Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2121-932/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-10-26
Bylos Nr.: 1-2121-932/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38419-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: T. P.
Advokatai: Benediktas Paulauskas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2121-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38419-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9; 1.2.14.3.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.29.3.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei ir Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorėms Rūtai Navasaitienei ir Audronei Nastulevičienei,kaltinamajam T. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,vertėjai Audronei Adomavičienei ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra suimtas kitoje byloje ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 500 Lt dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-02-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 500 Lt bauda;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme,

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 4 (ketverių) metų 11 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė (2016-03-29 paleistas atlikus bausmę);

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2017 m. liepos 29 d., apie 20.05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prie Gedvydžių g. 3, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui rankomis sugriebus ir laikant J. K. už dešinės rankos, taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, jis iš J. K. galinės kelnių kišenės ištraukė 40 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 500 Eur grynųjų pinigų, J. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 19,60 Eur vertės, „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, 30 Eur vertės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu, atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. K. priklausantį 589,60 Eur vertės turtą, svetimą J. K. asmens dokumentą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą J. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau nei iki 2017 m. liepos 29 d., 20.37 val. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. P. 2017 m. liepos 29 d., apie 20.37 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame Bieliūnų g. 1, Vilniuje, neteisėtai panaudojo svetimą J. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas J. K. piniginėje surastą skaičių kombinaciją, kaip neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją, kurios jam atlikti nepavyko, nes jis suvedė neteisingą PIN kodą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. kaltę pripažino iš dalies. 2017-07-29, vakare, kartu su savo sugyventine O. P., pažįstamu T., pastarojo motina ir šios drauge atėjo į Gedvydžių gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“. Prieš tai visi netoliese esančioje krepšinio aikštelėje vartojo alų, kurio ir atėjo dar nusipirkti. Visiems būnant prie kasos, matė priekyje jų stovintį senuką. Į jį atkreipė dėmesį tada, kai pamatė, jog šis, atsiskaitydamas už prekes, padavė 50 Eur banknotą, grąžos gavo 30 Eur. Tuos pinigus įsidėjo į piniginę, o pastarąją įsikišo į galinę šortų kišenę. Apie tai, kad senukas turi pinigų (minėtus 30 Eur), su niekuo nekalbėjo, nežino, ar kas nors iš kartu su juo buvusių asmenų, tą matė. Tuo metu jis pats dar negalvojo apie piniginės pagrobimą. Atsiskaitęs už prekes, nukentėjusysis atsisėdo parduotuvėje ant palangės, o jis (T. P.) kartu su visais išėjo į lauką. Neatsimena, kas atsiskaitė už alų, kas ir kaip jį nešė. Lauke kompanija pasuko eiti atgal link krepšinio aikštelės, o jis (kaltinamasis) šūktelėjo, jog ateis vėliau, nes nusprendė už kioskų atlikti gamtinius reikalus. Išėjęs iš už kioskų, pamatė, kad senukas jau išėjęs iš parduotuvės, ėjo tolyn ir prisėdo prie vieno namo. Tuomet nusprendė pagrobti iš pastarojo piniginę. Apėjo namą, palaukė, kol senukas pradės eiti, priėjo prie praėjimo tarp dviejų namų ir, pribėgęs iš galo, brome ištraukė iš galinės šortų kišenės piniginę. Kategoriškai tvirtina, kad jokio kito asmens kartu su juo nebuvo ir piniginės jam niekas nepadėjo ištraukti. Nukentėjusįjį jis ne apiplėšė, o tik apvogė. Piniginę ištraukė lengvai (ji išlindusi kyšojo iš kišenės ir tabalavo), viskas truko vos keletą sekundžių, niekas nukentėjusiajam už rankų nelaikė. Senukas vienoje rankoje turėjo lazdą, kitoje – krepšį su pirkiniais ir net nesureagavo, kai jis ištraukė piniginę (negirdėjo nei jį šaukiant, nei juo labiau, nukentėjusysis priešinosi). Kaltinamojo manymu, nukentėjusysis klaidingai nurodė neva jam buvo sugriebta už rankų, pastarasis, matyt, taip pasakė, nes matė, kad parduotuvėje šalia jo stovėjo kaltinamasis su draugu. Teismui kaltinamasis T. P. tvirtino, jog tuo metu, kai jis ištraukė iš nukentėjusiojo piniginę ir bėgo, pamatė iš tarp kitų dviejų namų išeinantį/einantį kažkokį asmenį (30-40 m atstumu). Negali pasakyti, ar tas asmuo bėgo paskui, vijosi jį, ar ką nors sakė (bendrai matė kažkokį siluetą ir tiek). Neatmeta galimybės, kad tas asmuo galėjo