Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams 6 mėnesiams, automobilio Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2022 m. rugpjūčio 10 d. baudą sumokėjo, 2023 m. kovo 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 07.57 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino. Parodė, kad parvažiavo iš sodo, kur vyksta statybos, tą vakarą lijo, todėl peršlapęs grįžo namo apie 23 val. Pavalgė, išgėrė gal pusę butelio trauktinės ir pavargęs užmigo prie televizoriaus. Kai pabudo, dar išgėrė ir nuėjo miegoti toliau. Ryte atsibudęs blogai jautėsi, bet galvojo, kad yra peršalęs, nesuprato savo būklės, bet vis tiek sėdo už vairo ir kaip visada važiavo į darbą. Važiuodamas padarė avariją, įvažiavo į stulpą. Stulpui nieko nenutiko, šiek tiek buvo sulankstytas ženklas, bet jį atlenkė, todėl jokios žalos nepadarė ir administracinė teisena dėl eismo įvykio nebuvo pradėta. Su nustatytu neblaivumu sutinka, gali būti, kad dar išgėrė paryčiais ir nuėjo miegoti. Automobilis priklauso žmonai, jis pirktas prieš 5 metus iš bendrų šeimos lėšų. Santuoka sudaryta prieš 20 metų, povedybinės sutarties nesudarė. Automobilis priklauso jiems abiem. Automobilis yra vienas šeimoje, abu juo naudojasi, bet žmona dažniau važinėdavo su juo. Automobilis 2008 m., nežino, ar dabar jis tiek kainuotų, bet prieš penkerius metus jį pirko už 7 000 Eur. Automobilis jam dabar yra grąžintas. Savo elgesį vertina labai blogai, jaučiasi kaltas, padarė žalą šeimai. Niekaip negali paaiškinti to, kad jau trečią kartą vairuoja neblaivus. Ankstesnę baudą yra sumokėjęs.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas O. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio (duomenys neskelbtini). Dirbant kartu su porininke vyr. patrule G. S. pagal pamainos darbo planą vykdė jiems paskirtą užduotį, kurios metu reguliavo automobilių eismą (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, Vilniuje. Apie 07.50 val. pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę pradėjo darytis automobilių spūstis. Privažiavus tarnybiniu automobiliu prie nurodytos vietos, pastebėjo prie minėtų gatvių išsišakojimo stovintį pilkos spalvos automobilį. Prie minėto stovinčio automobilio stovėjo asmuo, kuris paaiškino, kad vairuojant atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Bendraujant su asmeniu, iš jo burnos užuodė sklindantį alkoholio kvapą, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“. 07.57 val. patikrinus asmenį, jam buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas. Nustačius, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, pasikvietė savo porininkę G. S. Kadangi asmuo su savimi neturėjo asmens tapatybę nustatyti leidžiančių dokumentų, G. S. pasinaudodama POLIS II sistema nustatė, kad asmuo buvo V. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo savo kontaktinių duomenų nenurodė. 08.24 val. buvo atliktas antras asmens girtumo patikrinimas minėtu alkotesteriu, kurio metu asmeniui buvo nustatytas 2.14 promilių girtumas. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo, paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, V. A. teigė, jog alkoholio jis visai nevartojo nei šiandien, nei vakar. Nustačius V. A. girtumą buvo apžiūrėtas jo vairuotas automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūrėjimo metu automobilyje jokių neleistinų daiktų ar alkoholio vartojimo pėdsakų nerasta. Po apžiūros automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 12-15).

