- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1-53-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00135-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- D. M., E. K., D. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
E. K., (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji E. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. dirbdama pagal 2008-10-09 darbo sutartį Nr. 65 UAB „duomenys neskelbtini”, įmonės kodas 151471560, registruota duomenys neskelbtini, priklausančioje neapmuitinamų prekių parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, kasininke-pardavėja, būdama 2008-10-29 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, pasirašytinai supažindinta su 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini” direktorės D. K. įsakymu Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos”, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ aprašo III d. 20 p. reikalavimus, kad „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma-su kasos pajamu orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. <...>. Iki inkasavimo dalis pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimą, gali būti perkelta į tam skirtą vietą, įrengtą kasos operacijų, atlikimo vietoje arba gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo“ ir nesilaikydama 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. įsakymo Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ reikalavimų, kad „pardavėjas kasininkas iki inkasavimo dalį pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimo sumą, perkelia į tam skirtą vielą, kurioje pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo. Kasininkas perkeldamas pinigus iš kasos į tam skirtą vietą užpildo pinigų išėmimo- inkasavimo žurnalą“, t. y. laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2010-01-31 perkeldama pinigus iš kasos į tam skirtą vietą (seifą), sąmoningai nepildė pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo, laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2010-02-25 inkasatoriams grynųjų pinigų perdavė mažiau, negu buvo išimta iš kasos ir nurodyta kasos aparato žurnalo stulpelyje „inkasacija Lt”, taip iš nurodytos parduotuvės, patalpose esančio seifo tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – 700 Lt.
Kaltinamoji D. S. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. dirbdama pagal 2008-09-05 darbo sutartį Nr. 63, UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 151471560, registruota duomenys neskelbtini, priklausiančioje neapmuitinamų prekių parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, kasininke-pardavėja, būdama 2008-09-05 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, pasirašytinai supažindinta su 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. įsakymu Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ aprašo III d. 20 p. reikalavimus, kad „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma-su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma.<...>. Iki inkasavimo dalis pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimą, gali būti perkelta į tam skirtą vietą, įrengtą kasos operacijų atlikimo vietoje arba gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo“ ir nesilaikydama 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. įsakymo Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ reikalavimų, kad „pardavėjas kasininkas iki inkasavimo dalį pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimo sumą, perkelia į tam skirtą vietą, kurioje pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo. Kasininkas perkeldamas pinigus iš kasos į tam skirtą vietą užpildo pinigų išėmimo- inkasavimo žurnalą“, t. y laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2010-01-31 perkeldama pinigus iš kasos į tam skirtą vietą (seifą), sąmoningai nepildė pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo, laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2010-02-25 inkasatoriams grynųjų pinigų perdavė mažiau negu buvo išimta iš kasos ir nurodyta kasos aparato žurnalo stulpelyje „inkasacija Lt“, taip iš parduotuvės, adresu duomenys neskelbtini, patalpose esančio seifo tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini” turtą – 17 630 Lt.
Kaltinamoji D. M. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. dirbdama pagal 2006-06-29 darbo sutartį Nr. 41, UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 151471560, registruotą duomenys neskelbtini, priklausiančioje neapmuitinamų prekių parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, kasininke-pardavėja, būdama 2006-06-29 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, pasirašytinai supažindinta su 2009-05-18 UAB „duomenys neskelbtini“ generalinio direktoriaus G. K. įsakymu Nr. 17 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“, veikdama kartu su D. S., kuri dirbdama pagal 2008-09-05 darbo sutartį Nr. 63 UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 151471560, registruota duomenys neskelbtini, priklausiančioje neapmuitinamų prekių parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, kasininke-pardavėja, būdama 2008-09-05 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą pasirašytinai supažindinta su UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. 2009-02-02 įsakymu Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ ir E. K., kuri dirbdama pagal 2008-10-09 darbo sutartį Nr. 65 UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 151471560, registruota duomenys neskelbtini, priklausančioje neapmuitinamų prekių parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, kasininke-pardavėja, būdama 2008-10-29 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi materialiai atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą, pasirašytinai supažindinta su 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. įsakymu Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ aprašo III d. 20 p. reikalavimus, kad „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma-su kasos pajamu orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. <...>. Iki inkasavimo dalis pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimą, gali būti perkelta į tam skirtą vietą ,įrengtą kasos operacijų atlikimo vietoje arba gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo“ ir nesilaikydama 2009-05-18 UAB „duomenys neskelbtini“ generalinio direktoriaus G. K. įsakymo Nr. 17 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ reikalavimų, kad „pardavėjas kasininkas iki inkasavimo dalį pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimo sumą, perkelia į tam skirtą vietą, kurioje pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo . Kasininkas perkeldamas pinigus iš kasos į tam skirtą vietą užpildo pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalą“, t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2009-12-14 perkeldama pinigus iš kasos į tam skirtą vietą (seifą), sąmoningai nepildė pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo, laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2009-12-14 inkasatoriams grynųjų pinigų perdavė mažiau negu buvo išimta iš kasos ir nurodyta kasos aparato žurnalo stulpelyje „inkasacija Lt”, taip nenustatytomis sumomis iš parduotuvės, adresu duomenys neskelbtini, patalpose esančio seifo tyčia, bendrais veiksmais pasisavino joms patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį didelės vertės 70 480 Lt turtą.
Kaltinamoji D. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2009-06-29 iš viso 4 savaites dirbo kasininke-pardavėja neapmokestintų prekių parduotuvėje, adresu duomenys neskelbtini, kai reikdavo atostogų metų pavaduoti ten dirbančias pardavėjas. Teigia nežinanti, kaip atsirado 70 480 Lt trūkumas. Parodo, kad, kas priklausė jai patikrinti parduotuvėje, tai viską kaip kasininkė-pardavėja patikrindavo. Nurodo, jog praėjus darbo savaitei dirbusi pardavėja perduodavo kitai pardavėjai prekes bei kasą, t. y. suprekiautas prekes įmušdavo į kasos aparatą, pinigus išimdavo iš kasos ir su kasos kvitu, kuriame nurodyta pinigų išimta suma, padėdavo į seifą. Neneigia, kad buvo pasirašytinai supažindinta su UAB „duomenys neskelbtini“ įsakymu dėl grynųjų pinigų apskaitos. Parodo, kad priimant pamainą buvo spausdinama kasos X ataskaita, kurioje nurodyta, kiek pinigų yra kasoje, ir viskas visada jai sutapdavo. Perduodant pamainą kitai pamainai, jokie dokumentai nebuvo pildomi. Kadangi matosi, kas lieka kasoje spausdinant X ataskaitą, kiekvienas gali išspausdinti, kitas spausdindamas taip pat mato, kiek pinigų yra kasoje, kiek palikta grąžai bei kiek jų yra seife. Teigia, kad ji su E. K. palikdavo seife grynuosius pinigus, „pundeliais“ surištus su visais kvitais, kuriuose matydavosi, kokia suma yra, ir, peržiūrėjus kvitukus, matėsi, kad pinigų suma atitinka tą sumą, kokia išimta. Taip pat parodo, kad nuo seifo buvo vienas raktas, o nuo parduotuvės du, jai raktą palikdavo išeinanti atostogų pardavėja. Aiškina, kad rakto perdavimo fiksavimo nebūdavo, be to, jai dirbant minėtoje parduotuvėje raktas nuo seifo nebuvo dingęs. Aiškina, kad darbo dienos pabaigoje buvo nuimama Z ataskaita, kurioje matyti, kiek kartų ir kokią sumą ji išėmė. Nurodo, kad pardavėjos palikdavo dalį pinigų kasoje grąžai ir dėl tų pinigų buvo pildomas kasos operacijų žurnalas, pildomas ankstesnis likutis bei pinigų likutis kasoje. Parodo, kad pinigus inkasavo tik vieną kartą, tris kartus perdavė jau paruoštus inkasacinius maišus, kuriuos jai buvo paruošusi D. S.. Be to, nurodo, kad D. S. palikdavo jai savo pamainos pinigus jau inkasuotus inkasavimo maiše, ji savo pinigus palikdavo seife su visais kvitukais, nes perduodavo pamainą pirmadienį, o inkasatoriai atvažiuodavo antradienį, ir todėl ji neturėjo galimybės šių pinigų atiduoti. Neneigia, kad susipažinusi su Įsakymu Nr. 17 dėl pinigų inkasavimo tvarkos, kuriame nurodyta, kad kasininkės perduodamos pinigus užpildo pinigų inkasavimo žurnalą, tačiau jai atvykus dirbti į nurodytą parduotuvę niekas su tuo žurnalu nesupažindino, tokio žurnalo apskritai nebuvo, nors dirbant kitoje parduotuvėje, tai turėjo tokį žurnalą ir jį pildė. Nurodo, kad parduotuvę užrakindavo ir atrakindavo dalyvaujant muitinės atstovui bei jam plombuojant parduotuvės duris. Taip pat aiškina, kad kasos knyga nebuvo vedama, buvo vedamas kasos aparato žurnalas. Teigia, jog pagal jos skaičiavimus pas ją nėra jokio pinigų trūkumo, nes kiek buvo suprekiauta pinigų, tiek ir atiduota.