matyti, kaip jis iš nukentėjusiojo ištraukė piniginę. Kaltinamasis į tai nesigilino, bėgo kuo toliau, nes buvo aišku, kad padarė nusikaltimą. Prabėgdamas pro krepšinio aikštelę, kurioje buvo jo kompanija, šūktelėjo, kad jis nebegrįš, daugiau nieko jiems neaiškino. Skubėdamas tolyn, atidarė piniginę, išėmė iš jos 30 Eur, banko kortelę bei lapuką su užrašytais skaičiais, kadangi pagalvojo, kad tai gali būti PIN kodas. Matė, jog piniginėje dar buvo asmens tapatybės kortelė, kažkokios nuolaidų kortelės, gal dar kokie popieriukai ir viskas. Skubėdamas kruopščiai visko netikrino, tačiau tikrai būtų pamatęs, jei piniginėje būtų buvę dar pinigų. Nukentėjusiojo nurodytų 500 Eur grynųjų, taip pat žiedo ir dantų karūnėlių jis nerado. Išsiėmęs 30 Eur, banko kortelę ir lapuką, piniginę išmetė kažkur po medžiu (tikslią vietą nurodė duodamas parodymus vietoje). Tuomet nubėgo prie bankomato (šalia „Rimi“ parduotuvės), pabandė suvesti kodą, taip tikėdamasis nuimti pinigus, jei būtų jų radęs. Visgi suvestas kodas netiko, dėl ko jis nuėjo nuo bankomato ir kortelę kartu lapuku išmetė į konteinerį. Savo veiksmus vertina neigiamai. Prisipažįsta pavogęs iš nukentėjusiojo piniginę, tačiau tą padarė vienas. Piniginę ištraukė lengvai, net nepalietus nukentėjusiojo rankų. Nei 500 Eur, nei auksinio žiedo ar auksinių dantų karūnėlių piniginėje nebuvo (t. 2, b. l. 57-61).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino taip pat iš dalies. 2017-07-29, apie 19.50 val., jis kartu su savo sugyventine O. P., T. (pavardės nežino), T.mama E., ir dar viena moterimi (jos nepažinojo, tą vakarą matė pirmą kartą) atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Gedvydžių g., Vilniuje. Prie parduotuvės dar buvo kiti iš matymo pažįstami, tačiau kas būtent, pasakyti negali, nes nežino pastarųjų vardų. Buvo kompanija, jie visi planavo eiti gerti alaus. Parduotuvėje jie paėmė alaus ir atsistojo į kasą sumokėti. Tuomet jis pamatė, kad priešais jį stovi senukas, kuris atsiskaitinėjo už prekes. Kai senukas atsegė piniginę, jis (T. P.) joje pamatė pinigus - 3 kupiūras po 10 eurų. Senukas atsiskaitė kasoje ir, nuėjęs prie palangės, ten atsisėdo. Tuo tarpu jie atsiskaitė už alų ir išėjo iš parduotuvės. Jis pastebėjo, kad senukas liko sėdėti ant palangės parduotuvėje. Tuomet su juo buvę pažįstami nuėjo į krepšinio žaidimo aikštelę, esančią netoliese parduotuvės, o jis liko prie kiosko, esančio prie parduotuvės ir stebėjo, kada senukas išeis iš parduotuvės. Tai darė, nes sugalvojo ištraukti senuko piniginę. Pamatė, kad senukas išėjo iš parduotuvės, pradėjo eiti link aikštelėje prie parduotuvės esančių kioskų. Senuką stebėjo, apėjo namą, esantį šalia kioskų, tuomet pamatė, kad senukas prisėdo prie kažkokio namo, o, kai šis pradėjo eiti, senukus užėjus į bromą tarp namų, jis tyliai iš nugaros pusės pribėgo prie senuko ir iš jo galinės šortų kišenės ištraukė ten buvusią piniginę. Tada jis pradėjo nuo senuko bėgti, bėgdamas matė, kad jo kryptimi judėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, tačiau, kas jis toks, nežino. Jis bėgo link parduotuvės „Lidl“, esančios Ukmergės gatvėje, prabėgo pro krepšinio aikštelę, kurioje buvo jo pažįstami, surėkė, kad negrįš ir nubėgo. Bėgdamas iškraustė pavogtą piniginę, joje rado 30 eurų, kuriuos ir pasiėmė. Taip pat paėmė piniginėje buvusią banko kortelę ir prie jos buvusį popieriuką su užrašais, manydamas, kad tai yra banko kortelės PIN kodas. Matė, kad piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, kažkokios kortelės, kažkokie popieriukai, tačiau jie jo nedomino ir piniginę su joje buvusiomis kortelėmis bei popieriukais išmetė kažkur į krūmus. Tada nubėgo prie parduotuvės, atrodo „RIMI“, esančios priešais parduotuvę „BIG“, ten bankomate patikrino banko kortelę, bandydamas įvesti PIN kodą, kuris, kaip galvojo, buvo užrašytas ant popieriuko. Vis dėlto PIN kodas netiko ir tada jis, eidamas link Gabijos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, išmetė tą banko kortelę į šiukšlių konteinerį. Pavogtus pinigus išleido tą patį vakarą, pirko alų. Dėl savo veiksmų labai gailisi; viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas. Įtariamuoju apklaustas T. P. kategoriškai tvirtino, kad prie senuko pribėgo vienas, jokio antro asmens su juo nebuvo, senuko už rankų negriebė, piniginę ištraukė iš senuko atsegtos šortų galinės kišenės. Piniginėje rado tik 30 eurų pinigų, 500 eurų sumos nebuvo. Be to, piniginėje nematė nei vestuvinio žiedo, nei dantų karūnėlių. Piniginę kraustė bėgdamas, neturėjo daug laiko tikrinti ją, o, paėmęs pinigus ir kortelę, piniginę išmetė. Su T. nesitarė dėl piniginės vagystės; nepamena, ar kažką sakė T. apie senuko piniginę. Kaip jau minėjo, buvo girtas, tai gali kažkokiu smulkmenų ir neprisiminti (t. 1, b. l. 134). Papildomų apklausų metu (2018-03-12, 2018-05-11 ir 2018-05-18) T. P. patvirtino ankstesnius parodymus, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, akcentavo prieš senuką jokio smurto nenaudojęs, tvirtino piniginę pavogęs vienas (t. 1, b. l. 135, 146, 149).

Šiuos savo parodymus T. P. patvirtino 2017-08-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 150-151).

