Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-11 · Civilinė byla Nr. e2A-989-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-11
Bylos Nr.
e2A-989-236/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00242-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-989-236/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00242-2015-8.Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1226-538/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Biseris“ ieškiniu prašė panaikinti viešojo pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, ,,Transporto priemonių greičio ir raudonos šviesos pažeidimų Klaipėdos miesto gatvėse fiksavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 160792 (toliau taip pat vadinama Pirkimas), sąlygų 2 priede ,,Techninė specifikacija. Transporto priemonių greičio matuoklio techniniai reikalavimai“ nustatytą reikalavimą tiekėjams siūlyti du skirtingo tipo greičio matuoklius.

Ieškovas teigia, kad perkančioji organizacija: (i) nepagrįstai ir neteisėtai draudžia siūlyti vieno tipo, bet analogišką funkciją kitam tipui (t. y. vieno tipo skirtingų modifikacijų) atliekančius greičio matuoklius, (ii) nepagrįstai ir neteisėtai į vieną bendrą pirkimą sujungia du skirtingus pirkimo objektus ir (iii) neteisėtai verčia jungtis ir bendrą pasiūlymą teikti skirtingus tiekėjus.

Į ieškovo prašymą paaiškinti, ar gali būti siūlomi du to paties tipo greičio matuokliai (ieškovas turi galimybę pasiūlyti greičio matuoklius, kurie visiškai atitinka funkcinius reikalavimus abiem perkamiems matuokliams, tačiau yra vieno tipo, nors ir skirtingų modifikacijų, t.y. su raudonos šviesos pažeidimų fiksavimu ir be šios funkcijos) perkančioji organizacija 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (14.20)-VP3-194 atsakė, kad greičio matavimo sistemos yra perkamos pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

Nesutikdamas su tokiu Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų išaiškinimu, ieškovas 2015 m. balandžio 7 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad reikalavimas siūlyti du skirtingo tipo greičio matuoklius dirbtinai verčia jungtis skirtingus tiekėjus, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, reiškia nepagristą dviejų skirtingų pirkimo objektų sujungimą į vieną ir dėl to nepateisinamą tiekėjų konkurencijos apribojimą. Nors perkančioji organizacija į pretenziją iš dalies atsižvelgė, netenkino prašymo atsisakyti reikalavimo siūlyti dviejų tipų greičio matuoklius.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad atsakyme į pretenziją buvo pateiktas visiškai naujas reikalavimo pateikti du skirtingų tipų greičio matuoklius paaiškinimas, nurodant Pirkimo dokumentuose nenurodytą ginčijamo reikalavimo tikslą – greičio matuoklių funkcionalumą. Dėl atsakymo į pretenziją pateiktos pretenzijos atsakovas (perkančioji organizacija) nepagrįstai nenagrinėjo kaip pakartotinės.

Atsiliepimas

Atsakovas (perkančioji organizacija Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad turi teisę apsispręsti dėl Pirkimo objekto. Perkančioji organizacija reikalavimus matuokliams nustatė atsižvelgdama į turimą įrangą, tai įrangai jau paruoštas vietas ir kitus kriterijus, susijusius su perkamų paslaugų kokybe ir efektyvumu. Pirkimo objektas - transporto priemonių greičio ir raudonosios šviesos pažeidimų Klaipėdos miesto gatvėse fiksavimo ir techninės priežiūros paslaugos – yra vienas. Pagal Pirkimo sąlygas iš tiekėjų nereikalaujama jungtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Biseris“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Atsakovas pasirinko skirtingų tipų radarus pagal turimą įrangą, tai įrangai paruoštas vietas ir kitus kriterijus, susijusius su perkamų paslaugų kokybe ir efektyvumu. Pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektą turi apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę. Byloje nėra nustatyta, kad perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje būtų nurodžiusi tam tikrų prekinių ženklų radarus ar itin specifinius techninius duomenis atitinkančius radarus, kurie itin ribotų tiekėjų konkurenciją, kuriuos galėtų tiekti tik vienas tiekėjas.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai draudžia siūlyti vieno tipo, bet analogiškų funkcijų kitam tipui greičio matuoklius bei nepagrįstai ir neteisėtai į vieną bendrą Pirkimą sujungia du skirtingus pirkimo objektus. Būtent du skirtingo tipo greičio matuokliai tenkina atsakovo poreikius, kadangi vienas iš jų turi fiksuoti greičio pažeidimus, kitas – raudonos šviesos pažeidimus.