Kaltinamoji D. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo sudariusi darbo sutartį su UAB ,,duomenys neskelbtini“ ir kartu su E. K. 2008 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti pardavėja duomenys neskelbtini, parduotuvėje, tačiau jokių pinigų iš bendrovės nepasisavino. Teigia, kad pagal savo pareigas ji turėjo parduoti prekę, prižiūrėti salę, išimti ir inkasuoti pinigus, po to išimtus pinigus iš kasos įdėti į seifą. Neneigia, jog pasirašytinai buvo supažindinta su bendrovės įsakymu dėl grynųjų pinigų apskaitos parduotuvėje bei tai, jog buvo visiškai materialiai atsakinga. Aiškina, kad perduodant pamainą, buvo pildoma tik kasos knyga, įklijuojama kiekvienos dienos Z ataskaita, surašyti duomenys. Nurodo, jog pamainos keisdavosi kas savaitę, kiekvieną pirmadienį, pardavėjos persiskaičiuodavo prekių likučius, kiek turi būti tą dieną ir valandą, ir pinigus, buvusius seife, susiskaičiuodavo bei inkasuodavo, jei spėdavo, tačiau jei nespėdavo, tai inkasuodavo kitas asmuo. Parodo, kad nuo seifo buvo vienas raktas, nors tiksliai nepamena, bet parduotuvės raktus turėjo ji ir E. K.. Paaiškina, kad seifo rakto perdavimo tvarka nebuvo nustatyta, taip pat šis raktas nebuvo dingęs. Be to, aiškina, kad bendrovės buhalterė jai nieko nesakė apie inkasavimo žurnalo pildymą, dėl tokio žurnalo pildymo nebuvo jokio susitarimo su E. K., nes viena kita pasitikėjo, žurnalas nebuvo reikalingas. Teigia, kad savaitę atidirbus per savo išeigines neatvažiuodavo į parduotuvę, kai ten dirbo E. K. ar D. M., joms palikdavo iš anksto paruoštus inkasuotus maišeliuose pinigus, nors inkasacija turėdavo vykti per jų darbo laikotarpį. Nurodo kad suskaičiuodavo bendrą sumą, kiek atiduoda inkasatoriams, ir pinigų sumos nesutikrindavo su iš kasos išimtais čekiais, nes buvo garantuota, kad pinigų suma, kurią atiduodavo, sutapdavo su čekyje esančia suma, seifas likdavo tuščias. Po nustatyto pinigų trūkumo pradėjo vesti laisvos formos žurnalą, buhalterė atsiuntė pavyzdį, kaip užsivesti sąsiuvinį. Taip pat nurodo, jog pašaliniai asmenys patekti į patalpą, kur stovėjo seifas ir laikomi pinigai, negalėjo. Teigia, kad visus rastus pinigus seife atiduodavo inkasatoriams, tačiau kaip galėjo atsirasti pinigų trūkumas, paaiškinti negali netgi ir tais atvejais, kai dirbo viena.
Kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad neapmuitinamų prekių parduotuvėje Nidos pasienio poste pradėjo dirbti 2008 m. spalio 9 dieną. Aiškina, kad L. K. apmokė dirbti su sistemomis „Euroskaita“ ir „Kasapro“. Tuo metu D. S. jai buvo pristatyta kaip parduotuvės vedėja. Nurodo, jog pinigus, gautus už parduotas prekes, išimdavo ir kai susikaupdavo didesnė suma, pinigų išėmimo lapelį dėdavo prie pinigų sumos ir tą pinigų sumą perrišdavo gumute ir sudėdavo į vokelį. Parodo, kad nuo 2008 m. gruodžio mėnesio dirbo po savaitę pasikeisdamos, keitimosi diena buvo pirmadienis, tačiau iki gruodžio mėnesio su D. S. dirbo beveik kasdien kartu. Pamena, kad po pirmo mėnesio užpildyto kasos aparato žurnalo kopijas siuntė įmonės buhalterei, po kurio laiko ši paskambino ir pasakė, kad tokių šiukšlių nerenka, nes jai reikalingi duomenys tik iš kasos aparato. Aiškina, kad per savaitę savo uždirbtus pinigus inkasuodavo ne kiekvieną dieną, nes nebuvo įmonėje nustatyta suma, kokią galima pasilikti kasos stalčiuje. Nurodo, jog spręsdavo pati, kiek pinigų inkasuoti. Jei būdavo virš tūkstančio litų, stengdavosi išimti iš kasos ir su išėmimo lapeliu padėdavo į seifą. Atėjus pirmadieniui ją pakeisdavo D. S., tačiau kartu su ja pinigų neperskaičiuodavo. Parodo, kad jei nespėdavo inkasuoti pinigų, tai jos pinigai už prekybą atsidurdavo D. S. pamainoje ir pastaroji šiuos pinigus inkasuodavo. Teigia, kad kurį laiką pardavėjos neturėjo savo atskirų prisijungimo kodų sistemoje, dirbo vienu kodu. Atsiradus atskiriems kodams, būdavo atvejų, kad D. S. prisijungdavo jos kodu. Aiškina, kad pasitikėjo ja ir nematė nieko blogo, žinojo viena kitos kodus, o valdžios buvo pasakyta, jog jiems svarbu, kad parduotuvė dirbtų. Pamena, jog D. S. kurį laiką nebuvo, tai ji praktiškai viską ir pasirašė kasos operacijų žurnale. Nurodo, kad D. S. paliktų pinigų neskaičiuodavo, kiek yra Z ataskaitoje ir kiek atiduodavo inkasatoriui pinigų, niekada nelygindavo, paprasčiausiai netikrindavo, kiekvieną dieną dėdavo pinigus su lapeliu bei lapelyje matydavo, kad suma atitinka. Nepamena, kada pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įrašyta, kad reikia pildyti inkasavimo žurnalą. Kadangi buvo ne viena, pinigus skaičiavo kartu su D. S., bet jų tikrai nesutikrindavo su kasos operacijų žurnalu ar su kompiuterine sistema. Nurodo, kad įdėtus į seifą pinigus suskaičiuodavo ir surašius bendrą sumą atiduodavo užplombuotą maišą inkasatoriams. Parodo, jog nuo 2009 m. liepos mėn. savo darbo metu išimtus iš kasos pinigus pradėjo dėti atskirai į seifą nuo D. S. dedamų pinigų, nes ši pasakė, kad savo pinigus inkasuos atskirai. Neprisimena, kiek buvo raktų nuo seifo. Seifas buvo tualeto patalpose, spintelėje. Neneigia, kad pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. Teigia, kad su kitomis pardavėjomis dėl pinigų pasisavinimo nesitarė.
