Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui,

2015 m. vasario 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“ dėl rašto ir įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Prima Sensus“) patikslintu skundu (II t., b. l. 111-118) teismo prašo:

1. panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) 2013-01-17 raštą Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (I t., b. l. 47-48) (toliau – ir skundžiamas 2013-01-17 raštas);

2. pripažinti negaliojančiu Administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymo Nr. AD 1-2329 „Dėl teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l. 164) (toliau – ir 2013-09-24 įsakymas) 1 dalį dalyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) dalies (sklypas Nr. 12) detaliojo plano patvirtinimo ir pripažinti negaliojančiais 2013-09-24 įsakymu patvirtinto Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius: I dalies Nr. 2, II dalies Nr. 3, sprendinių dalyje „Formuojami sklypai ir siūlomas užstatymas“ sprendinį dėl sklypo Nr.12 bei pripažinti negaliojančiais Detaliojo plano sprendinius pagrindiniame Detaliojo plano brėžinyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. 12;

3. įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 35 punktą – per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti atsakovui 2011-10-27 pateiktą UAB „Prima Sensus“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;

4. priteisti iš Savivaldybės pareiškėjo naudai 4 000,00 Lt turtinę žalą;

5. priteisti iš Savivaldybės pareiškėjo naudai 10 000,00 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teise valdo pastatus adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra išsidėstę 51932 kv. m. bendro ploto žemės sklype, kuris yra aptvertas tvora, tačiau pats žemės sklypas nėra suformuotas (toliau – ir ginčo teritorija). Teigia, kad pradėjo šios teritorijos planavimo, prilyginamo detaliajam planavimui, procesą, tačiau Administracija šio proceso užbaigimą nepagrįstai vilkina. Paaiškina, kad skundžiamu 2013-01-17 raštu Administracija vilkina pareiškėjo užsakymu UAB „Studija 33“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimą, kadangi Administracija šiuo raštu nei suderino planą, nei pateikė motyvuotą atsisakymą derinti – nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus plano rengėjas pažeidė, ką reikėtų taisyti, taip pat nėra nurodyti teisiniai argumentai, kodėl parengtas planas negali būti suderintas. Be to, teigia, kad Administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymu Nr. AD 1-2329 patvirtintas Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo iš esmės dubliuojant pareiškėjo veiksmus ir neatsižvelgiant į pareiškėjo pretenzijas, pažeidžiant jo teises ir interesus suplanuota ir ginčo teritorijos dalis (sklypas Nr. 12) po pareiškėjo nuosavybės teise valdomais pastatais ir statiniais. Mano, jog Administracijos direktorius neteisėtu planavimu pažeidė ne tik statinių savininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nuomojasi tuos statinius, teises. Teigia, kad neinicijavus nuosavybės teise valdomų pastatų ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams proceso, negalėjo būti suplanuota ir po jais esanti teritorija. Nurodo, kad statinių (duomenys neskelbtini), naudotojų yra ne vienas, todėl jiems visiems turėjo būti pranešta apie žemės naudojimo režimo keitimą, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta. Teigia, kad pareiškėjas pateikė pretenzijas ir gavo 2013-01-18 atsakymą Nr.(4.39)-R2-227, kad yra nuspręsta eliminuoti iš Detaliojo plano sprendinius teritorijoje (duomenys neskelbtini), todėl tikėjosi, kad pareiškėjo valdoma ir planuojama teritorija, dubliuojant šį procesą, nebus planuojama.

Pareiškėjas teigia, kad Administracijos neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012, tačiau vilkinimas yra tęsiamas, t. y. vykdomas tęstinis pažeidimas. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000,00 Lt suma, atsižvelgdamas į piktybinį neveikimą ir ilgai trunkantį teisių pažeidimą, į tai, kad dar kartą yra priverstas prašyti teismo pagalbos bei į tai, kad yra griaunami jo teisėti lūkesčiai, žeminamas prestižas ir geras vardas, trukdoma vystyti veiklą, įgyvendinti statybą reglamentuojančių teisės aktų suteikiamas teises. Nurodo, kad dėl vilkinimu pažeistų teisių gynimo patyrė 4 000,00 Lt turtinę žalą – reikėjo kreiptis teisinės pagalbos (2012-02-17 sąskaita S7/2012 ir 2012-02-21 bei 2012-02-23 sąskaitos išrašai, 2012-10-03 sąskaita S85/2012 ir 2012-10-23 sąskaitos išrašas, 2012-12-07 sąskaita SI03/2012 ir 2013-01-08 sąskaitos išrašas).