Teismo teigimu, perkančioji organizacija reikalavimus matuokliams nustatė atsižvelgdama į turimą įrangą, tai įrangai paruoštas vietas (įrengtas maitinimo tinklas, atramos, laikikliai ir kt.) ir kitus kriterijus, susijusius su perkamų paslaugų kokybe ir efektyvumu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija valdo iš viso 18 vietų, kuriose gali būti įrengti greičio matuokliai, tačiau šiuo metu turi tik tris matuoklius. Įrengtos greičio matuoklių vietos yra pritaikytos greičio matuokliui su radaro detektoriumi arba greičio matuokliui su kilpiniu detektoriumi. Tai pagrindžia perkančiosios organizacijos poreikį skelbti viešojo pirkimo konkursą dviem skirtingo tipo greičio matuokliams pirkti. Vien aplinkybė, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti kriterijus diskriminaciniais, ypač atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatingą paskirtį bei jai pasiekti parinktų priemonių adekvatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, taip pat dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teismas nenustatė viešųjų pirkimų principų pažeidimo dėl to, kad perkančioji organizacija reikalavo pateikti dviejų tipų matuoklius, neatsižvelgdama į tai, kad rinkoje yra greičio matuoklių su radaro detektoriumi, kurie gali fiksuoti ne tik transporto priemonių greičio pažeidimus, bet ir raudonos šviesos pažeidimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Biseris“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priimti į bylą naujus įrodymus (VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ vaistų, etilo alkoholio, vakcinų, tvarsliavos ir tuberkulino pirkimo sąlygas ir VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo sąlygas), priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad numatomas greičio matuoklių su kilpiniais detektoriais įsigijimas neturi jokio pagrindimo, o greičio matuoklis su radaru gali atlikti lygiai tokias pačias funkcijas (greičio ir raudonos šviesos pažeidimo fiksavimo) bei gali būti įrengiamas tose vietose, kuriose atsakovas numatė įrengti greičio matuoklius su kilpiniais detektoriais. Tokią poziciją apeliantas grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 str., 178 str., 179 str., 185 str.), ir nepagrįstai nustatė, kad Pirkimu atsakovas neva ketina įsigyti tik vieną paslaugą (nustatyti greičio pažeidimus ir raudonos spalvos pažeidimus). Iš tiesų Pirkimu yra siekiama įsigyti dvi atskiras paslaugas: (1) transporto priemonių greičio pažeidimų fiksavimo greičio matuokliu su radaro detektoriumi ir šio greičio matuoklio techninės priežiūros paslaugą ir (2) transporto priemonių greičio ir raudonos šviesos pažeidimų fiksavimo greičio matuokliu su kilpiniu detektoriumi ir šio greičio matuoklio techninės priežiūros paslaugą. Pats atsakovas pripažįsta, kad siekė įsigyti dviejų visiškai skirtingų greičio matuoklių eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, taigi į vieną Pirkimą sujungė dvi paslaugas, susijusias su skirtingais matuokliais.