Liudytojas M. T. parodė, kad jis yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, joje pradėjo dirbti 2009 metų gruodžio pradžioje. Nurodo, kad kompanijos savininkas užsakė auditą, nes keitėsi direktorius. Audito metu auditorė atkreipė jų dėmesį, kad yra pinigų nesutapimai Nidos parduotuvėje. Nuvažiavę į parduotuvę, pasidarė prekių ir pinigų inventorizaciją bei pamatė, kad trūkumai tikrai gali būti. Nenorėdami apkaltinti nekaltų žmonių pats asmeniškai ir buhalterė I. Z. mėnesį laiko analizavo visus skaičius ir kovo mėnesį įsitikino, kad tikrai yra trūkumas, todėl pranešė apie tai policijai. Teigia, kad atlikus inventorizaciją Nidos parduotuvėje nuo 2010 sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d. nustatytas 71 004 Lt trūkumas. Parodo, jog pasikvietę kartu D. S. ir E. K. paklausė, kodėl atsirado trūkumas, jos atsakė, kad nežino, kodėl taip atsitiko. Mano, jog trūkumas kaupėsi nuo 2008 metų spalio. Nurodo, kad kiek yra susipažinęs su įmonės dokumentais dėl inkasavimo tvarkos, tai buvo ankstesnės direktorės įsakymas, tačiau jis buvo nevykdomas, nes bendra tvarka tokia buvo, kad yra kažkiek suprekiaujama, išimama iš kasos ir dedama į seifą, tai turėjo būti fiksuojama, kokios konkrečiai sumos, ir po to atiduodama inkasatoriams pagal poreikį. Vieną kartą per savaitę (pirmadieniais), pasibaigus pamainai, inkasuojami per savaitę už prekybą gauti pinigai. Be to, nurodo, kad su pardavėjomis buvo pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Taip pat aiškina, kad D. M. nebuvo atleista iš darbo, nes išanalizuoti skaičiai parodė, jog ji prisidėti prie šio nusikaltimo neturėjo galimybės. Nežino, kiek buvo raktų nuo seifo ir nuo parduotuvės spynų laukinių durų, tačiau žino, kad parduotuvės vedėja tikrai turėjo.
Liudytoja I. S. parodė, kad dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ buhaltere nuo 2003 m. Vyr. buhaltere tapo 2009 metų pabaigoje. Nurodo, kad Nidos parduotuvė atsidarė 2008 metais rudenį, buvo surašyti įsakymai, priimti darbuotojai, pasirašytos materialinės atsakomybės sutartys. Aiškina, jog prekes į parduotuvę veždavo logistikos darbuotojai, kartu su prekėmis keliaudavo važtaraščiai, prekyba buvo vykdoma kasos aparatu bei grynaisiais pinigais. Baigus darbą, kiekviena dirbanti pardavėja turėdavo nuskaityti dienos ataskaitą, užpildyti kasos aparato žurnalą ir pinigus padėti į seifą, be to, reikėjo užpildyti žurnalą pinigams inkasuoti. Susikaupus tam tikrai pinigų sumai reikėjo kviesti inkasatorius ir atiduoti visus išimtus pinigus. Mėnesiui pasibaigus, nuskaitydavo mėnesinę ataskaitą. Nurodo, kad parduotuvėje atsakinga už buhalterinių dokumentų tvarkymą buvo vedėja D. S.. Nuvažiavus į parduotuvę nerado seifui tvarkyti užvestos knygos, nebuvo pildoma knyga.
Teigia, jog grynųjų pinigų laikymo likučio limitas nebuvo nustatytas, kasos knyga nebuvo vedama, turėjo būti vedamas pinigų, padėtų į seifą ir perduotų inkasatoriams, žurnalas. Per pirmą inventorizaciją nustatytas grynųjų pinigų trūkumas buvo 71010 litų, tačiau pardavėjos informuotos nebuvo, nes galvojo, kad ne visi dokumentai pateikti bei toks grynųjų pinigų likutis yra seife. Vėliau auditorė perspėjo, kad Nidos parduotuvėje yra didoki likučiai. Tada susitikrino į banką įplaukusius pinigus su inkasavimo lapeliais, kuriuos atiduoda inkasatoriams, bei už visą pardavėjų darbo laikotarpį kasos aparato žurnalą, kiek įmušta pinigų į kasą ir kiek išimta iš kasos pinigų. Kai sutikrino grynųjų pinigų judėjimą, nustatė trūkumą virš 70 000 Lt. Aiškina, kad buvo atliekamos pačių prekių mėnesinės inventorizacijos, bet ne piniginių lėšų. Inventorizacija buvo daroma 2010 metais. Nurodo, kad inkasavimo procesui stebėti Nidos parduotuvėje pardavėjoms buvo pasakyta pačioms užsivesti paprastą sąsiuvinį, bet neatsimena, ar toks sąsiuvinis buvo pirktas.