Teisiamajame posėdyje apklausiama kaip liudytoja O. P. parodė esanti kaltinamojo sugyventinė, iki pastarojo suėmimo kitoje byloje kartu gyveno apie porą metų. 2017-07-29 ji, sugyventinis T., M., E., T. Š. ir du S. leido laiką Fabijoniškių miškelyje, išgėrinėjo (kas alų, kas degtinę). Po to visi ėjo į parduotuvę, norėjo nusipirkti dar alaus. Kaip, kas ir kur vaikščiojo po parduotuvę, kaip stovėjo prie kasos, tiksliai nebeatsimena. Ji parduotuvėje neatkreipė dėmesio į jokį pagyvenusį vyrą. Negirdėjo, kad T. su T. apie kažkokį pagyvenusį žmogų būtų kalbėję, kažką dėl jo taręsi ir pan. Parduotuvėje užtruko ne daugiau kaip 10 min. Vyrai (T. ir T.) išėjo anksčiau, o ji su M. ir E. dar užtruko, norėjo nusipirkti sau kažką pavalgyti. Kadangi prieš tai buvo susitarę, kad nusipirkę alaus eis į Gedvydžių gatvėje esančią krepšinio aikštelę, tai išėjus, kiek pamena, vyrų jau nebebuvo; suprato, kad šie nelaukdami nuėjo į aikštelę. Kartu su moteriškėmis atėjo į krepšinio aikštelę, ten jau buvo T., S., tuo tarpu jos sugyventinio T. nesimatė. Iš karto jai nekilo klausimų, kur pastarasis yra, dėl ko ji neklausė vyrų, kur dingo T. Šis iki tol jai nieko nebuvo sakęs, kad turės kažkokių reikalų. Dėl to, kad nėra T., ji net nespėjo susirūpinti, kadangi už 10-15 min. pasirodė policijos pareigūnai. Iš pradžių net nesuprato, ko šie nori; pagalvojo, kad dėl to, jog viešoje vietoje vartoja alkoholį. Pareigūnai nieko daug neaiškino ir dalį jų (T., ją, M.) sulaikė, išsiveždami į komisariatą, kur sužinojo, jog buvo apiplėštas senukas, nors jai apie tą apiplėšimą niekas nežinoma. Apklausiama liudytoja O. P. pažymėjo, kad nuo to momento, kada T. P. išėjo iš parduotuvės iki kol atvyko policija, ji savo sugyventinio nematė. Jai būnant krepšinio aikštelėje, tikrai nematė nei T., nei kažkokio kito prabėgančio (praeinančio) šalimais. Jei būtų mačiusi bėgantį savo sugyventinį, tikrai nebūtų abejingai stebėjusi ir neklaususi, ką šis daro ir kur bėga. Negali atsakyti, kodėl tokią aplinkybes nurodė kiti, tačiau ji jokių bėgančių asmenų nematė. Su T. bendravo tik po to, kai buvo paleista iš komisariato. Kadangi iš tyrėjų sužinojo, kad neva T. kažką apvogė ar apiplėšė, ji, pastarajam paskambinus, klausė, ką šis padarė, į ką T. P. atsakė, kad ji netikėtų tuo, ką kiti šneka. Tąkart bekalbėdami telefonu, jie susipyko. Sugyventinis namo grįžo po poros dienų. Tuomet kalbėjosi, T. jai sakė, kad iš vyro kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 30 eurų, daugiau nieko tam vyrui nedarė. Liudytojos teigimu, S. K., kurį ji žino iš matymo, tą dieną su jais nebuvo ir ji tokio asmens įvykio dieną nematė. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo, kad ne visas įvykio dienos aplinkybes atsimena tiksliai, kadangi tąkart buvo nemažai išgėrusi (gerokai apgirtęs buvo ir T. P.), be to, jau praėjo daug laiko. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, O. P. parodė, kad jie surašyti teisingai, tąkart atsiminė geriau, prašė tais parodymais vadovautis (t. 2, b. l. 100-106).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. P. parodė, kad įvykio metu buvo išgėrusi, dėl to ne viską tiksliai atsimena. Parduotuvėje ji neatkreipė dėmesio į jokį seną vyriškį, negirdėjo, kad T. arba T. būtų kalbėję apie kokį apiplėšimą, senuko pinigus ir planus jį apiplėšti. Atsiskaitę išėjo iš parduotuvės, bet po to ji vėl sugrįžo į parduotuvę, kadangi pamiršo nusipirkti sau bandelę. Kai išėjo iš parduotuvės, tai, kiek pamena, su E., jos drauge, T. ir S. Z. nuėjo į krepšinio aikštelę, esančią netoliese minėtos parduotuvės. Kur tada dingo T., nepamena ir pasakyti negali, bet su jais į aikštelę jis nenuėjo. Krepšinio aikštelėje jie sėdėjo, gėrė alų, T. su S. žaidė krepšinį. Po kažkiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Tada ji ir sužinojo, kad buvo apiplėštas senukas, nors ji ir nematė kaip, kur, kada ir kas tai padarė. Iš policijos komisariato juos paimti atvažiavęs S. Z. pasakė, kad senuką apiplėšė T., o kažkodėl sulaikė T. Tada ji paskambino T., jie su juo susipyko dėl to, ką jis padarė ir šis namo grįžo tik po 2-jų parų. Sugrįžęs T. jai papasakojo, kad ištraukė iš senelio kišenės piniginę ir pabėgo. Jis senuko nemušė, o tik pribėgęs iš nugaros ištraukė iš galinės kelnių kišenės piniginę, kurioje jis rado 30 eurų. Pati liudytoja nematė, kaip T. pavogė senuko piniginę. T, po to, kai jie išėjo iš parduotuvės, buvo su ja vienoje kompanijoje aikštelėje iki, kol juos sulaikė pareigūnai, pastarasis nieku nebuvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 62).