Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-293-318/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1S-293-318/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14473-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Algimantas Valantinas, Justas Namavičius
Kaltinamasis
M. G.
Byla Nr. 1S-293-318/2019
Proceso Nr. 1-01-1-14473-2017-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje - dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9 val. 20 min. – 11 val. 20 min., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. 2018 m. sausio 25 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu negali būti pasiekti.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis M. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nepatikrinęs, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę, taip pat išsamiai neišnagrinėjęs galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

4.2. Skunde pabrėžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma daugiau kaip dvejus metus. Kaltinamasis cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį byloje Nr. 1S-184-202/2018, kurioje konstatuota, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, ir, ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.3. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog jis gali slėptis nuo teismo, nes su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryšiai, nei darbiniai, nei šeiminiai. Skunde pažymima, kad 2016 m. kovo 10 d. jam buvo išduota individualios veiklos pažyma, jis visą laiką dirbo, todėl teismo teiginys, jog jis pajamas prasimano nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas, o tai, kad jis neturi šeiminių santykių, savaime nepagrindžia išvados, kad jis gali slėptis nuo teismo. Net ir suprasdamas, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, jis neturi pagrindo slėptis, kadangi nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos, bei tiki, jog jo nekaltumas bus įrodytas. Skunde nurodoma ir tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

4.4. Skunde teigiama, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima būtų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra akcentavęs, jog šeimos ar darbo santykių neturėjimas dar nereiškia, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas (sprendimai bylose KUC prieš Slovakiją, Sulaoja prieš Estiją). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas - švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas apsiribojo pakankamai formalaus pobūdžio teiginiais, konstatuojant, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų ir kad M. G. teisės, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamojo nuomone, Kauno apygardos teisme svarstant kardomosios priemonės - suėmimo - termino pratęsimo klausimą, nebuvo išsamiai įvertintos baudžiamosios bylos aplinkybės, neįvertinta, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

4.5. Skunde kaltinamasis pažymi ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatų teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra teisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).

4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę dar prieš pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, neproporcingai nesuvaržant kaltinamojo teisių, o tai, kad asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. skundas atmetamas

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Kaltinamasis skunde nurodo, kad inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Byloje surinktų faktinių duomenų visuma - kaltinamųjų V. Š., iš dalies paties M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. M (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. G. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad (įtariamasis) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

8.2. Pratęsdamas suėmimo terminą apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. pareikštas kaltinamas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Už jam inkriminuojamą nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, teisingai įvertino įtariamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenimis M. G. yra nevedęs, neturi vaikų, išlaikytinių. Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis taip pat kaltinamas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to kaltinamasis ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje. Aplinkybė, kad kaltinamasis nuo 2016 m. kovo 10 d. galėjo vykdyti individualią veiklą (duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas byloje nėra), nepakankama išvadai, kad M. G. saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Apygardos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, jog kaltinamojo teistumas užsienio valstybėje leidžia spręsti apie jo turimus ryšius užsienyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ar ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, todėl grėsmė, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo yra didelė, vienintelė priemonė jos išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas. Apygardos teismas darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo, tinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

8.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8.4. Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas M. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Šis nusikaltimas galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe, remiantis nusikalstamos veikos aprašymu, jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. G. galimai padarė būdamas teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Vėliausiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Duomenų apie kaltinamojo pajamas iš individualios veiklos, byloje nėra. Taigi visi šie aptarti duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog M. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

9. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

10. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamajam M. G. netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos duomenų visumą, M. G. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. G. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad šioje byloje M. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, tačiau kaltinamasis pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi jam vėl buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo tęsimo būtinumą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas M. G., pobūdį ir sunkumą, pagrįstai manytina, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingą, galimai bendrininkų grupe padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M. G. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam M. G. šioje proceso stadijoje maksimaliam trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Justas NamavičiusRegina PocienėAlgimantas Valantinas