Liudytoja I. Z. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį pradėjo dirbi UAB „duomenys neskelbtini“ buhaltere. Bendrovė turėjo tris parduotuves, viena jų buvo Nidoje. Po audito buhalteriškai nesutapo likučiai su kasoje esančiais likučiais. Aiškina, jog kasos žurnaluose ir ataskaitose matėsi, kokios yra apyvartos. Iš inkasacinių lapelių matė, kiek į banką įnešta pinigų, ir kartu su auditu nustatė, jog kasos likučiai nesutapo. Teigia, kad po realaus patikrinimo parduotuvėje nustatytas 71 004 Lt trūkumas. 2010-02-25 buvo papildomai padaryta inventorizacija, joje nedalyvavo. Nurodo, kad pardavėjos dirbo savaitėmis, vieną savaitę viena, kitą – kita, turėjo pildyti už kiekvieną dieną kasos ataskaitas bei pinigų išėmimo žurnalą, kadangi inkasatoriai atvažiuodavo vieną kartą per savaitę, tai pinigus, išimtus iš kasos, laikė seife. Po to juos visus sudėdavo ir inkasuodavo. Pagal nustatytą tvarką turėjo pinigus išimti ir dėti į seifą su pinigų išėmimo kvitukais. Teigia, kad išimtiems pinigams pardavėjos turėjo pildyti pinigų išėmimo inkasavimo žurnalą, tačiau jis nebuvo pildomas. Žurnalą turėjo pildyti tuomet, kai iš kasos buvo išimami pinigai už prekybą, o išėmimai iš kasos daromi, kai surinkta didelė suma. Iš kasos stalčiaus galėjo būti išimami pinigai ir ne kiekvieną dieną, tačiau jei apyvarta didelė, jei fiziškai nebetelpa kasos stalčiuje, tai išimami. Kiek pinigų išimta konkrečią dieną, matosi pagal kasos X ataskaitą. Parodo, kad 2010 metų sausio 31 d. ji ir vyr. buhalterė I. S. važiavo į Nidos parduotuvę. Atvykusios padarė pinigų patikrinimą parduotuvės kasoje. Natūroje suskaičiavo pinigus, iškart sulygino su X ataskaita ir kasoje faktinis kiekis su X ataskaita sutapo, buvo pasirašytas patikrinimo aktas. Kitą dieną atvykę į darbus tikrino su buhalterinės apskaitos duomenimis ir pasitvirtino, kad trūksta pinigų.
Liudytojas G. K. parodė, kad yra UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius. Aiškina, jog Neringoje parduotuvė galėjo būti atidaryta 2008 m. spalio mėnesį. D. S. buvo parduotuvės vyresnioji, o E. K. pardavėja kasininkė. Teigia, jog dėl pinigų dingimo sužinojęs iš savo darbuotojų, po to buvo atliktas auditas, ir po jo nustatytas didelis kasos likutis, atsirado pinigų trūkumas. Po parduotuvės patikrinimo jį informavo, jog yra grynųjų pinigų trūkumas. Parodo, kad pinigų iš seifo neėmęs, rakto nuo jo neturėjęs.
Liudytoja A. L. parodė, kad 2010-01-19 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ audito biuro ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios pagrindu audito biuras įsipareigojo atlikti 2009 metų finansinių ataskaitų peržiūrą. Nurodo, kad tikrinimas vyko UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, kadangi tai nebuvo auditas, ji turėjo peržiūrėti visas ataskaitas, finansinės atsakomybės dokumentus, fiksavo visas negeroves. Teigia, jog tikrinant pinigines lėšas, tikrino banką ir įmonės kasą, pasižiūrėjo visų kitų parduotuvių kasas, pasižiūrėjo, kokie likučiai, ir nustatė Nidoje per didelius piniginių lėšų likučius bei apie tai pranešė M. T..
Liudytojas R. C. J. parodė, kad dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ juristu. Parodo, jog Nidos parduotuvė buvo atidaryta 2008 metų lapkričio mėnesį, į darbą priimtos D. S. ir E. K. pardavėjomis-kasininkėmis. Aiškina, kad minėtoje parduotuvėje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas ir 2010 m. vasario 25 d. į parduotuvę atvyko komisija, atlikta prekių ir pinigų inventorizacija. Po to vyko auditas, kuris nustatė pinigų trūkumą. Nurodo, kad D. S. ir E. K. žinojo apie nustatytą tvarką Nidos parduotuvėje, buvo išleistos pareiginės instrukcijos bei sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Aiškina, jog atostogų metu jas keitė D. M.. Parodo, kad įmonės vadovai buvo išleidę įsakymą dėl pinigų inkasavimo žurnalo. Nurodo, kad pabaigus pamainą pardavėjos privalėjo suskaičiuoti išimtus pinigus ir juos padėti į seifą bei užpildyti žurnalą, išsikviesti tą dieną, kai jos baigia darbą, inkasatorius ir perduoti pinigus, kuriuos gavo prekiaudamos per savaitę. Teigia, jog vasario 25 d. buvo surašyti du aktai dėl materialinių vertybių, tai yra prekių, kurios buvo parduotuvėje, ir aktas dėl piniginių lėšų, jame užfiksuotas grynųjų pinigų trūkumas – 71004 Lt. Be to, nurodo, jog nuo seifo buvo du raktai, vienas pas E. K., kitas pas D. S..
Iš 2010-06-23 specialisto išvados Nr. 4 (0519) matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės, esančios adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, pateiktą kasos operacijų žurnalą ir kiekvienos dienos (Z) ataskaitas, atspausdintas kvite, kurie suklijuoti kasos aparato žurnale, pasirašyti D. S., E. K. ir jas pavadavusios D. M. vardu, laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-02-25 iš viso išimta grynųjų pinigų 589570 Lt. Šios pajamos nurodytos kiekvienos dienos (Z) ataskaitose, kvito eilutėje „Išimta grynųjų“ , kurie surašyti „Kasos operacijų žurnalo“ suvestinėje už kiekvieną mėnesį grafoje „Grynieji pinigai kasos aparato kasoje “ eilutėje „Inkasuota“. Atlikus UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktų dokumentų tyrimą, nustatyta, kad įmonės Nidos parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, nesurašė kasos pajamų ir išlaidų orderių, nevedė kasos knygos (grynųjų pinigų apskaitos registro ar kt.), nevedė grynųjų pinigų likučio, privalomo saugoti parduotuvės seife. Ištyrus UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės kiekvienos dienos (Z) ataskaitas (kvitus), kasos operacijų žurnalo duomenis ir sulyginus su pakvitavimais, gautais iš „G4S“ bendrovės, ir su įmonės SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL išrašais, nustatyta, kad ne visi grynieji pinigai, išimti iš parduotuvės kasos, perduoti „G4S“ bendrovės inkasatoriams. UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvėje, adresu Nidos/Smiltynės plentas 2, Neringa, už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2010-02-25 nustatytas grynųjų pinigų judėjimas: išimta 589570 Lt, inkasuota 513190 Lt, neperduotų „G4S“ bendrovės inkasatoriams pinigų likutis Nidos parduotuvės seife – 76580 Lt. UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės pardavėjos-kasininkės laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-02-25 inkasavo 513190 Lt: D. S. inkasavo 289840 Lt, E. K. inkasavo 218850 Lt, D. M. inkasavo 4500 Lt. UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės 2010-02-25 „Piniginių lėšų inventorizacijos akte Nr. 3 nurodyta, kad „faktiškai rasta parduotuvės seife 6351,83 Lt“. UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės pardavėjoms-kasininkėms D. S., E. K., D. M. laiku neinkasuojant visų pinigų, esančių parduotuvės seife, susidarė grynųjų pinigų skirtumas – 70028,17 Lt (išimta 589570, inkasuota 513190, seife 6351,83). Laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-02-25 pagal dokumentų tyrimui pateiktus UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus ir tvarkomą įmonės buhalterinę apskaitą galima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (b. l.144–164, t.7).