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė kaltinamąjį T. P. mačiusi porą kartų, iki to vakaro pažinojo tik kokį mėnesį. Įvykio dieną ji kartu su O., E., T., dviem S. bei T. buvusi miške, kur sėdėjo, šnekučiavosi, gėrė alų. Po kokių poros valandų visi, išskyrus S. K., ėjo į Gedvydžių gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“ nusipirkti dar alaus. Kaip kuris stovėjo prie kasos, nebeatsimena, tą dieną buvo pakankamai išgėrusi. Pamena tik tiek, kad pirmos prie kasų buvo jos dviese su E. Jokio pagyvenusio vyriškio liudytoja teigė nepastebėjusi, negirdėjo, jog kažkas iš jų kompanijos vyrų būtų kalbėję apie tokį asmenį. Iš parduotuvės išėjo visi kartu, tik kaltinamasis kažkur liko. Anot liudytojos, ji nei klausė, nei domėjosi, dėl ko su jais nebeina T. Iš parduotuvės nuėjo į krepšinio aikštelę. Jai ir O. besėdint ant suoliuko, o kitiems žaidžiant krepšinį, pro šalį prabėgo kaltinamasis T. P. Pastarasis bėgo nieko nesakydamas (nematė, kad būtų turėjęs kažkokių daiktų), paskui jį bėgo kitas vyras, kiek žino, S. (ne S. K. ir ne S. Z.). To kito paskui T. P. bėgusio asmens vardą iš kažko sužinojo po kelių dienų. Kur ir kodėl kaltinamasis bėgo, nė vienas iš tą vakarą krepšinio aikštelėje buvusių neaptarinėjo, o liudytojai tai išvis nebuvo įdomu (ji kaltinamąjį buvo mačiusi tik kelis kartus, jo beveik nepažinojo ir nesidomėjo). Po kokių 10 min. nuo to, kai prabėgo vyrai, atvažiavo policija ir sulaikė T., ją bei E. Pareigūnai paaiškino, kad buvo apiplėštas kažkoks senukas, parduotuvės kameros užfiksavo, kad šalia apiplėšto senuko stovėjo užpuolikai. Vėliau O. jai minėjo, jog kaltinamasis prisipažino apiplėšęs senuką. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie surašyti teisingai, yra tikslesni, kadangi tąkart viską atsiminė geriau. Atsakydama į klausimus, liudytoja tuo pačiu pažymėjo pati tiesiogiai mačiusi prabėgantį tik kaltinamąjį T. P., tuo tarpu dėl kito vyriškio ji nebuvo tikra, ar jį taip pat matė savo akimis. Žino tik tai, jog aptarinėjant įvykį tikrai buvo kalba apie kitą bėgantį vyrą, tačiau asmeniškai ji tokios aplinkybės neatsimena (t. 2, b. l. 78-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad galimai 2017-07-29, vakare (tikslios valandos nepamena) ji buvo susitikusi su E. Š.. Tuomet E. buvo su savo sūnumi T. Taip pat buvo E. draugė O. ir jos draugas vardu T.. Dar kartu su jais buvo jų bendras pažįstamas S. Z., kuris neseniai mirė. Jie kartu leido laiką, visi vartojo alkoholį, ji pati tą vakarą tikrai buvo išgėrusi. Negali nurodyti visų to vakaro aplinkybių, kadangi jas nelabai gerai pamena, bet žino, kad vakare jie atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Gedvydžių g. Kiek pamena, į parduotuvę užėjo ji, E., T., T., O.. Parduotuvėje paėmė alaus ir nuėjo mokėti prie kasos. Ji nekreipė dėmesio, kas kartu su jais stovėjo prie kasos, nepamena, ar šalia jų buvo kažkoks pagyvenęs vyras. Apie tai, kad šalia jų prie kasos parduotuvėje buvo pagyvenęs vyras, kuris vėliau buvo apiplėštas, sužinojo vėliau iš E., kai ji aiškinosi su O., kas atsitiko, kadangi T. buvo sulaikytas. Ji, stovėdama prie kasos, negirdėjo, kad T. arba T. būtų kalbėję apie kokį nors apiplėšimą. Negirdėjo, kad T. arba T. kalbėtų apie senuko pinigus ir planus tą senuką apiplėšti. Kai jie kasoje atsiskaitė, iš parduotuvės išėjo. Ji su E., jos drauge, T. ir S. Z. nuėjo į krepšinio žaidimo aikštelę, esančią netoliese minėtos parduotuvės. T. tada su jais nėjo, jis pasakė jo nelaukti, nurodė juos pasivysiantis. Krepšinio aikštelėje jie sėdėjo, T. su S. žaidė krepšinį. Kažkokiu metu pro juos prabėgo T., bet prie jų nesustojo, o nubėgo toliau. Tuomet po kažkiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie nieko neaiškindami juos sulaikė ir pristatė į komisariatą. Iš komisariato ją, E. ir O. paleido, o T. sulaikė. Pareigūnai nieko neaiškino, tik sakė, kad juos pastebėjo vaizdo įraše parduotuvėje, prie kasos. Iš komisariato juos paėmė S. Z. ir E. dukterėčia. Ji nematė kaip, kur, kada ir kas apiplėšė seną vyriškį. Kai E. aiškinosi su O., tai sužinojo, kad senuką apiplėšė T., tačiau liudytoja M. K. pabrėžė nemačiusi, kaip, kada ir kur T. tai padarė. Pažymėjo, kad išėjus iš parduotuvės T. buvo su jais vienoje kompanijoje, jie buvo krepšinio aikštelėje tol, kol sulaikė pareigūnai. T. iš aikštelės niekur nuėjęs nebuvo. Kiek pamena, kai jie sužinojo, kad T. apiplėšė senuką, bandė prisiminti, kaip viskas vyko, po ko prisiminė, kad T. bėgant pro žaidimo aikštelę jam iš paskos bėgo dar kažkoks vyras, kurio liudytoja teigė nepažįstanti, neatsimena, kaip šis atrodė. Negali pasakyti, ar jis bėgo kartu su T., ar tiesiog bėgo pro šalį (t. 1, b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. Š. parodė, jog kaltinamasis T. P. yra jos draugės O. draugas. Įvykio dieną liudytoja kartu su minėta drauge O., sūnumi T., kaltinamuoju, M. ir dviem S. buvo miškelyje, kur jie visi gėrė alų. Kai alus baigėsi, nusprendė eiti į parduotuvę dar nusipirkti. Parduotuvėje atsiskaitinėjo kasoje, kiek atsimena, prieš ją stovėjo T. ir T.. Liudytoja