamete dukra A. R. bendrauja: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant nepilnametę dukrą 20 val. į jos gyvenamąją vietą, kiekvieną šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka su dukra be nakvynių savaitgaliais blogina jo ryšį su nepilnamete dukra, pažeidžia jo ir nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaiko ir tėvo bendravimas su nakvynėmis, nustatant bent jau apylygę, o ne minimalią bendravimo tvarką, galėtų pakenkti vaiko interesams.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog 2019 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka neužtikrina maksimalaus atsakovo dalyvavimo auklėjant savo nepilnametę dukrą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nurodė vienintelį argumentą, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra labai intensyvi, kad tokio amžiaus vaikui, kokio yra šalių dukra, būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios ji yra šiai dienai įpratusi.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrina maksimalios vaiko teisės bendrauti su tėvu. Visų pirma, šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyveno atsakovo priklausančiame name ir ten gyveno iki 2018 m. liepos mėn., kol ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų, todėl atsakovo namų aplinka mergaitei yra gerai pažįstama. Pareiga užtikrinti vaiko nusistovėjusį dienos ir nakties režimą turi abu tėvai, kuomet vaikas yra jų priežiūroje, nepriklausomai nuo paros meto. Antra, ieškovės pateikta 2019 m. balandžio 17 d. vaikų-paauglių psichiatro išvada (elektroninės b. l. 105, t. 1) nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, jog dukra tapo dirgli ir verksminga, bei blogai miega ir rėkia naktimis būtent po susitikimų su atsakovu. Iš 2019 m. balandžio 17 d. medicinos dokumento matyti, jog ligos anamnezės duomenys aprašyti remiantis ieškovės paaiškinimais, gydytojo rekomendacijose nurodyta, jog rekomenduojama psichologinė pagalba pacientei (dukrai) ir šeimai bei tėvų skyrybų proceso keliamo streso mergaitei mažinimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. išvados parengtos remiantis ta pačia 2019 m. balandžio 17 d. vaikų-paauglių psichiatro išvada ir ieškovės paaiškinimais. Taigi, iš pateiktų duomenų galima būtų daryti išvadą, jog mergaitės dirglumą galimai įtakoja būtent tėvų tarpusavio santykiai vykstant skyrybų procesui, o ne atsakovo bendravimas su dukra.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti maksimalų atsakovo dalyvavimą auklėjant savo nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka koreguotina, leidžiant atsakovui su dukra bendrauti savaitgaliais su nakvyne ir dvi dienas savaitėje - kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant nepilnametę dukrą 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Netenkinamas atsakovo prašymas nustatyti atsakovo bendravimą kiekvieną šeštadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val., nes pagal tokią tvarką atsakovas su dukra bendrautų kiekvieną savaitgalį, o mergaitės mama tokios galimybės neturėtų.
18. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra švenčių ir atostogų laikotarpiu, atsakovas bendravimo tvarką švenčių ir atostogų laikotarpiu buvo išdėstęs savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, dėl atsakavo bendravimo su dukra švenčių ir atostogų laikotarpiu nepasisakė ir nutartyje nenurodė, todėl, įvertinus aplinkybę, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užsitęsti, šalims nesutariant dėl bendravimo tvarkos bendru sutarimu, šioje dalyje atsakovo prašymas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrina maksimalios vaiko teisės bendrauti su tėvu, todėl yra pagrindas ją pakeisti (CK 3.175 straipsnio 2 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir nepilnametės dukros A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką:
1) atsakovas A. R. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 18 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu.
2) atsakovas A. R. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą jos gyvenamosios vietos adresu.
Atsakovo prašymą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo švenčių ir atostogų laikotarpiu grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.