Iš 2011-12-22 specialisto konsultacijos Nr. 40-25-ISI-1661 matyti, kad tyrimo atlikimui pateiktoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2010-06-23 specialisto išvadoje Nr. 4(0549) nurodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinė apskaita nuo 2008-10-15 iki 20l0-02-25 tvarkoma nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų: 3 punkto „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas“, 4 punkto „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ ir 16 punkto „visos kasos operacijas įrašomos į kasos knyga, įmonės struktūriniai padaliniai (išskyras biudžetinių įstaigų) finansininko nustatyto tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose“, t. y. UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvėje, esančioje adresu Nidos/Smiltinės plentas 2, Neringa, nevedama kasos knyga (suvestinis apskaitos registras), nepildomi kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialistei tirti pateikta UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvės, esančios adresu Nidos/ Smiltinės plentas 2, Neringa, apskaitos dokumentai, t. y. UAB „duomenys neskelbtini“ struktūrinio padalinio apskaitos dokumentai. Taigi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nustato: įmonės struktūriniai padaliniai (išskyrus biudžetinių įstaigų) finansininko nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvė yra įmonės struktūrinis padalinys, tai pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. reikalavimus UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvė galėjo pildyti kasos knygas, bet tai nėra privaloma, taip pat neprivaloma pildyti kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių.
Tyrimo atlikimui pateiktoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2010-06-23 specialisto išvadoje Nr. 4(0549) nurodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ Nidos parduotuvėje buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 Inventorizacijos taisyklių 4 punkto „Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę“ reikalavimo. Specialisto išvadoje neteisingai nurodytas Inventorizacijos taisyklių punkto numeris, inventorizacijos atlikimas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims numatytas Inventorizacijos taisyklių 5 punkte.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo „Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų tiekimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų tiekimo) automatų modelių sąrašą, techniniai reikalavimai“ 1 dalies 2 punktas nustato:
„Dienos (pamainos) fiskalinė ataskaita (Z) – tai kasos aparatu išspausdintas fiskalinis kvitas, kuriame pateikti suminiai nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje sukaupti fiskaliniai duomenys. Ataskaitą spausdinant, šie duomenys įrašomi į fiskalinę atmintį, juos grąžinant nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje į nulinę reikšmę.
dienos (pamainos) tarpinė ataskaita (X) – tai kasos aparatu išspausdintas ne fiskalinis kvitas, kuriame pateikti suminiai duomenys, sukaupti po paskutinės dienos (pamainos) fiskalinės ataskaitos (Z) spausdinimo:
Dienos tarpinėje ataskaitoje (X) atsispindi tokie pat duomenys kaip ir dienos fiskalinėje ataskaitoje (Z).“ Pagal tyrimo atlikimui pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2010-06-23 specialisto išvadą Nr. 4(0549) nustatyta, kad atliekant objektų tyrimą buvo tirtos dienos fiskalinės ataskaitos (Z), kuriose atsispindi sumos pagal mokėjimo būdus ir valiutą ( b. l.167–170, t.7).
Iš 2012-04-23 specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-0055 matyti, kad 1. Pagrindinę UAB „duomenys neskelbtini“ kasą nuo 2008-10-15 iki 2010-02-25 iš parduotuvės, esančios duomenys neskelbtini, grynųjų pinigų įnešta nebuvo.
2. Iš viso 2008-10-24 iki 2010-02-24 iš kasos aparato išimta 589 570 Lt (242 970 Lt išimta D. S. darbo laikotarpiu, 300 500 Lt išimta E. K. darbo laikotarpiu; 40 200 Lt išimta D. M. darbo laikotarpiu ir 5 900 Lt išimta D. S. ir E. Ž. darbo laikotarpiu); inkasuota 513 190 Lt (289 840 Lt inkasavo D. S., 218 850 Lt inkasavo E. K. ir 4 500 Lt inkasavo D. M.); neinkasuotų grynųjų pinigų likutis 2010-02-25 turėjo būti 76 380 Lt.
3. Pinigų inkasavimo pakvitavimuose nurodytos darbuotojos tomis dienomis, kai buvo inkasuojami pinigai, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nedirbo.
UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvės, esančios duomenys neskelbtini, pinigus inkasavusių ir dirbusių darbuotojų suvestinė parodyta tiriamosios dalies I lentelėje.
4. UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvėje, esančioje Nidos/Smiltynės pl. 2 Neringoje, 2008-10-24 iki 2010-02-25 nesilaikyta „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ aprašo III d. 20 p. reikalavimo, nes kasos aparato žurnale nurodytos inkasuotos sumos nesutampa su inkasatorių inkasuotomis sumomis, t. y. nuo 2008-10-24 iki 2010-02-25 inkasatoriams grynųjų pinigų perduota mažiau negu nurodyta kasos aparato žurnalo stulpelyje „inkasacija Lt“, todėl nuo 2008-10-24 iki 2010-02-25 susidarė neinkasuotų pinigų likutis, 2010-10-25 neinkasuotų grynųjų pinigų likutis turėjo būti 76 380 Lt.
5. UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvės, esančios Nidos/Smiltynės pl. 2, Neringoje, 2010-02-25 piniginių lėšų inventorizacijos akte Nr. 3 nurodyta, kad parduotuvėje faktiškai rasta 6 351,83 Lt (5 900 Lt pinigų seife ir 451,83 Lt pinigų kasos aparato stalčiuje), apskaitos duomenimis turėjo būti 77 355,83 Lt, nustatytas 71 004 Lt trūkumas.
Grynųjų pinigų likutis 2008-10-25 – 0,00 Lt, nuo 2008-10-24 iki 2010-02-25 iš kasos aparato išimta grynųjų pinigų – 589 570 Lt, nuo 2008-10-24 iki 2010-02-24 inkasuota grynųjų pinigų – 513 190 Lt, 2010-02-25 neinkasuotų grynųjų pinigų likutis (seife) turėtų būti 76 380 Lt (0+589 570- 513 190), taigi 2010-02-25 UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvėje, esančioje Nidos/Smiltynės pl. 2 Neringoje, grynųjų neinkasuotų pinigų trūkumas (seife) turėtų būti 70 480 Lt (0+589 570-513 190-5 99) ( b. l.167–206, t.7).
Iš 2013-01-14 specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-1292 ir jos priedo matyti, kada (diena, valanda) ir kokiomis sumomis buvo išimti pinigai iš kasos, koks buvo neinkasuotų pinigų likutis ir kaip jis keitėsi po kiekvienos inkasacijos atskirai kiekvienos pardavėjos D. M., E. K. ir D. S. darbo laikotarpiais. Neinkasuotų pinigų likutis – 70 480 Lt (b. l. 114–152, t. 9).
Iš 2008-09-05 darbo sutarties Nr. 63 matyti, kad D. S. priimta dirbti į UAB „duomenys neskelbtini“, į pardavėjos-kasininkės pareigas nuo 2008-09-08 (b. l. 34, t. 2).
Iš 2008-09-09 darbo sutarties Nr. 65 matyti, kad E. K. priimta dirbti į UAB „duomenys neskelbtini“, į pardavėjos-kasininkės pareigas nuo 2008-10-10 (b. l. 5–6, t. 2).
Iš 2010-01-31 piniginių lėšų inventorizacijos akto Nr. 3 matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvėje nustatytas 71 004 Lt trūkumas, aktas pasirašytas I. S., R. J., A. R. ir D. S. (b. l. 7, t. 2).
Iš 2008-10-09 visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir E. K. (b. l.16, t. 2).
Iš 2008-09-05 visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir D. S. (b. l.17, t. 2).