teigė nemačiusi jokio pagyvenusio vyriškio, negirdėjo, kad T., T. ar kažkas kitas iš jų kompanijos būtų kalbėję apie kokį senuką. Kai išėjo iš parduotuvės, kaltinamasis liepė jiems visiems eiti, sakė, kad pasivys. Neklausinėjo pastarojo, kodėl šis neina, negalvojo nieko blogo. Visi, išskyrus T. P., nuėjo į krepšinio aikštelę. Po kokių 10-15 min., jai, T. ir S. Z. bežaidžiant krepšinį, o M.i ir O.i sėdint ant suoliuko, palei aikštelės kraštą, į „Lidl‘o pusę nubėgo T. P. Atrodo, pastarasis jiems kažką riktelėjo (ką konkrečiai, liudytoja teigė neišgirdusi, taip pat nematė, kad šis būtų turėjęs kokių nors daiktų). Kartu su kaltinamuoju, tiksliau paskui jį, šiek tiek atsilikęs (4-5 metrus) bėgo kitas vyras (gali būti, kad riktelėjo ir jis). Liudytoja teigė to vyro nepažįstanti, žino tik tiek, kad jis gyvena Fabijoniškėse, vartoja narkotikus. Dar po kokių 15-20 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė T. Š. bei jas visas (liudytoją, M. ir O.). Policijoje buvo apklaustos ir paleistos, išskyrus jos sūnų T. Š., nors šis ir nieko nepadarė, tuo yra tikra, nes pastarasis visą laiką buvo kartu. Kitą dieną iš O. sužinojo, kad tai jos T. kažką pridirbo ir jis prisipažins. Taip pat liudytoja E. Š. pažymėjo nieko nežinanti apie tai, kas apvogė senuką, apie tai nebuvo jokios kalbos. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino juos surašytus teisingai, patikslino tik tai, jog nėra tikra, kad paskui T. P. bėgęs asmuo yra būtent tas, apie kurį ji nurodė. Tokį asmenį ji įvardino labiau iš kalbų, kadangi po įvykio aplink sklido tokios šnekos. Yra tikra tik dėl to, kad kaltinamasis prabėgo ne vienas, paskui jį tikrai judėjo vyriškis, jį matė savo akimis (t. 2, b. l. 78-85).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytoja E. Š., be kita ko, parodė, jog, stovėdama prie kasos, neatkreipė dėmesio į jokį seną vyriškį, stovėjusį prie tos pačios kasos. Apie tą seną vyriškį ji sužinojo iš O. kitą dieną, kai ši papasakojo, kad T. apiplėšė seną vyriškį. Pati liudytoja negirdėjo, kad T. arba T. būtų kalbėję apie kokį nors apiplėšimą, senuko pinigus bei planus tą senuką apiplėšti. Kai jie atsiskaitė ir išėjo iš parduotuvės, T. P. visiems pasakė jo nelaukti (daugiau neaiškino). Jie be pastarojo nuėjo į krepšinio aikštelę, žaidė krepšinį ir kažkokiu momentu pamatė, kad pro krepšinio aikštelę prabėgo T., o jam iš paskos bėgo dar vienas vyriškis, kurį liudytoja teigė ankščiau mačiusi Fabijoniškėse (jokių to asmens duomenų nežino, žinoma tik tai, jog jis narkomanas). Atrodo, T. bėgdamas kažką surėkė, bet ji to nesureikšmino ir negali pasakyti, ką šis rėkė. Jie toliau žaidė ir po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie nieko neaiškindami T. uždėjo antrankius, po ko T., ją, M. ir O. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Po kažkiek laiko ją, O. ir M. iš komisariato paleido, o T. sulaikė ir uždarė į areštinę. Iš policijos komisariato juos pasiėmė S. Z. ir jos dukterėčia. Kitą dieną liudytoja nurodė skambinusi O., klausė, kas atsitiko, po ko O. pasakė, kad T. apvogė kažkokį senuką, dėl ko ir buvo sulaikytas T. Ji nematė, kaip, kada ir kur T. apvogė senuką. Tuo tarpu jos sūnus T. jokio nusikaltimo nepadarė, nieko neapiplėšė, nes po to, kai jie išėjo iš parduotuvės, buvo kartu su ja iki, kol juos sulaikė pareigūnai (t. 1, b. l. 74). Papildomos apklausos metu liudytoja E. Š. parodė, kad jiems būnant aikštelėje, pro juos nuo Gedvydžių gatvėje esančių namų link prekybos centro „BIG“ bėgo T., o jam iš paskos dar vienas vyriškis, kuris rusiškai kažką šaukė. Jie toliau buvo aikštelėje, o netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek ji žino, T. iš paskos bėgęs vyriškis, gyvena Fabjoniškėse, yra narkomanas, dabar sėdi, jo pravardė „Kolokol“. Jį pažįsta tik iš matymo (duomenų nežino), pastarojo tą dieną su jais kartu niekur nebuvo. Tą vyrą pamatė tik tada, kai jis bėgo pro juos. Negali pasakyti, kodėl T. ir „Kolokol“ bėgo bei šaukė. Taip pat nežino, ar „Kololol“ buvo kartu su T., kai pastarasis pavogė senuko piniginę. Liudytojos E. Š. teigimu, ji su T. P. kalbėjo apie vagystę iš senuko, nes tuo buvo apkaltintas ir jos sūnus. Jai T. sakė, kad senuko piniginę pavogė vienas (t. 1, b. l. 75).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. (S.) K. parodė kaltinamąjį T. P. pažįstantis apie metus laiko. 