Liudytoja B. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirktas galimai 2019 metais Lietuvoje, Vilniuje. Pirko automobilį kartu su savo vyru V. A., mokėjo grynaisiais vyras iš savo pinigų. Tačiau automobilį registravo jos vardu, nors juo naudojosi kartu, tiek jis, tiek ji. Ji su automobiliu važinėdavo tik į darbą, o likusį laiką juo naudojosi vyras, važinėjo į sodybą, pastaruoju metu vyras daugiau ir naudojo tą automobilį. Jos vyras pastaruoju metu daug praleisdavo laiko sodyboje, daug dirbo, nes pats stato ją. Įvykio dieną, kai vyras neblaivus vairavo, jos nuo pat ryto nebuvo, vyro nematė, kada tiksliai ir kiek jis išgėrė, ji nematė, nes jos nebuvo. Aplinkybių, kaip jis vairavo neblaivus, nežino, tačiau įvykio dieną, vakare vyras jai grįžus namo pasakė, kad vairavo neblaivus, kad padarė eismo įvykį ir dėl to buvo pradėtas tyrimas. Kaip minėjo, ji to nežinojo iki tol. Tikrai jam neleistų vairuoti esant neblaiviam. Kodėl jis taip padarė, negali pasakyti. Jai pasakė, kad dėl nuovargio, taip pat dėl įtampos, išgyvenimų, nes serga jų dukra. Nors automobilis ir yra registruotas jos vardu, tačiau pirktas už vyro pinigus, jis automobilį faktiškai ir vairuodavo. Jie planavo pirkti kitą mašiną, kuri būtų registruota ir vyro vardu. Atsižvelgiant į tai, kad vyras iš esmės sudaužė jam priklausantį automobilį, kurį pirko už savo pinigus, todėl ji automobilio atsiimti nepageidauja. Dėl įvykio vyras labai pergyvena (1 t., b. l. 18-21).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. 8.03 val. gautas pranešimas, jog automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą, asmuo neblaivus 1,95 promilės (1 t., b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės G. S. 2024 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad dirbant su specialistu O. G., reguliuojant (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžų, pastebėjo, kad ties išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) sustojęs yra automobilis, dėl ko susidarė spūstis. Privažiavus prie automobilio paaiškėjo, kad tai „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paaiškino, kad jam užstojo kelią kitas nežinomas automobilis ir jis savo vairuojamo automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į stulpą. Kaip paaiškėjo, vairuotojas yra V. A. gimęs (duomenys neskelbtini), nuo vyro sklido alkoholio kvapas, patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0293“, Metrologijos patikros Nr. 2068579, pirmu pūtimu 07.57 val. įpūtė 1.95 promiles, antru pūtimu 08.24 val. – 2.14 promiles. Apžiūrėjus automobilį šio priekinė dalis visa apgadinta, taip pat apgadinti kelio ženklai Nr. 409 ir kelio ženklinimo lentelė 2.1. Automobilis buvo nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę esančią Minsko pl. 21. Filmuota BODY (1 t., b. l. 9).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0293 kvituose ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. A. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0293, patikros sertifikato Nr. 2068579, galioja iki 2024 m. spalio 17 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. pirmuoju tikrinimu 07.57 val., nustatytas 1,95 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 08.24 val. - nustatytas 2,14 promilių girtumas (1 t., b. l. 22-24). V. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. V. A. nurodė, kad su rezultatais sutinka (1 t., b. l. 22).

Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, pirmoje eismo juostoje, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis sudaužyta, t. y sulaužytas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, išlaužti žibintų laikikliai, sulenktas variklio dangtis, įtrūkęs priekinis stiklas. Tiesiai automobilio kryptimi yra šaligatvis, ant kurio matosi tepalų žymės, kurios išsiliejusios iš automobilio „Honda“. Ant šaligatvio yra metalinis apšvietimo stulpas su kelio ženklais 409 „apvažiuoti iš kairės arba dešinės“ ir vertikalaus ženklinimo lentelė 2.1 su įstrižomis juodomis ir baltomis juostomis, kuri yra sulenkta. Automobilio sankabos pedalas įspaustas, neveikiantis. Automobilio salone alkoholinių gėrimų butelių, vertingų daiktų nėra (1 t., b. l. 25-30).

Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 31).

Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra B. A. (1 t., b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Honda CR-V 2.2i CDTi LS“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 4 030 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 33).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BODY kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240913-075348UTC+0300“, kuriame užfiksuota, kad filmuojama pareigūno BODY kamera, šviesiu paros metu. Matosi, kad įvykis žiede, galimai (duomenys neskelbtini). Pareigūnas eina per kelią link „Honda“ automobilio, prie kurio stovi vyras, apsirengęs džinsinius šortus ir rudos spalvos marškinėlius (nustatyta, kad tai V. A.). Pareigūnas klausia vyro, kas čia nutiko. Matosi, kad automobilio priekis yra daužtas. Vyras parodė į stulpą ir pasakė, kad atsitrenkė į tą stulpą. Pareigūnas klausia, ar nereikia greitosios, vyras atsakė ne. Pareigūnas pasakė, kad alkotesteriu patikrins, taip pat paklausė, ar vyras turi teises bei kaip jis atsitrenkė. Vyras atsakė, kad „papjovė“ jam. Paklausus, nuo kur važiavo, vyras atsakė, kad ratu. Pareigūnas nueina į nežymėtą tarnybinį automobilį, paima alkotesterį ir grįžta prie vyro. Vyras tuo metu pritūpęs už automobilio geria gaivųjį gėrimą. Pareigūnas jo paklausia, kada alkoholį vartojo. Vyras iš pradžių neatsako, vėliau kažką pasako, ką - nesigirdi. Pareigūnas perklausia – „seniai?“. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu matosi parodymai 1,95 promilės, pareigūnas pasako rezultatus ir parodo vyrui alkotesterį. Pareigūnas paskambino telefonu, paaiškino aplinkybes, pokalbio metu matosi automobilio „Honda“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Pareigūnai užfiksuoja įvykio vietą, patraukia automobilį. Pareigūnams asmuo teigė, kad su savimi dokumento neturi, nepateikia savo duomenų, pasakoja įvykio aplinkybės, kaip atsitrenkė į stulpą, bet pareigūnas iki galo nesuprato, kaip įvyko eismo įvykis. Pareigūnas bando įkalbėti asmenį papūsti, o vyras vengia, sako, kad jei papūs, jam bus blogai. Galiausiai vyras papūtė, pareigūnė jam rodo rezultatus. Pareigūnas paėmęs alkotesterį sako dar daugiau, du keturiolika (1 t., b. l. 37-38).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis V. A. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis neblaivus vairavo transporto priemonę, vakare grįžęs iš darbo vartojo trauktinę ir nuėjo miegoti, kiek prisimena, išgėrė ir paryčiais, o ryte atsikėlęs sėdo už vairo ir važiavo į darbą, įvažiavo į stulpą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo O. G. parodymai, kad apie 07.50 val. pastebėjo ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę stovintį automobilį, bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos užuodė sklindantį alkoholio kvapą, patikrinus asmenį, buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. A. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vėliau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (1 t., b. l. 70-72), baustas administracine tvarka 2023 m. už buvimą neblaiviu viešoje vietoje, bauda sumokėta (1 t., b. l. 73-74), Sodros duomenimis dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (1 t.,. b. l. 75). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui už jį, padarė naują tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad asmuo jau trečią kartą vairuoja būdamas neblaivus, savo elgesio nekeičia, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. A. bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 60 parų. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, nors buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, paskirtą bausmę yra atlikęs, baudas už administracinius nusižengimus taip pat yra sumokėjęs, yra dirbantis. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. D. baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, be to, anksčiau buvo du kartus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškų veikų padarymą. Nustatant aptariamos priemonės taikymo terminą įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl veikos padarymo, atsakomybės nevengė, savo veiksmus įvertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, minimas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkė ir valdytoja yra įregistruota B. A.. Kaltinamasis patvirtino, kad automobilis yra įgytas santuokoje, taigi laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių turtas, kaltinamojo teigimu, nėra padalintas. Kaip minėta, bendraturtis nelaikomas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio 4 dalies kontekste. Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). Sąlygų ir pagrindų konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą teismas nenustatė, iš kaltinamojo yra konfiskuotinas jo sutuoktinės vardu registruotas automobilis.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 54-57), dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 60-65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamojo V. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, bei paskirti pareigas: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.,

Vadovaujantis 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti B. A. vardu įregistruotą automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.