Iš 2010-03-10 UAB „duomenys neskelbtini“ audito biuro rašto Klaipėdos AVPK NTB ENT skyriui matyti, kad 2010 m. sausio 19 d. tarp UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. 151471560, registruotos adresu duomenys neskelbtini, ir UAB „duomenys neskelbtini“ audito biuro buvo pasirašyta sutartis dėl 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio peržvalgos. Peržvalgą atliko pagal Tarptautinį audito standartą, taikomą peržvalgoms. Šis standartas reikalauja suplanuoti ir atlikti peržvalgą taip, kad galėtų nuosaikiai įsitikinti, ar finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų klaidų. Jie audito neatliko, nes pagal pasirašytą sutartį audito atlikimas nebuvo numatytas. Atlikdami 2009-12-31 balanso ir tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių) bei piniginių srautų ataskaitų ir paaiškinamojo rašto peržvalgą, atkreipė dėmesį į UAB „duomenys neskelbtini“ piniginių lėšų balansinius likučius, kurie sukėlė įtarimą, ar iš tikrųjų bendrovės padaliniuose gali būti saugomi tokie dideli grynųjų pinigų likučiai. Rekomendavo atlikti faktiškų grynųjų pinigų likučių patikrinimą. Visuose bendrovės padaliniuose, kuriuose yra disponuojama grynaisiais pinigais, buvo atliktos inventorizacijos. Grynųjų pinigų trūkumas buvo nustatytas tik bendrovės Nidos padalinyje. Galutinė trūkumo 2010 01 31 suma yra 71 004 Lt. Jie tai patvirtino. Kadangi jie, kaip ir minėjo anksčiau, atliko tik finansinių ataskaitų rinkinio už 2009 metus peržvalgą, o piniginių lėšų trūkumo išaiškėjimas yra jau pobalansinis įvykis, todėl peržvalgos ataskaitoje šio trūkumo nefiksavo. Nustatytas grynųjų pinigų trūkumas yra gana žymus, jo susidarymą galėjo sąlygoti nusikalstami veiksmai, todėl mano, kad jų pareiga yra apie tai informuoti (b. l. 30, t. 2).
Iš pardavėjo-kasininko pareiginių nuostatų matyti, kad jie buvo 2008-04-04 patvirtinti UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-1 (b. l. 3–6, t. 3) ir kad 2008-09-05 su jais susipažino D. S. ir 2008-10-09 E. K. (b. l. 99–103, t. 3).
Iš pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo kopijos matyti, kad jis buvo pradėtas pildyti 2010-02-01 (b. l. 95–98, t. 3).
Iš 2009-02-02 įsakymo Nr. 03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ matyti, kad D. S. ir E. K. buvo supažindintos su įsakymu ir šiame įsakyme nurodyta, kad pardavėjas kasininkas (darbuotojas, atsakingas už darbą su kasos aparatu) iki inkasavimo dalį pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimo sumą, perkelia į tam skirtą vietą, kurioje pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo. Kasininkas perkeldamas pinigus iš kasos į tam skirtą vietą užpildo pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalą. Pinigai inkasuojami pagal užsakymą. Atlikus inkasavimą, užpildomas pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalas (b. l. 51, t. 4).
Iš UAB „duomenys neskelbtini“ 2010-04-09 rašto Nr. 103 matyti, kad D. M. parduotuvėje Nidos PKP dirbo nuo 2009-06-30 iki 2009-07-06, nuo 2009-08-17 iki 2009-08-24, nuo 2009-11-02 iki 2009-11-09, nuo 2009-12-07 iki 2009-12-14 (b. l. 53, t. 4).
Iš 2006-06-29 darbo sutarties Nr. 41 matyti, kad D. M. priimta į UAB „duomenys neskelbtini“ kasininke nuo 2006-07-03 (b. l. 189–192, t. 4).
Iš 2006-06-29 sutarties matyti, kad su D. M. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 193–194, t. 4).
Iš 2009-05-18 įsakymo Nr.17 matyti, kad D. M. buvo supažindinta su pinigų inkasavimo tvarka (b. l. 195, t. 4).
Kaltinamosios E. K. ir D. S. savo kaltę neigia, tačiau šioje byloje surinktų duomenų visuma leidžia teigti, jog pastarosios pasisavino joms patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą, o kaltinamoji D. M. nepadarė jai inkriminuoto turto pasisavinimo.
Veikų kvalifikacija, civilinis ieškinys, bausmių paskyrimo motyvai ir kt. klausimai
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje, arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, kaltinamosios E. K. ir D. S. buvo visiškai materialiai atsakingos už joms patikėtų grynųjų pinigų laikymą, tvarkymą ir saugojimą (2008-09-05 ir 2008-10-09 visiškos materialinės atsakomybės sutartys, t. 2, b. l. 16, 17). Pardavėjo–kasininko pareiginių nuostatų, su kuriais kaltinamosios buvo supažindintos pasirašytinai, 13 punkte nurodyta, kad jos privalėjo atlikti piniginių lėšų priėmimo bei išdavimo, apskaitos ir apsaugos operacijas, 19 punkte – organizuoti nepriekaištingą įmonės kasos darbą, 34 punkte – vykdyti vadovo nurodymus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, t. y. vykdyti 2009-02-02 UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės D. K. įsakymą Nr.03 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“, D. M. 2009-05-18 direktoriaus G. K. įsakymą Nr. 17 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ būtent, kad „pardavėjas kasininkas iki inkasavimo dalį pinigų saugumo sumetimais, pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimo sumą, perkelia į tam skirtą vietą, kurioje pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo. Kasininkas perkeldamas pinigus iš kasos į tam skirtą vietą užpildo pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalą“. Taip pat kaltinamosios privalėjo vykdyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ aprašo III d. 20 punkto reikalavimus, kad „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma su kasos pajamu orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. <...>. Iki inkasavimo dalis pinigų saugumo sumetimais pagal kasos aparatu išspausdintą kasos aparato kvitą, kuriame pažymima apie grynųjų pinigų išėmimą, gali būti perkelta į tam skirtą vietą, įrengtą kasos operacijų atlikimo vietoje arba gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugomi iki inkasavimo“. Be to, kaltinamosios pasirašytinai buvo supažindintos ir su direktoriaus įsakymais „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“. Tačiau, kaip matyti iš pačių kaltinamųjų D. M., E. K., D. S., liudytojų M. T., I. S., I. Z., R. C. J. parodymų, paminėti įsakymai ir minėti Vyriausybės nutarimo reikalavimai nebuvo vykdomi, t. y. nebuvo vedamas ir pildomas išėmimo-inkasavimo žurnalas, iš kurio būtų galima tiksliai nustatyti, kokią pinigų sumą kiekviena pardavėja paimdavo iš kasos, įdėdavo į seifą ir inkasuodavo.