2017-07-29 kartu su pastaruoju, taip pat kitais pažįstamais (E., M., T., Olia, S. Z.) miške prie 53 transporto žiedo gėrė alų. Susitiko apie 15-16 val. Vienu metu jis (S. K.) išėjo su reikalais pas draugą, užtruko apie valandą, bet gali būti ir daugiau (tikslaus laiko neįsidėmėjo). Grįžtant atgal, jam paskambino kažkuris iš minėtų pažįstamų, su kuriais miške išgėrinėjo (atrodo, T. arba S.), ir pasakė, kad jie persikėlė į krepšinio aikštelę. Tuomet jis (S. K.) kaip tik ir nuvažiavo į tą aikštelę, kurioje buvo visi tie patys asmenys, išskyrus T. P.. Kur buvo pastarasis, nežino, nesidomėjo. Daugiau tą vakarą jis kaltinamojo nebematė ir su juo nebebendravo. Būdamas aikštelėje, nematė jokių prabėgančių asmenų. Kažkur po pusvalandžio nuo to, kai jis grįžo į aikštelę, bežaidžiant krepšinį, atvažiavo policija ir sulaikė visus, išskyrus jį (liudytoją S. K.) ir S. Z.. Jis nieko nežinojo apie jokį nusikaltimą, tik vėliau moterys papasakojo, kad kažkas kažką padarė, tačiau jis į tai nesigilino. S. K. nepažįsta, tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 2, b. l. 78-85).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas S. K. davė panašius parodymus, tik konkrečiai nurodė, kad būtent T. Š. paskambino, nurodydamas, kad visi yra aikštelėje. Jam atėjus, T. P. krepšinio aikštelėje, nebuvo, pastarojo jis tą dieną daugiau nebematė. Liudytojui bebūnant aikštelėje, T. P. pro ją nebėgo, nešaukė, taip pat jis nematė ir negirdėjo, kad kas nors kitas bėgtų ir ką nors šauktų. Liudytojo akivaizdoje jokios vagystės ar plėšimo nebuvo, jis tokio įvykio tą dieną nematė ir nieko apie tai nežino (t. 1, b. l. 82).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. S. (policijos pareigūnas) didesnės dalies įvykio aplinkybių neatsiminė, prašė vadovautis jo ankstesniais parodymais, kuriuos perskaičius, patvirtino kaip surašytus teisingai. Bendras vaizdas atmintyje išlikęs toks, kad vyko pas pagyvenusį vyriškį, kuris nurodė, jog jį apiplėšė keli asmenys. Senukas apibūdino, kaip atrodė tie asmenys. Kiek pamena, nukentėjusysis pasakojo, kad jį užpuolę vyrai stebėjo jį dar nuo parduotuvės, kurioje prieš tai lankėsi, kasų. Išklausę nukentėjusįjį vyko į parduotuvę „Maxima“, esančią Gedvydžių gatvėje. Iš parduotuvės paėmė vaizdo kamerų įrašus, juose pamatė nukentėjusiojo nupasakotus asmenis (neatsimena, ar nukentėjusysis tuos įrašus žiūrėjo kartu ir asmenis atpažino, apie tai turėjo nurodyti ankstesnėje apklausoje). Tuomet mikrorajone ieškojo asmenų, atitinkančių užfiksuotus kamerų įrašuose. Krepšinio aikštelėje pamatė kelis panašius asmenis (tiksliai dėl to, ar buvo būtent keli, nepamena), pradėjo sulaikymą. Atsimena, kad sulaikymo metu buvo kilęs kažkoks konfliktas. Viską yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, prašo vadovautis būtent tais parodymais (t. 2, b. l. 100-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. S. parodė, kad 2017-07-29, apie 20.36 val., patruliuojant kartu su tuo metu dirbusiu vyriausiuoju patruliu R. V., iš Vilniaus apsk. OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), laukia nukentėjusysis, kurį pastarajam išėjus iš parduotuvės „Maxima“ apiplėšė 2 vyriškiai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. K., gim. 1930, paaiškinęs, kad prieš 20 minučių jam mokant už prekes kasoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedvydžių g. 17, Vilniuje, matė už jo stovėjusius 2 vyriškius ir moteris. Pasak J. K., jam išėjus iš parduotuvės ir einant link savo namų, pastebėjo, kad parduotuvėje matyti vyriškiai jį seka, o, jam užeinant į savo laiptinę (duomenys neskelbtini), pajuto, kaip jį pastūmė ir iš kišenės ištraukė piniginę. Atsisukęs pamatė 2 vyriškius, kurie buvo parduotuvėje. J. K. taip pat nurodė, kad vienas vyras buvo su juodais marškinėliais ir pilkais šortais, o kitas – su mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Kartu su J. K. nuvyko į minėtą parduotuvę ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, pamatė, kad J. K. apsiperkant prie kasos stovėjo 2 vyriškiai ir 3 moterys. Vyriškiai atitiko požymius, kurios nurodė J. K., vienas iš vyriškių rankoje laikė parduotuvės „LIDL“ maišelį. Vaizdo įraše buvo matyti, kad vyriškiai apžiūrinėja J. K. piniginę, kalbasi tarpusavyje, po ko išeina iš parduotuvės. Dirbant pagal turimus požymius ir informaciją, ties S. Nėries g. 29 esančia krepšinio aikštele pamatė vieną iš vyriškių - tą, kuris buvo su pilkais šortais ir juodais marškinėliais, o ant suoliuko sėdėjo 3 moterys, kurias matė parduotuvėje vaizdo įraše. Šalia gulėjo parduotuvės „LIDL“ krepšys. Privažiavus prie nurodytų asmenų, vyriškiui buvo paaiškinta, kad jis sulaikomas, įtariant plėšimu, uždėjo jam antrankius. Minėtą vyriškį sodinant į tarnybinį automobilį, moteriškės pradėjo rėkti, viena iš jų (E. Š.) griebė jam už rankos, taip trukdydama sulaikymui. Vežant sulaikytą vyriškį į komisariatą, prie tarnybinio automobilio buvo priėjęs J. K., kuris pamatęs sulaikytą vyriškį nurodė, kad tai tas pats vyras, kurį jis matė parduotuvėje iki apiplėšimo, o po to matė nubėgantį nuo jo jau po plėšimo. apklausiamas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti, ar J. K. pats atėjo prie jų automobilio, ar jis buvo paprašytas prie jo ateiti. Antro vyriškio nerado (t. 1, b. l. 60).