Atsakovai Savivaldybė ir Administracija atsiliepimu (II t., b. l. 127-133) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovai paaiškina, kad pareiškėjo pateiktas derinti žemės sklypo planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-1101, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintam Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiajam planui bei neatitinka Administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintų plano rengimo reikalavimų bei preliminarios sklypo ribų schemos. Teigia, kad iš preliminarios schemos buvo aiškiai matyti, kad planuojamo sklypo pietinė riba atitraukta nuo Danes upės, paliekant bendro naudojimo juostą. Nurodo, kad pareiškėjas iš esmės perbraižė sklypo ribas ne pagal preliminarią schemą, be to, nesilaikė nei preliminarios schemos, nei reikalavimuose nurodytų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų. Teigia, kad Danės upės krantinių dalis, prie kurios pareiškėjas siekia suformuoti sklypą, nėra registruota pareiškėjo nuosavybės teise, be to, Danės upės pakrantė nėra reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti. Paaiškina, kad pastatų, kurių indeksai 40Flp, 41Flp ir 421Hp, natūroje nėra, ką įrodo 2013-01-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/13/F-02 bei naujausia UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengta topografine nuotrauka, todėl jiems negali būti formuojamas sklypas pagal jų faktinį naudojimą, nes neegzistuojančio pastato eksploatuoti neįmanoma, inter alia nereikia eksploatacijai skirto žemės sklypo. Teigia, kad kadangi sklypo nėra, nėra ir sklypo naudotojų, o pastatų savininkas apie numatomus detaliojo plano sprendinius buvo informuotas. Nurodo, kad Savivaldybė nebuvo įtraukta į administracinės bylos I-503-609/2012 nagrinėjimą, o iš pateiktos 2012-12-07 sąskaitos Nr. S 103/2012 nėra aišku, už kokią pretenziją sumokėjo pareiškėjas. Teigia, kad jeigu pareiškėjas turi omenyje 2012-12-07 raštą, adresuotą Administracijai, tai šios išlaidos nebuvo būtinos ir negalėjo duoti jokių rezultatų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (III t., b. l. 2-3) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Studija 33“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovų Savivaldybės ir Administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Kitų administracinės bylos šalių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiems atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2013-01-17 rašte Nr. (4.39.)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (I t., b. l. 21-22) išdėstyto sprendimo atsisakyti derinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintos teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. 12, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011-10-27 UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat atlyginti 4 000 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą pagrįstumo.

Dėl skundžiamo 2013-01-17 rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklauso pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. I-503-609/2012 b. l. 19-30). Pareiškėjas siekia, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių) būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, t. y. patvirtintas jo parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tam, kad jis galėtų šį žemės sklypą išsinuomoti ar išsipirkti. Tokio plano parengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, jog detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, suformuoti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) (toliau – ir Aprašas).

Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011-11-10 raštu Nr. (4.39)-R2-3783 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengto sklypo plano nederino (I t., b. l. 54). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-12-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 panaikino šį Administracijos sprendimą ir įpareigojo ją per 10 darbo dienų suderinti 2011-10-27 pateiktą pareiškėjo užsakymu UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba per tokį patį laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-01-17 rašte Nr.(4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodyti motyvai, kodėl planas nederinamas – neformuojamas žemės sklypas pastatų, kurių indeksai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra 40F1p, 41F1p ir 421Hp, eksploatacijai, nes šių pastatų natūroje nėra bei kad žemės sklypo planas parengtas ne pagal Administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. AD1-487 priede nurodytą preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Nurodė, kad prašomo derinti plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintam Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiajam planui, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 3 punktui, neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos. Administracija tuo raštu taip pat pasiūlė pareiškėjui žemės sklypo planą rengti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimu Nr. T2-206 patvirtintą teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano koncepciją. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka (I t., b. l. 21-22). Administracijos 2013-01-17 rašte Nr. (4.39)-R2-207 tiesiogiai nurodyta, jog jis priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-18 sprendimą bei tai, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atsisakomas derinti ir nurodytos atsisakymo derinti faktinės ir teisinės priežastys, todėl jis vertintinas kaip administracinis aktas, kuriame išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu.