Kaip nustatyta iš kaltinamųjų E. K. ir D. S. parodymų, jog toks pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalas pildomas nebuvo, nes viena kita pasitikėjo, be to, pinigai, skirti inkasavimui, buvo laikomi seife ir raktų nuo seifo, išskyrus jas, niekas neturėjo. D. M. teigimu, pavaduojant reikiamą pardavėją niekas tokio reikalavimo nenurodė, nes jokio žurnalo parduotuvėje nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš 2011-02-17 apklausos protokolo, kaltinamoji D. S. pripažino, kad apie 2009 m. vasario mėnesį paskambinusi bendrovės buhalterė I. S. žodžiu nurodė užsivesti kasos žurnalą, paimti paprastą sąsiuvinį ir žymėti išimtus pinigus, kurie buvo padedami į seifą ir skirti inkasavimui. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamųjų E. K. ir D. S. veiksmų, jos ir toliau dirbo be minimų žurnalų, pasitikėdamos viena kita, atitinkamai tokiomis sąlygomis privalėjo dirbti ir D. M., kuri, kaip nustatyta, buvo tik pavaduojanti darbuotoja.
Pastarosios aplinkybės, teismo nuomone, aiškiai rodo, kad kaltinamosios E. K. ir D. S. aiškiai suprato, kad pažeidinėja įmonėje nustatytą tvarką dėl pinigų inkasavimo, ir prisiėmė atsakomybę už šios tvarkos pažeidimą, atitinkamai „priversdamos“ ir kaltinamąją D. M. dirbti tokiomis sąlygomis. Nors iš pačios D. M. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog pinigų inkasavimo žurnalą pildyti būtina ir tai darydavo dirbdama kitoje parduotuvėje. Ir tik, kai 2010-01-31 inventorizacijos metu buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, nuo 2010-02-01 buvo pradėtas pildyti išėmimo-inkasavimo žurnalas, pinigų trūkumas išnyko ir išimta iš kasos pinigų suma sutapdavo su inkasuotų pinigų suma. Tai patvirtina, kad kaltinamosios E. K. ir D. S. suprasdamos, kad parduotuvėje iš esmės nėra jokios pinigų judėjimo kontrolės ir išimamų bei inkasuojamų pinigų apskaita yra paremta tik judviejų (E. K. ir D. S.) tarpusavio pasitikėjimu, pasinaudojo esama situacija. Tuo tarpu, kaip matyti iš liudytojo M. T. parodymų, išanalizuoti skaičiai parodė, jog kaltinamoji D. M. prisidėti prie šio nusikaltimo neturėjo galimybės.
Tad, nors kaltinamosios E. K. ir D. S. iškėlė versiją, kad galbūt dėl pinigų trūkumo kalti ir įmonės vadovai, nes iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų vadovai turėjo matyti didelį grynųjų pinigų likutį Nidos parduotuvėje, bet dėl to jokių priemonių nesiėmė, tačiau teismas atmeta tokią kaltinamųjų versiją kaip nepagrįstą.
Kaip nustatyta, parduotuvė Nidoje dirbo kaip muitinės sandėlis, todėl kiekvieną kartą ji buvo atidaroma ir uždaroma dalyvaujant muitinės pareigūnui. Duomenų, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovai būtų prašę jiems perduoti dalį grynųjų pinigų už prekybą, byloje nustatyta. Pinigai, išimti iš kasos, buvo laikomi seife, kuris buvo atskiroje patalpoje, ir į ją, pagal kaltinamųjų parodymus, pašalinis asmuo patekti negalėjo, raktus nuo seifo turėjo tik pačios kaltinamosios bei jų pametusios nebuvo.
Iš byloje esančių 2012 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. sausio 14 d. specialistų išvadų matyti, kada, kelintą valandą ir kiek pinigų išimta iš kasos stalčiaus inkasavimui (dienos (pamainos) fiskalinių ataskaitų (Z) duomenis). Pagal Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos ( paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo techninius reikalavimus, patvirtintus 2004 m. sausio 26 d. VMI įsakymu Nr. VA-9, dienos (pamainos) fiskalinė ataskaita (Z) – tai kasos aparatu išspausdintas fiskalinis kvitas, kuriame pateikti suminiai nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje sukaupti fiskaliniai duomenys. Ataskaitą spausdinant, šie duomenys įrašomi į fiskalinę atmintį, juos grąžinant nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje į nulinę reikšmę. Fiskalinė atmintis – tai nuo informacijos korekcijos apsaugotas (įrašytų duomenų neįmanoma pakeisti ar panaikinti, nesunaikinus paties atminties įrenginio), fiskalinius duomenis kaupiantis (duomenims išsaugoti nereikalingas maitinimo šaltinis) atminties įrenginys. Nepanaikinamos elektroninės atminties skaitiklių rodmenų praradimo atveju šių skaitiklių rodmenys atkuriami iš fiskalinės atminties. Todėl atsižvelgiant į paminėtąjį reglamentavimą, akivaizdu, kad suklastoti ir kaip nors kitaip pakeisti Z ataskaitos duomenis nėra įmanoma. Juolab, kad pačios kaltinamosios E. K. ir D. S. parodė, kad kai iš kasos būdavo išimama pinigų suma, skirta inkasavimui, būdavo atspausdinamas kvitas, kuriame buvo nurodyta suma, kiek išimta iš kasos aparato, ir tas kvitas buvo pridėtas prie išimtų pinigų, bet ruošiant pinigus inkasatoriams faktinio minėto pinigų kiekio nesulygindavo su pinigų išėmimo kvito su Z ataskaitos laukeliu „išimta grynųjų“, t. y. paprasčiausiai suskaičiuodavo, kiek grynųjų pinigų inkasavimo metu buvo seife, ir tą sumą perduodavo inkasatoriams. Tuo tarpu kaltinamoji D. M. parodė, kad pagal jos skaičiavimus pas ją nėra jokio pinigų trūkumo, nes kiek buvo gauta už prekybą pinigų, tiek ir atiduodavo.
Pažymėtina ir tai, kad išanalizavus atliktas inkasacijas matyti, kad neretą kartą buvo inkasuojami ne visi pinigai, išimti iš kasos, o vėliau, kai dirbdavo ta pati pardavėja, atsirasdavo ta suma, kuri buvo neinkasuota. Kaltinamoji D. S. nuo 2009-02-11 iki 2009-02-18 asmeniškai iš kasos išėmė 4500 Lt, o inkasavo 2 700 Lt, t. y. 1800 Lt mažiau negu pati asmeniškai išėmė iš kasos (nors iki 2009-02-18 dar ir E. K. buvo išėmusi iš kasos 800 Lt). Iki 2009-05-15 inkasacijos E. K. asmeniškai iš kasos išėmė 12 400 Lt, o inkasavo 11 700 Lt, t. y. 700 Lt mažiau, negu ji pati išėmė. Tuo tarpu po 2009-05-27 inkasacijos D. S. ir E. K. iš kasos išėmė 18 800 Lt, o 2009-06-10 inkasatoriams D. S. perdavė 21 850 Lt, t. y. 3050 Lt daugiau, negu buvo išimta. Po 2009-07-31 inkasacijos iki 2009-08-10 iš kasos 13 000 Lt išėmė tik E. K., o inkasatoriams ji perdavė 15 000 Lt. Nors tuo metu dirbo ir D. S., tačiau įvertinant aplinkybę, kad po 2009-07-31 inkasacijos visi pinigai iš seifo buvo paimti ir D. S. pinigų iš kasos neišėmė, lieka neaišku, kaip E. K. galėjo perduoti inkasatoriams 2 000 Lt daugiau, negu išėmė iš kasos. Tad darytina išvada, kad arba E. K., arba D. S. įdėjo į seifą pinigus, kurių jos neperdavė inkasatoriams per ankstesnius inkasavimus.