2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, rekomendacijomis, draudžiančiais dirbtinai stambinti pirkimo objektą, netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 24 straipsnio 6 dalį (pareiga skaidant pirkimo objektą užtikrinti tiekėjų konkurenciją, įskaitant smulkiuosius tiekėjus). Perkančioji organizacija, pirkdama dvi paslaugas, turėjo skaidyti Pirkimo objektą ir sudaryti galimybes tiekėjams teikti pasiūlymą atskirai kiekvienai Pirkimo daliai (nebūtina skelbti du atskirus pirkimus, tą patvirtina pridedamos medicinos gaminių pirkimo sąlygos). Skirtingus perkamus objektus būtų galima sujungti į vieną tik dėl objektyvių ir išimtinių aplinkybių, nepakanka vien administracinio perkančiosios organizacijos patogumo motyvo. Perkančioji organizacija, sujungdama į vieną pirkimą dviejų skirtingų paslaugų įsigijimą, turėjo pagrįsti, kad (i) du skirtingi pirkimo objektai sujungiami į vieną bendrą Pirkimą dėl svarbių, objektyvių ir išimtinių, priežasčių ir kad (ii) toks sujungimas yra būtinas pirkimo tikslui pasiekti ir kitomis priemonėmis šio tikslo pasiekti nebūtų galima. Pirmosios instancijos teismo taikytas kriterijus „netikslingumas skaidyti“ nenumatytas nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje. Šiuos teiginius patvirtina ir teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, netinkamai ją interpretuodamas.

3. Teismas nesivadovavo teismų praktika, draudžiančia perkančiosioms organizacijoms versti tiekėjus jungtis, siekiant pateikti pasiūlymą pirkime, ir netinkamai taikė bei aiškino VPĮ 25 straipsnio 2 dalį (pareiga rengiant techninę specifikaciją užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą, konkurenciją). Šios teisės normos neatitinka situacijos, kai perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą pirkimo objektui, nei ekonomiškai, nei techniškai nepagrįstai į vieną pirkimą sujungia du galimus pirkimus ir sukuria tik vieninteliam tiekėjui prieinamą, t.y. kitus tiekėjus diskriminuojančią bei konkurenciją varžančią konkurso sąlygą. Situacijomis, kai perkančiosios organizacijos suformuotus reikalavimus atitinka, pvz., tik vienintelis tiekėjas, o kiti tiekėjai yra priversti jungtis tam, kad galėtų pateikti pasiūlymą pirkimui, yra varžomas tiekėjų savarankiškumas, pažeidžiamas sutarties laisvės principas, iškeliami papildomi, nepagrįsti reikalavimai. Be to, kelių ūkio subjektų dalyvavimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu neužtikrina racionalesnio lėšų panaudojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-804/2009). Nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo sąlygas pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas (tik vienas tiekėjas siūlo matuoklius su ne mažiau 11 MPix kameromis).

4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, užtikrinančia tiekėjų teisę pateikti pasiūlymus dėl lygiaverčio pirkimo objekto ir VPĮ įtvirtintu reikalavimu, rengiant techninę specifikaciją numatyti galimybę siūlyti lygiaverčius pasiūlymus pirkimo objektui, draudimu nurodyti prekės tipą. Tiekėjas turi teisę pasiūlyti prekę, įrodęs jos lygiavertiškumą objektui. Perkančioji organizacija siekė įsigyti ne greičio matuoklius, kuriais naudotųsi, o pažeidimų fiksavimo ir matuoklių techninės priežiūros paslaugas.

5. Tai, kad atsakovas jau turi įrengęs greičio matuokliams numatytas vietas, nereikšminga bylos išnagrinėjimui. Greičio matuokliai su radaro detektoriumi gali būti įrengti ir vietose, pritaikytos greičio matuokliams su kilpiniu detektoriumi (pats atsakovas to neneigia, atsakydamas į tiekėjų klausimus, įskaitant ir pastabą, kad kilpinių matuoklių įrengimas ir perkėlimas sudėtingesnis (reikalinga ardyti kelio dangą), dėl ko didėja ir kaina).