Pagal Aprašo 16 punktą preliminari planuojamo sklypo ribų schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą (16.1 p.), atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą ir faktinį naudojimą, kelio juostų ribas ir kitus objektus (16.2 p.), siūlomi formuoti sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (16.3 p.). Administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AD 1-487 „Dėl leidimo pradėti rengti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą“ (administracinės bylos Nr. I-503-609/2012 b. l. 57-59) buvo nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimai ir patvirtinta preliminari planuojamo sklypo ribų schema. Pareiškėjas neginčijo Administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. AD 1-487, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 20.1 punktas numato, jog plano rengėjas turi žemės sklypo planą rengti pagal struktūrinio padalinio išduotus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjai, rengdami planą, privalo griežtai laikytis atsakovo išduotų Reikalavimų, kadangi priešingu atveju žemės sklypo planas nebus patvirtintas. Įvertinus faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju susiklostė specifinė situacija, kadangi atsakovo išduoti Reikalavimai tiesiogiai apriboja pareiškėjų galimybes žemės sklypo planą rengti jų pageidaujamomis sąlygomis. <...> Šalių ginčas dėl galimybės formuoti vienokio ar kitokio dydžio ir konfigūracijos sklypus, numatyti jų naudojimo būdą ir pobūdį, atskirų sklypų kiekvienam statiniui suformavimo klausimai turi būti išspręsti prieš rengiant žemės sklypo planą. Nustačius ginčijamų Reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškėjai įgytų teisę žemės sklypo planą rengti kitokiomis sąlygomis.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-552-815-12).

Vadovaujantis Aprašo 20.1 ir 20.2 papunkčiais, plano rengėjas turi laikytis išduotų plano rengimo reikalavimų, tikslinti preliminarios schemos sklypo ribas pagal Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) (toliau – ir Taisyklės) nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Taisyklių 19 punkte sukonkretinama, kad projekto rengėjas žemės sklypus formuoja arba pertvarko pagal planavimo organizatoriaus pageidavimus. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę ir kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Taisyklių 34 punkte nurodyta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Plano rengimo reikalavimų, nustatytų Administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. AD1-487 1 priedo 2 punkte, nurodyta planuojamo sklypo paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Reikalavimų 8 punkte nurodyta vadovautis išvardintais teritorijų planavimo dokumentais, kurie Danės upės pakrantės juostoje numatė bendrojo naudojimo teritoriją, dviračių bei pėsčiųjų takus, todėl pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos sklypo planavimas šioje pakrantės juostoje neatitiktų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, pažeistų Aprašo 16.2 punktą, Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 3 dalį. Darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo tikslinti 2011-03-16 įsakymu Nr. AD 1-487 patvirtintos preliminarios schemos ribas tik pagal Aprašo 20.2 punkto reikalavimus ir nepažeisdamas Administracijos direktoriaus įsakymu išduotų bei nenuginčytų reikalavimų. Pareiškėjas negalėjo iš esmės nesilaikyti nei preliminarios schemos, nei reikalavimuose nurodytų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, prieš tai jų nenuginčijęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-06 nutartyje Nr. 3K-3-395/2012 yra pažymėjęs, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisine reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti administraciniu aktu. Ši faktinė aplinkybė nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-60/2011). <...> tačiau siekdami ją nustatyti ir remdamiesi administraciniais norminiais teisės aktais teismai priėjo prie neteisingų išvadų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-395/2012).