Teisme apklaustas kaip liudytojas T. Š. parodė kaltinamąjį T. P. pažįstantis apie metus laiko. Kartkartėmis susitikdavo, išgerdavo alaus. Įvykio dieną taip pat buvo susitikę, t. y. miške prie 53-iojo transporto žiedo sėdėjo jis (T. Š.), jo mama E. Š., kaltinamasis T. P., M., O. ir dar du S., kurių vienas jau yra miręs. Visi šnekučiavosi, gėrė alų; kai jį pabaigė, visi nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti. „Maximoje“ buvo kartu su T., paėmė alaus. Atsimena, kad prieš juos kasoje stovėjo senukas (liudytojo teigimu, jis tą senuko pažinojo iš matymo, kaip gyvenantį tame pačiame mikrorajone). Pastarasis atsiskaitė už prekes, gavo kažkiek grąžos, kurią įsidėjo į piniginę ir išėjo iš parduotuvės. Apklausiamas teisme liudytojas T. Š. iš pradžių teigė, jog stovint eilėje prie kasos tarp jo ir kaltinamojo apie senuką nebuvo jokios kalbos, tačiau, teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad reiktų vadovautis būtent ankstesniais parodymais, t. y. patvirtino, jog T. P. pasakė jam, kad senukas turi pinigų. Berods, tokius žodžius kaltinamasis jam sakė tuo metu, kai senukas dėjo į piniginę grąžą. Anot liudytojo, jis tikrai neįsidėmėjo nei kiek tai buvo pinigų, nei kokiomis kupiūromis. Ar kažkokią sumą minėjo kaltinamasis, nebeatsimena (gali būti, jog sakė kažką apie 40 eurų, tačiau nėra dėl to tikras). Jokios kalbos ar, juo labiau, susitarimo apiplėšti senuką nebuvo. Iš parduotuvės pirmas išėjo senukas, o liudytojas su kaltinamuoju iš paskos. Pamena, kad senukas judėjo labai lėtai, jis pasuko į S. Neries g. pusę. Pastarasis rankoje turėjo maišą ir kažkokį pagalį. Lauke T. P. liepė jam (T. Š.) eiti, pasakė, kad pasivys (tuo metu kaltinamasis stovėjo senukui už nugaros). Dėl kokios priežasties, pastarasis nėjo kartu, nieko neaiškino. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad išėjus iš parduotuvės pamatė už parduotuvės galo, prie kebabinės, stovintį pažįstamą, pravarde S. (S. K.) (apklausiamas policijoje konkrečiai šio asmens neįvardino, nes buvo išsigandęs ir bijojo sakyti). S. stovėjo toliau, ta kryptimi, kuria reikėjo eiti senukui. Liudytojas teigė su S. nekalbėjęs, tiesiog atkreipė dėmesį, kadangi pastarąjį žinojo iš matymo (žino namą, kuriame gyvena; vėliau O. jam sakė, kad S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę). Kaip suprato, T. P. tąkart greičiausiai bendravo su S. (to tiesiogiai nematė, tačiau susidarė toks įspūdis). Išsiskyręs su kaltinamuoju, liudytojas nurodė nuėjęs kartu su visais į krepšinio aikštelę. Leidžiant joje laiką, netrukus (gal po 5-7 min. nuo atėjimo), pamatė pro šalį bėgantį T. P., o jam iš galo (už 3-4 metrų) bėgo S. Prabėgdamas kaltinamasis nieko nesakė, o S., t. y. S. K., šūktelėjo kažką panašaus į frazę spalilsia. Liudytojas teigė tokius žodžius supratęs kaip, kad kažką pridarė. Abu vyrai nubėgo prekybos centro „BIG“ pusėn. Daugiau tą vakarą liudytojas kaltinamojo nebematė ir nebebendravo. Neužilgo pasirodė policija ir jį sulaikė, taip pat į komisariatą išsivežė visas tris moteriškes. Tą patį vakarą jį dar vežė pas senuką atpažinimui, tačiau pastarasis nieko konkretaus negalėjo pasakyti (t. 2, b. l. 78-85).