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirkimo objektas yra transporto priemonių greičio ir raudonosios šviesos pažeidimų Klaipėdos miesto gatvėse fiksavimo ir techninės priežiūros paslaugos. Perkamos paslaugos apima greičio matavimo sistemos priežiūrą, techninę būklę, metrologinę patikrą, sąnaudinių medžiagų tiekimą (elektra, ryšio sąnaudos), įrangos techninį aptarnavimą (metrologinė patikra keičiant kontrolerių vietas, apmokymai, priežiūra), matuoklių vietos pakeitimą, greičio matavimo sistemų profilaktiką (greičio matavimo vietos privalo būti švarios, estetiškai tvarkingos), gedimų šalinamą, ryšio paslaugų užtikrinimą. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad vienas paslaugos teikimui reikalingas transporto priemonių greičio matuoklis turi būti su radaro detektoriumi, o kitas - su kilpiniu detektoriumi, tačiau perkamos greičio ir raudonosios šviesos pažeidimų Klaipėdos miesto gatvėse fiksavimo ir techninės priežiūros paslaugos dėl to netampa skirtingais pirkimo objektais ar dirbtinai sustambintu objektu.

2. Apeliantas remiasi teismų praktika, suformuota skirtingų aplinkybių bylose (dėl skirtingų objektų sujungimo), todėl negalinčia būti precedentu šioje byloje.

3. Radarinis greičio matuoklis raudoną šviesą gali fiksuoti tik tuo atveju, jei jis (ar jo dalis) montuojamas prieš šviesoforą. Klaipėdos mieste matuoklių vietos įrengtos už šviesoforų, o papildomų atramų įrengimas apkrautų gatves ir kenktų eismo saugumui.

4. Perkamų paslaugų skaidymas atskirai kiekvienam greičio matuokliui aptarnauti neatitinka nei protingumo, nei ekonomijos, nei efektyvumo principų, o ieškinio tenkinimas vestų prie netinkamos ir neteisingos praktikos, reikalaujančios pirkimą skaidyti į smulkiausias dalis.

5. Reikalavimas suteikti galimybę teikti lygiaverčius pirkimo objektu apskritai nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme, todėl nebegali būti naujai keliamas. Pirkimo sąlygos nebuvo pritaikytos konkrečiam tiekėjui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas tiek dėl perkančiosios organizacijos teisės neskaidyti Pirkimo, kuriuo perkami dviejų rūšių greičio matuokliai, tiek dėl perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti greičio matuoklius būtent konkretaus perkančiosios organizacijos nurodyto veikimo principo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015).

Teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą priimti su jau po apeliacinio skundo pateikimo, pateiktu papildomu paaiškinimu pateiktus naujus įrodymus (techninius duomenis, matuoklių gamintojo išaiškinimus). Šie įrodymai, be abejonės, galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nėra iš esmės nauji, kadangi jais siekiama patvirtinti ieškovo jau dėstytus argumentus (siūlomų matuoklių lygiavertiškumą). Be to, gamintojo paaiškinimas turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui. Tačiau teismas atsisako priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus, tačiau bylos išnagrinėjimui neturinčius reikšmės įrodymus - kitų, su byla niekaip nesusijusių pirkimų sąlygas.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos skaidyti Pirkimą pagal objektą

Galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti pirkimo objektą į dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Skaidyti ar ne pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Reikalavimai nediskriminuoti tiekėjų, tuo pačiu ir užtikrinti jų konkurenciją yra aktualūs ne tik Pirkimo skaidymo atveju (VPĮ 34 str. 6 d.), bet ir tais atvejais, kai pirkimas nėra skaidomas. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas ir jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių yra siekis užtikrinti tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

Apeliantas remiasi teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, kuriose nagrinėti kitokių ir skirtingo panašumo, sąsajumo laipsnio nei šioje byloje pirkimo objektų sujungimo/skaidymo teisėtumo klausimai. Bendrieji apelianto nurodytoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujant turi būti sprendžiama, ar konkretus pirkimas gali būti (turi būti) skaidomas į dalis, reikšmingi ir šioje byloje, tačiau dėl kitose bylose nagrinėtų faktinių aplinkybių netapatumo nustatytoms šioje byloje, negalima, neįvertinus faktinės situacijos ypatumų, kaip precedentu sekti kitose bylose padarytomis išvadomis dėl konkretaus pirkimo skaidymo (jungimo) (ne)teisėtumo. Tikslingumas ir galimybė pirkimą skaidyti į dalis turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes.