Pagal Antstolio G. K., dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjai R. G., atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) 2013-01-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/13/F-02 (I t., b. l. 23-27) statinių, kurių indeksai inventorinėje knygoje 40F1p ir 41F1p, nėra. Šalia jų buvimo vietos (nurodytos inventoriniame plane) yra išlikusios gelžbetonio plokščių (nuotrauka Nr. 1) ir medinių lentų aikštelės (nuotraukos Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4). Aplink šias aikšteles padarytas gelžbetonio apvadas (nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 4). Šie statiniai yra pastatyti neaptvertoje teritorijoje pagal Danės upės krantą (nuotrauka Nr. 4). Statinio, kurio indeksas inventorinėje knygoje yra 421Hp, jokių esamų požymių nematyti. Statinio, esančio tarp pastatų 14P1ž ir 12P1p, pagal Danės upės krantą, nematyti (nuotraukos Nr. 5 ir Nr. 6). Papildomai pastatų nebuvimo faktą patvirtina ir topografinė nuotrauka, parengta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2011 m. (II t., b. l. 147). Topografinėje nuotraukoje ties Danės upe (duomenys neskelbtini) jokių pastatų nėra. Pareiškėjas taip pat nepateikia įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes ar patvirtinančių, kokiu būdu neegzistuojantis pastatas gali būti eksploatuojamas ir kam reikalingas žemės sklypas. Dėl šios priežasties negalima formuoti sklypo prie natūroje neegzistuojančių pastatų, nes neegzistuojančio pastato eksploatuoti neįmanoma, inter alia nereikia eksploatacijai skirto žemės sklypo. Darytina išvada, kad pastatų, kurių indeksai 40Flp, 41Flp ir 421Hp, natūroje nėra, todėl jiems negali būti formuojamas sklypas pagal jų faktinį naudojimą (Aprašo 16.2 punktas).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį galima suderinti tik tokius sprendinius, kurie neprieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės bendrųjų, specialiųjų planų sprendiniams. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 (I t., b. l. 111-138) patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Pagal bendrojo plano grafinį sprendinį (Tarybos sprendimo 2 priedo, 2 lapas) prie Danės upės krantinė yra pažymėta B žalia spalva (teritorija yra skirta bendram viešam naudojimui). Pagal tekstinius sprendinius (Tarybos sprendimo 1 priedo): prioritetine veikla jūros, marių ir upių pakrantėse nustatyti rekreacinę, poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimą; detaliaisiais planais ir tūriniais erdviniais sprendiniais nustačius optimaliausius bendro naudojimo sklypus, viešąsias erdves, įregistruoti juos savivaldybės vardu, kaip reikalingus bendruomenei plotus; savivaldybės Miesto ūkio departamentui išaiškinti ir panaikinti visus Danės upės ir jos slėnio teršimo šaltinius ir užbaigti Danės upės valymo darbus, paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus etapiškai jiems įgyvendinti; siekiant spręsti miesto centrinės dalies ekologinę situaciją būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuojant į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1-1872 (I t., b. l. 139-146) patvirtintas Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas). Specialiojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, jog Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50 m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa, o pastatų statyba šioje zonoje draudžiama (2.2.1 punktas).

Pareiškėjo pateiktas derinti žemės sklypo planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintam Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiajam planui. Pareiškėjo pateiktas derinti žemės sklypo planas neatitinka Administracijos direktoriaus 2011-03-16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos, pareiškėjas jos neginčijo. Turint omenyje tai, kad pareiškėjo nuosavybės teise nėra registruota Danės upės krantinių dalis, prie kurios pareiškėjas siekia suformuoti sklypą, tai, kad Danės upės pakrantė nėra reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, apimantis Danės upės pakrantę iki pat vandens, pagrįstai nebuvo suderintas.