Be to, iš faktinių bylos duomenų nustatyta ir tai, kad E. K. inkasuodavo didesnes pinigų sumas, negu tuo metu buvo išimta iš kasos. Taip po 2009-06-26 inkasacijos iki 2009-06-29 tik E. K. dirbo šį laikotarpį parduotuvėje ir išėmė iš kasos 4600 Lt, o inkasatoriams perdavė 8100 Lt, t. y. 3500 Lt daugiau, negu ji asmeniškai išėmė iš kasos, ir D. S. nurodytu laikotarpiu nedirbo ir jokių pinigų iš kasos neišėmė. Po 2010-02-17 inkasacijos nuo 2010-02-16 iki 2010-02-22 dirbo tik E. K., ji išėmė iš kasos 7200 Lt, o inkasatoriams perdavė 11 200 Lt, t. y. 4000 Lt daugiau, ir būtent tokią pinigų sumą ji išėmė iš kasos iki 2012-02-17 inkasacijos, kai D. S. išėmė 9 800 Lt ir tiek pat perdavė inkasatoriams, o 4000 Lt inkasatoriams per 2012-02-17 inkasaciją perduota nebuvo. Nuo 2009-10-19 inkasacijos iki 2009-10-28 inkasacijos asmeniškai D. S. išėmė iš kasos 8 700 Lt, o inkasatoriams ji perdavė tik 3 200 Lt, t. y. 5 500 Lt mažiau negu pati išėmė iš kasos. Nuo 2009-11-02 iki 2009-11-11 dirbo D. M. bei E. K. ir bendrai iš kasos išėmė 13 700 Lt, tačiau E. K. inkasavo tik 12 200 Lt. Iki 2009-12-09 inkasacijos D. S. asmeniškai išėmė iš kasos 13 700 Lt, o inkasatoriams perdavė 9 300 Lt, t. y. 4400 Lt mažiau, negu pati išėmė. Nuo 2009-12-29 inkasacijos iki 2010-01-04 inkasacijos pinigus iš kasos išėmė tik D. S. 9800 Lt, o inkasatoriams ji atidavė tik 7 800 Lt, t. y. 2 000 Lt mažiau negu pati išėmė iš kasos ir per šį laikotarpį ji dirbo viena.
Tuo tarpu, kai išimtų pinigų suma sutapo su inkasuotų pinigų suma, per visą nagrinėjamąjį laiką buvo tik trys atvejai: 2009-07-08 inkasacija, kai iš kasos viena pati dirbdama nuo 2009-07-06 iki 2009-07-08 E. K. su D. M. išėmė iš kasos 8600 Lt ir tiek pat E. K. perdavė inkasatoriams. 2009-07-13 D. S. inkasavo E. K. išimtus 6 400 Lt. 2009-08-18 inkasacijos metu, kai D. S. iš kasos išima 9700 Lt, o inkasuoja 5770 Lt, t. y. 3930 Lt mažiau, negu pati išėmė. Ir 2010-01-11 inkasacijos metu (jau po trūkumo nustatymo), E. K. išėmė iš kasos 12 000 Lt ir juos perdavė inkasatoriams.
Taigi nustatyti ir aptarti faktiniai bylos duomenys bei aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, kad nepildydamos išėmimo-inkasavimo žurnalo kaltinamosios E. K. ir D. S. suvokė, kad pažeidinėdamos įmonėje nustatytą tvarką neatlygintinai savinasi UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą ir nori taip veikti bei numatė, kad pasisavindamos svetimą turtą bendrovei „duomenys neskelbtini“ padarys turtinę žalą. Tačiau nustatytos faktines bylos aplinkybes teismui neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog yra įrodyta, kad E. K. ir D. S. pasisavino ir kiekvienai iš jų ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotus 70 480 Lt. Šią išvadą teismui leidžia daryti byloje esančios 2012-04-23 ir 2013-01-14 specialisto išvados. Tad, kadangi baudžiamojoje teisėje vadovaujamasi principu, jog visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog E. K. nuo 2008-10-24 iki 2010-02-25, D. S. nuo 2008-12-03 iki 2010-02-25 bendrais veiksmais pasisavino joms patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 70 480 Lt turtą. Paminėtos sumos pasisavinimas kaltinamosioms E. K. ir D. S. inkriminuotas nepagrįstai, todėl teismas konstatuoja, kad E. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 700 Lt turtą, D. S. – 17 630 Lt turtą. Kaltinamųjų E. K. ir D. S. veikoje nenustačius kvalifikuojančio požymio – didelės vertės turto pasisavinimo, jų veikos perkvalifikuotinos iš BK 183 str. 2 d. į BK 183 str. 1 d. Iš E. K. ir D. S. kaltinimų taip pat šalintina aplinkybė, kad joms patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini” priklausantį turtą pasisavino bendrais veiksmais, kadangi neįrodyta, jog viena kitai sudarė sąlygas realizuoti bendrą nusikalstamą sumanymą. Tad šiuo konkrečiu atveju kiekviena iš jų gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn tik už tuos padarinius, kurie atsirado dėl jų nusikalstamų veiksmų.
Tuo tarpu vertinant byloje esančius duomenis dėl D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčytinai patvirtinančių, jog D. M. nuo 2009-06-29 iki 2009-12-14 perkeldama pinigus iš kasos į tam skirtą vietą (seifą), sąmoningai nepildė pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo, laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2009-12-14 inkasatoriams grynųjų pinigų perdavė mažiau, negu buvo išimta iš kasos ir nurodyta kasos aparato žurnalo stulpelyje „inkasacija Lt”, taip nenustatytomis sumomis iš parduotuvės, adresu Nidos/ Smiltynės plentas 2, Neringa, patalpose esančio seifo tyčia, bendrais veiksmais su D. S. ir E. K. pasisavino joms patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini” priklausantį didelės vertės – 70 480 Lt – turtą. Todėl D. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kaltinamųjų E. K. ir D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes kaltinamosioms E. K. ir D. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkių asmenybes ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios E. K. ir D. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo neteistos, administracine tvarka nebaustos, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kaltinamosioms už padarytus nusikaltimus paskiriant baudas (BK 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Nustatydamas baudų dydį, teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes bei įvertina kiekvienos iš kaltinamųjų padarytos žalos dydį, darytos nusikalstamos veikos trukmę. Kaltinamajai E. K. skirtina bauda lygi šios bausmės rūšies vidurkiui, D. S. – didesnę nei šios bausmės vidurkis.
Byloje civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas M. T. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas solidariai iš kaltinamųjų E. K. ir D. S. priteisti 16161, 94 Lt. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kadangi iš anksčiau aptartų duomenų nustatyta, jog savo nusikalstamais veiksmais E. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini” turtą – 700 Lt, o D. S. – 17 630 Lt, tad šios sumos iš jų ir priteistinos, kita ieškinio dalis atmestina.
Kaltinamosioms D. M., E. K. ir D. S. paskirtosios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. K. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) bauda.
D. S. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 70 MGL (9100 Lt) bauda.
D. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.
Kaltinamosioms D. M., E. K. ir D. S. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas.
Priteisti iš E. K. 700 Lt ir D. S. 17 630 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.