Šioje byloje nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, kad pirkimo skaidymo ar neskaidymo tikslingumas nėra grindžiamas tikslu pasiekti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo rezultatą (nebent netiesiogiai, t.y. tikintis, kad išskaidžius pirkimą, jame pasiūlymus pateiktų daugiau tiekėjų ir didesnė jų konkurenciją galėtų sąlygoti palankesnę kainą). Atitinkamai byloje nebuvo įrodinėjamas Pirkimo skaidymo ar neskaidymo ekonominis naudingumas (CPK 12, 178 str.). Apeliantas poreikį skaidyti Pirkimą iš esmės grindžia patogumu tiekėjams ir galimybe pritraukti daugiau tiekėjų (sukurti prielaidas didesnei tiekėjų konkurencijai). Išskaidžius Pirkimą, jame, nesijungdami į bendrą ūkio subjektų grupės pasiūlymą, galėtų dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie gali pasiūlyti tik vieno tipo (iš reikalaujamų dviejų tipų) greičio matuoklius.

Sutiktina su apelianto nurodytais ir teismų praktika grindžiamais argumentais, kad perkančioji organizacija neturi visiškos diskrecijos teisės, skaidyti pirkimą ar ne. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui svarbus ir proporcingumo principas, nes net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015-02-24 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir kt.).

Byloje nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekia įsigyti dvi paslaugas – greičio pažeidimų fiksavimo ir greičio matuoklių techninės priežiūros paslaugas (Pirkimo sąlygų 8 p.). Apelianto vertinimu, tai dvi paslaugos, kurių takoskyra – skirtingas greičio matuoklio tipas (vienas matuoklis, veikiantis kilpinio detektoriaus pagalba, o kitas, veikiantis radaro detektoriaus pagalba). Teisėjų kolegija, įvertinusi perkamų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju iš esmės perkama viena sudėtinė paslauga – greičio pažeidimų fiksavimo ir techninės priežiūros paslauga. Todėl iš esmės byloje keliamas ne dviejų skirtingų paslaugų pirkimo sujungimo (dirbtinio pirkimo objekto sustambinimo) teisėtumo klausimas, o vienos, sudėtinės paslaugos skaidymo į atskiras dalis privalomumo klausimas. Ta aplinkybė, kad greičio pažeidimus numatoma fiksuoti dviem, skirtingu principu veikiančiais matuokliais, nepaneigia šios išvados. Perkamų paslaugų homogeniškumas (vienarūšiškumas) pagrindžia Pirkimo neskaidymą. Ir atvirkščiai, reikalavimas skaidyti Pirkimą į kiek įmanoma mažesnes dalis (kiekvieno greičio matuoklio naudojimo paslaugoms skelbti atskirą Pirkimą) nederėtų su protingumo principu, reikštų dirbtinį pirkimo objekto skaidymą, tiekėjų patogumo kriterijaus suabsoliutinimą.