Pareiškėjas skundu (patikslintu skundu) taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 35 punktą, t. y. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011-10-27 UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 pareiškėjas reiškė analogišką reikalavimą, o būtent – įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011-10-27 UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjo skundas išnagrinėtas, 2012-12-18 priimtas teismo sprendimas, kuris įsiteisėjo 2013-01-03. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6302-323/2013, įsiteisėjusia 2013-07-13, taip pat konstatuota, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 yra įvykdytas, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-01-17 raštu Nr. (4.39)-R2-207 atsisakyta derinti 2011-10-27 pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013-01-17 sprendimą – raštą Nr. (4.39)-R2-207. Konstatavus, kad minėtas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2013-09-24 įsakymo ir juo patvirtinto Detaliojo plano

Pareiškėjas partikslintu skundu taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalį, kuria suplanuota pareiškėjo valdoma ir naudojama žemės sklypo dalis (sklypas Nr. 12) (I t., b. l. 164-182).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas siekia, kad būtų suformuotas žemės sklypas ir nustatyta jo nuosavybės teise valdomiems statiniams – statinių grupei, esančiai minėtu adresu, eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Pareiškėjas argumentuoja, jog ginčijami detaliojo plano sprendiniai apima ir teritoriją Danės upės krantinėje, kurioje yra jam priklausančių statinių, todėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai sumažintas jam likęs galimas planuoti žemės sklypas ir tokiu būdu pažeidžiama jo nuosavybės teisė. Pareiškėjo ginčijama detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Danės upės krantinės dalis ties Artojo g., nuo Biržos tilto iki geležinkelio tilto, kurioje numatyta įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 24 straipsnio 4 dalį, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nurodyta, jog detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinami su parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Kaip minėta Ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintas Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas.

Bendrajame plane teritorija palei Danės upę, dėl kurios kilo ginčas, pažymėta žalia spalva, reiškiančia bendro naudojimo teritoriją. Bendrojo plano Išorinės aplinkos dalies sprendiniuose jūros, marių ir upių pakrantėse numatyta rekreacinė veikla kaip prioritetinė bei poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimas (1.1.6 punktas, I t., b. l. 112); Urbanistinės dalies sprendiniuose numatyta paruošti perspektyvinių autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų eismo takų, infrastruktūros teritorijos ribų planus ir žemėtvarkos projektus, išskiriant paimamus plotus visuomenės reikmėms (2.1.3 punktas), paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus (2.5.6 punktas), išsaugoti esamus laisvus priėjimus gyventojams prie marių ir vandens erdvių ir atlaisvinti naujus, siekiant įrengti pramoginių laivų sustojimo vietas, apžvalgos aikšteles (2.15 punktas). Įgyvendinant šiuos sprendinius Bendrajame plane vienas iš pirmųjų darbų išskirtas Danės g. tęsinio iki Artojo g. ir Danės upės pakrančių detaliųjų planų parengimas (2.12.6 punktas). Gamtinės aplinkos dalies sprendiniuose nurodyta, jog būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuojant į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams (6.4.15 punktas).

Kultūros paveldo dalies sprendiniuose įtvirtinta, jog Danės upės akvatorija, krantinės ir kranto juosta yra esminis ir nedalomas urbanistinės senamiesčio infrastruktūros elementas, neprivatizuojama bendrojo naudojimo viešųjų erdvių teritorija, kurioje vystoma atraktyvi, turistinė, pramogų, aptarnavimo, kultūrinė, visuomeninė veikla (7.9 punktas).

Kaip jau minėta, Specialiojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, jog Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50 m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa, o pastatų statyba šioje zonoje draudžiama (2.2.1 punktas). Bendrasis ir Specialusis planai yra vieši teisės aktai, o jų sprendiniai, jog Danės upės pakrantėse planuojami dviračių takai ir bendro naudojimo rekreacinės teritorijos, pareiškėjui turėjo būti žinomi, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Konstatuotina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintos teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalis, apimanti žemės sklypo dalį palei Danės upę (sklypas Nr. 12), yra teisėtas ir pagrįstas tuo aspektu, jog jame numatyta įrengti žaliąją juostą dviračių ir pėsčiųjų takams bei rekreacijai (I t., b. l. 165). Ginčijama detaliojo plano dalis neprieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams ir nepažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tai, jog dalis valstybinės žemės sklypo, į kurią pretenduoja pareiškėjas, planuojama, buvo nurodyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-01-18 rašte Nr. (4.39)-R2-227 „Dėl pasiūlymo“ (II t., b. l. 38), kuriame aiškiai išdėstyta, jog sklypo ribos prie esamų statinių atitraukiamos nuo Danės upės, įvertinus Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius. Pareiškėjo argumentai, jog pradėtas rengti ir patvirtintas detalusis planas, vykstant ginčui teisme dėl planuojamos teritorijos bei rengiant ginčijamą detalųjį planą, neatsižvelgta į jo pasiūlymus, su juo nederinti detaliojo plano sprendiniai, pripažintini nepagrįstais. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (administracinės bylos Nr. A142-201/2009, A525-2784/2011). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, planavimo organizatorius atsižvelgė į pareiškėjo 2012-12-07 pateiktą pretenziją (I t., b. l. 62-63). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-01-18 rašte Nr. (4.39)-R2-227 „Dėl pasiūlymo“ nurodyta, jog detaliojo plano sprendiniuose teritorija prie pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini) neplanuojama, o sklypo ribos prie esamų statinių atitraukiamos nuo Danės upės, įvertinus Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius (II t., b. l. 38). Rašte taip pat nurodyta, jog už pastatus, kurie patenka į bendro naudojimo teritorijos ribas, bus atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos pakartotos ir patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 164, 165-179).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog teritorija suplanuota vienašališkai, su juo nederinant ir klaidinant bei pažeidžiant nuosavybę. Priešingai, ginčijamo įsakymo 3 punkte nurodyta, jog statiniai ir jų liekanos, kuriems eksploatuoti tvirtinamu detaliuoju planu neformuojami žemės sklypai, išperkami visuomenės poreikiams (I t., b. l. 164). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog detaliojo plano sprendiniais siekiama patenkinti visuomenės poreikius – įrengiant dviračių taką, todėl realizuojant detaliojo plano sprendinius neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl nuosavybės paėmimo šio poreikio užtikrinimui. Būtent tai nurodoma ir ginčijamame įsakyme, detaliojo plano tekstiniuose sprendiniuose. Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės ir tai ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (1993-12-13, 2005-05-13, 2009-06-22 nutarimai), o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus viešajam interesui (2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20 nutarimai). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ne tik į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, bet ir į visuomenės poreikius. Vertinant detaliuoju planu numatytą galimą pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimą, Konstitucinio Teismo aptartas interesų proporcingumo principas pasireiškia aukščiau aptartų atskirų asmenų ir visuomenės interesų subalansavimu ir atitinkamų prioritetų nustatymu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarimas). Tai gana ilgas ir sudėtingas, susidedantis iš kelių etapų procesas, todėl logiška, jog rengiant detalųjį planą dar negali būti priimti konkretūs sprendimai dėl konkrečios nuosavybės ar jos dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga šios dalies 1-9 punkte nurodytiems tikslams, todėl pripažintini nepagrįstai pareiškėjo argumentai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, prieš pradėdama rengti detalųjį planą, turėjo inicijuoti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) 4.1 punktas nustato, kad rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Aprašo 7 punktas nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Pagal Aprašo 16 punktą žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema, rengiama šia tvarka: schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą, sudarytą geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine ir spausdintine forma M 1:500; schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Iš aptartų Aprašo nuostatų matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detalusis planas neužkerta kelio pareiškėjui rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Skundas šioje dalyje buvo grindžiamas ir aplinkybe, kad, pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisykles, apie rengiamą detalųjį planą nebuvo informuoti kiti statinių naudotojai, nors duomenys apie juos, t. y. pareiškėjo pastatų nuomininkus, yra viešame registre. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004-05-03 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239, 27.1.1 punkte nustatyta, kad savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo(-ų) būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Stendas turi būti pagamintas iš atmosferos poveikiui atsparios medžiagos, įrengtas matomoje ir gerai prieinamoje vietoje. Jo dydis ir vieta derinami su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas neturi sklypo, o jį tik formuoja. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi sklypo nėra, nėra ir sklypo naudotojų. Pastatų savininkas apie numatomus detaliojo plano sprendinius buvo informuotas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ patikslintame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu ginčijama detaliojo plano dalis galėtų būti pripažinta neteisėta. Konstatuotina, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį nėra teisinio pagrindo patikslintame skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo patikslintas skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 4000 Lt (1158,48 eurų) turtinės ir 10000 Lt (2896,20 eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