Pažymėtina, kad pirkimo dokumentuose numatyta galimybė pasiūlymą teikti subjektų grupei, pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio yra jų ryšiai (Pirkimo sąlygų 19 p.), todėl Pirkime turi realią galimybę dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie gali pasiūlyti tik vieno iš reikalaujamų tipo greičių matuoklių modelį (veikiantį radaro principu arba kilpinį). Vien ta aplinkybė, kad dalis gamintojų ar tiekėjų gali pasiūlyti tik kilpinio detektoriaus pagrindu veikiančius greičio matuoklius, o kiti – tik radaro detektoriaus pagrindu veikiančius greičio matuoklius, savaime dar nereiškia draudimo tuo pačiu pirkimu siekti įsigyti greičio pažeidimų fiksavimo paslaugas kelių tipų greičio matuokliais. Sutiktina su apelianto argumentais, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika (apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-804/2009) draudžia versti tiekėjus jungtis į grupes, tačiau teismų praktikoje, įskaitant apelianto nurodytą nutartį, vertimu jungtis į grupes, atitinkamai ir tiekėjų savarankiškumo, sutarties laisvės principo varžymu, nepagrįstų reikalavimų kėlimu pripažįstamos tokios situacijos, kai pirkimo sąlygos suformuojamos tokiu būdu, kad nesijungiant į grupes, pirkimo sąlygas atitinka tik vienas potencialus tiekėjas. Būtent tokiu atveju pripažintina, kad kelių tiekėjų susijungimas jungtinės veiklos sutartimi tampa privaloma pirkimo sąlyga. Tokia situacija nagrinėjamoje byloje nesusiklostė. Pirma, neįrodyta, kad tik vienas potencialus tiekėjas gali pasiūlyti greičio pažeidimų fiksavimo paslaugas dviejų tipų matuokliais (įrodymai, kad keletas gamintojų siūlo vieno tipo matuoklius to neįrodo, o Pirkimo komisijos 2015-04-29 protokole užfiksuota faktinė aplinkybė, kad Pirkime gauti du pasiūlymai, paneigia). Antra, Pirkimu siekiama įsigyti greičio pažeidimo fiksavimo paslaugas dviejų tipų greičio matuokliais (ne dviejų tipų greičio matuoklius), todėl tiekėjas turi realią galimybę ir nesijungdamas į grupes pasiūlyti perkamas paslaugas (dviejų tipų matuoklius naudoti nuosavybės, nuomos ar bet kokiu kitu teisėtu pagrindu).

Byloje neįrodyta, kad Pirkimo sąlygos, kuriomis siekiama įsigyti greičio pažeidimų fiksavimo paslaugas dviejų tipų matuokliais, būtų realiai užkirtę kelią kuriam nors tiekėjui, prireikus ir jungiantis į tiekėjų grupę ar randant kitą teisėtą išeitį (pavyzdžiui, įsigyjant, kitu pagrindu valdant reikalaujamų tipų matuoklius), dalyvauti Pirkime ar kad taip formuluodama Pirkimo objektui keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija būtų protegavusi konkrečius tiekėjus. Apelianto argumentai dėl perkančiosios organizacijos reikalavimų matuoklio vaizdo kameros parametrams nėra susiję su byloje ginčijama Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos nuostata, reikalaujančia pasiūlyti greičio pažeidimų fiksavimo paslaugas dviejų tipų matuokliais, todėl dėl šių argumentų kaip neturinčių reikšmės bylos išnagrinėjimui teismas nepasisako.

Išdėstytų motyvų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatytas VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, įpareigojančios techninės specifikacijoje numatytais reikalavimais nediskriminuoti tiekėjų ir užtikrinti jų konkurenciją, pažeidimas.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti matuoklio tipą

Apelianto teigimu, perkančioji organizacija, nurodydama perkamų greičio matuoklių tipus (vienas, veikiantis radaro, o kitas - kilpiniu principais) pažeidė VPĮ 25 straipsnį, draudžiantį reikalauti būtent konkretaus tipo prekės, bei nesivadovavo teismų praktika, įpareigojančia perkančiąją organizaciją rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių prekių.

Pagal galiojančius teisės aktus apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 str. 8 d.).