UAB „Prima Sensus“ argumentuoja, jog 4000 Lt turtinę žalą patyrė turėjęs išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 (I t., b. l. 14-20). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalis numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Iš pareiškėjo pridedamų sąskaitų už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašų matyti, jog 3000 Lt pareiškėjas 2012-02-21 ir 2012-02-23 sumokėjo advokatui už ginčo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo sprendimą ikiteismine tvarka ir skundo teismui parengimą (I t., b. l. 14-16), 500 Lt sumokėjo 2012-10-23 už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-08-23 nutarties administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 parengimą (I t., b. l. 17-18). Išlaidų detalizavimas sąskaitose patvirtina, jog pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala yra išlaidos, susijusios su administracinės bylos Nr. I-503-609/2012 nagrinėjimu. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau argumentuoja, jog išlaidos jam nebuvo atlygintos, todėl tapo jo nuostoliu ir įgavo ne procesinę, o materialinę reikšmę. Pareiškėjo argumentas pripažintinas nepagrįstu. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (LVAT 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado. Vadovaujantis ABTĮ, pareiškėjas turėjo galimybę prašyti priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apygardos administraciniame teisme nagrinėjant atitinkamą skundą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teismui pateikęs ir jis būtų jį atmetęs arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių pasinaudoti minėta procesiniame įstatyme numatyta galimybe buvo neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, šios pareiškėjo išlaidos nevertintinos kaip žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, kuriam pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisėjų 2012-09-19 pasitarime). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs turėtų išlaidų atlyginimą administracinėje byloje Nr. Nr. I-503-609/2012, taip pat nėra duomenų, kad tokia galimybe pasinaudoti jam buvo neįmanoma ar pernelyg sudėtinga. To nenurodo ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka turėjo galimybę prašyti priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apygardos administraciniame teisme nagrinėjant atitinkamą skundą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teismui pateikęs ir jis būtų jį atmetęs arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių pasinaudoti minėta procesiniame įstatyme numatyta galimybe buvo neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, šios pareiškėjo išlaidos nevertintinos kaip žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1473/2012 ir kt.). Iš pareiškėjo pridedamų sąskaitų už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašų matyti, jog pareiškėjas 500 Lt sumokėjo 2013-01-08 už pretenzijos dėl detaliojo plano parengimą (I t., b. l. 19-20). Teisėjų kolegijos vertinimu išlaidos, susijusios su pretenzijos dėl detaliojo plano parengimu, negali būti priskirtos administracinės bylos bylinėjimosi išlaidoms (I t., b. l. 19–20, 62–63). Esant nustatytoms teisėms ir faktinėms aplinkybės, konstatuotina, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma nelaikytina jo patirtais nuostoliais (turtine žala).

Taikant CK 6.271 straipsnio nuostatas sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės klausimas. Pareiškėjas nurodydamas, jo teigimu, patirtos 10 000 Lt (2896,2 eurų) neturtinės žalos dydį, jo nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, argumentuodamas, jog, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nederinant žemės sklypo plano, yra žeminamas jo vardas ir prestižas bei jis negali vystyti įmonės veiklos ir įgyvendinti statybą reglamentuojančių teisės aktų suteikiamas teises, nenurodo, kaip konkrečiai tai pasireiškia ir nediferencijuoja prašomo priteisti neturinės žalos dydžio pagal, jo teigimu, patirtos žalos pobūdį, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai sukėlė jam tam tikrus nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą. Nesant šių aplinkybių, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė prašomos priteisti 10 000 Lt (2896,2 eurų) neturtinės žalos padarymo fakto.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, jog nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“ dėl rašto ir įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.