Nors apelianto argumentai, kad perkančioji organizacija nesuteikė galimybės siūlyti lygiaverčių paslaugų (perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių paslaugų, teikiamų kitokio tipo, nei nurodyta Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje, greičio matuokliais), iš dalies yra pagrįsti (atsakymuose į pretenzijas ieškovui perkančioji organizacija iš esmės laikosi pozicijos, kad tiekėjas turi siūlyti paslaugas būtent Techninėje specifikacijoje nurodytų tipų greičių matuokliais), teisėjų kolegija sprendžia buvus teisėtą ir racionalų pagrindą perkančiajai reikalauti pažeidimų fiksavimo paslaugų būtent Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytais matuoklių tipais.

Byloje nepaneigti perkančiosios organizacijos paaiškinimai ir iš esmės dėl jų nėra ginčo, kad Klaipėdos mieste, kur numatoma statyti greičio matuoklius, jau yra įrengta jiems reikalinga infrastruktūra. Vieno tipo konstrukcijos yra pritaikytos greičio matuokliams, veikiantiems radaro detektoriaus pagalba (tokie matuokliai statomi prieš šviesoforą), o kitos – matuokliams, veikiantiems kilpinio detektoriaus pagalba (tokie matuokliai montuojami už šviesoforo). Būtent racionalumas matuokliams panaudoti jau turimas laikančiąsias konstrukcijas lėmė perkančiosios organizacijos apsisprendimą pirkti greičio pažeidimų fiksavimo dviejų tipų greičio matuokliais (atitinkamai ir dviejų tipų greičio matuoklių priežiūros) paslaugas. Toks racionalumas ir paaiškinimas pagrindžia poreikį pirkti greičio pažeidimų fiksavimo paslaugas būtent dviejų tipų matuokliais.

Apeliantas nepaneigė (CPK 12, 178 str.) minėtų perkančiosios organizacijos paaiškinimų, neįrodė, kad jo siūlomi, radaro principu veikiantys matuokliai galėtų būti montuojami tiek tose vietose, kur atramos įrengtos prieš sankryžą, tiek tose vietose, kur už sankryžos. Paties apelianto su apeliaciniu skundu pateikto siūlomų greičio matuoklių gamintojo „Sensys Traffic“ paaiškinimai patvirtina, kad net ir tuo atveju, kai radaro detektoriaus pagalba veikiantis matuoklis montuojamas už sankryžos, kita įranga (pramoninis kompiuteris, kamera, blykstė ir kt.) montuojama prieš sankryžą ir nukreipiama į ją. Šie gamintojo paaiškinimai patvirtina atsakovo teiginius, kad radaro detektoriaus pagrindu veikiantis matuoklis (ar jo dalys) turi būti montuojama prieš šviesoforą ir paneigia paties apelianto teiginius, kad jo siūlomi radaro principu veikiantys matuokliai gali būti montuojami tiek prieš šviesoforą, tiek už jo, taigi atitinka perkančiosios organizacijos pagrįstus poreikius. Atitinkamai apelianto siūlomų radaro principu veikiančių matuoklių lygiavertiškumas, turint omenyje, kur matuokliams montuoti jau yra paruošta infrastruktūra, neįrodytas (CPK 12 str. 178 str.), kaip ir neįrodyta, kad apelianto siūlomi matuokliai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, iš dalies nulemtus ir valdomos infrastruktūros. Taigi byloje nepaneigtas perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti pažeidimų fiksavimo paslaugas būtent dviejų tipų matuokliais.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas pripažįsta perkančiąją organizaciją turėjus pagrindą reikalauti pažeidimų fiksavimo paslaugų dviejų tipų matuokliais. Atitinkamai bylos išnagrinėjimui nebereikšmingi kiti argumentai dėl ieškovo siūlomų matuoklių atitikimo Techninėje specifikacijoje nurodytiems kitiems funkcionalumo reikalavimams (galimybė matuokliu fiksuoti ir raudonos šviesos pažeidimus).

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui (apeliantui) neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: viešosios įstaigos „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ vaistų, etilo alkoholio, vakcinų, tvarsliavos ir tuberkulino pirkimo sąlygas ir VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo sąlygas.

Teisėjai Dalia KačinskienėKazys KailiūnasAlvydas Poškus