Ikiteisminio tyrimo metu T. Š., kuriam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kuris apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad parduotuvėje stovint eilėje priešais jį stovėjo iš matymo pažįstamas senukas (žino, jog gyvena netoli). Bestovint eilėje, T. pasakė, kad tas senukas tikrai turi pinigų, į ką jis (T. Š.) atsakė, kad tai jo nedomina. Senukas atsiskaitė ir išėjo, po to atsiskaitė jie bei taip pat išėjo. Jis (T. Š.) su visais kitais jo prie parduotuvės laukusiais asmenimis nuėjo į krepšinio žaidimo aikštelę, o T. liko prie parduotuvės, nurodęs, kad dar pasiliks. Jie išėjo. Atėjus į krepšinio aikštelę, atsigėrė alaus, žaidė krepšinį, maždaug po 15-20 min. jis pamatė, kad nuo Gedvydžių g. esančio namo (numerio nežino) link prekybos centro „BIG“ bėga T., o jam iš paskos dar vienas vyriškis, kurio jis nepažįsta. Tas vyriškis rusų kalba šaukė „spalilis“ (suprato kaip „sudegėme“). Jie toliau tęsė žaidimą, o dar po 15 min. jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 89). Papildomos apklausos metu T. Š. parodė, jog tas kitas vyras, kartu su T. bėgęs ir šaukęs „spalilis“, gyvena kažkur Fabijoniškėse, dažnai būna prie Gedvydžių gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, esančios Gedvydžių gatvėje (kitų to asmens duomenų nežino). Po to, kai jis (T. Š.) buvo sulaikytas, jį pareigūnai atvežė prie namo, esančio Gedvydžių g. 25, kur buvo priėjęs pagyvenęs vyras, buvęs parduotuvėje tuo metu, kai jie pirko alų. Jis tam vyrui dar pasakė, kad jie su juo kaimynai, nes jis gyvena Gedvydžių g. 11-ame namie. Tą seną vyrą iš matymo pažįsta jau daug metų (t. 1, b. l. 90). Dar kitos įtariamojo apklausos metu T. Š. parodė, kad T. iš paskos bėgęs ir rusiškai „spalilis“ šaukęs vyriškis yra S. K., jam virš 30 metų, gyvena Žadeikos gatvėje, kiek žino, dabar pastarasis sėdi. Tą dieną minėtas asmuo su jais kartu laiko neleido, nei miškelyje, nei parduotuvėje jo su jais nebuvo. Kai jie iš parduotuvės ėjo link krepšinio aikštelės, tai jis (T. Š.) pastarąjį matė prie prekybos kioskų, esančių netoliese minėtos parduotuvės „Maxima“. Su jais į krepšinio aikštelę jis nėjo ir aikštelėje nebuvo, tik vėliau jį matė bėgantį pro juos ir šaukiantį rusiškai „spalilis“. Kodėl šis taip šaukė, negali pasakyti, taip pat nežino, ar jis buvo kartu su T., kai pastarasis pavogė senuko piniginę. Anot T. Š., jis kalbėjo su T. apie vagystę, šis jam sakė senuko piniginę pavogęs vienas, kodėl iš paskos bėgo S. K., T. nežinojo (t. 1, b. l. 90, 91).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. N. 2018-03-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. Š. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 109-112).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. K. (S. K.) parodė kaltinamąjį T. P. pažįstantis iš matymo. Pažįsta apie metus, kartais susitikdavo, bet nedažnai, glaudžių santykių nepalaikė. Taip pat pažįsta T. Š., kuris gyvena kaimynystėje (gretimame name). Šiuo metu su pastaruoju nebendrauja, nes, kiek žino, T. Š. dabar turi merginą, pas kurią dažniausiai ir būna. Kas liečia 2017-07-29, tai pamena, kad tos dienos pavakare, išėjęs iš savo namų Žadeikos gatvėje, judėjo link stotelės, kai pamatė netoli komplekso „Aitvaras“ einantį T. P.. Su pastaruoju jis nekalbėjo, T. P. greitu žingsniu ėjo kokių 50 m priekyje, prekybos centro „BIG“ kryptimi, o jis (S. K.) – iš paskos. Krepšinio aikštelė buvo gerokai toliau, už 300-400 m, o gal netgi ir daugiau. Kiek atsimena, T. P. ėjo vienas, jokių daiktų pas jį nematė. Daugiau T. P. jis neįsidėmėjo, nes su juo tą dieną visai bendravo, tik, kaip minėjo, matė jį einantį priekyje jo (matė trumpai, ne daugiau nei minutę). Tuo pačiu liudytojas parodė, kad jis minimą dieną pro krepšinio aikštelę nepraeidinėjo ir nebėgo pro ją ar šalimais jos (keista, jei tokias aplinkybes būtų kažkas nurodęs, nes tokio fakto tikrai nebuvo). Vėliau išgirdo rajone sklandžiusias kalbas, kad vyko kažkoks apiplėšimas, tačiau nieko nežino nei kas, nei ką apiplėšė. Jam pačiam apie jokį asmens apiplėšimą nėra žinoma. Paprašytas paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė to, kad įvykio dieną matė T. P., S. K. teigė, kad jo niekas apie tai neklausė, apklausa buvo surašyta tik bendrais teiginiais. Iškviestas į teismą, galvojo apie tą dieną ir prisiminė, kad iš tikrųjų matė kaltinamąjį. Daugiau nieko nurodyti negali; atsakydamas dėl turimos pravardės, nurodė, kad jį vadina Kolokolu (S. pravardė nežinoma) (t. 2, b. l. 100-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio tvarka S. K. parodė atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose. Negali tiksliai pasakyti, kur buvo 2017-07-29, nes praėjo jau daug laiko (to neatsimena). T. P. pažįsta iš matymo, gal kiek daugiau negu metus laiko, su juo nebendrauja, ryšių nepalaiko. Ar 2017-07-29 jis buvo susitikęs su T. P., negali atsakyti; nieko nežino apie 2017-07-29 įvykdytą J. K. plėšimą. Jis (S. K.) su T. P. jokio plėšimo nevykdė, dėl plėšimo su T. nieko nesitarė ir nieko apie jokį plėšimą nežino. Nepamena, kad minėtą dieną būtų bėgęs nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pro krepšinio aikštelę, netoliese parduotuvės „Maxima“, taip patrusų kalba šaukęs kokius nors žodžius (t. 1, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K., kurio parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio tvarka, apklausiamas pirmą kartą parodė 2017-07-29, apie 19.45 val., užėjęs į parduotuvę „Maxima“, esančią Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Parduotuvėje užtruko apie 5 min. ir su pirkiniais nuėjo prie kasos susimokėti. Stovint eilėje prie kasos atkreipė dėmesį, kad už jo stovi du vyriškiai, kurie jam pasirodė neblaivūs. Vyriškiai kalbėjosi su kažkokia moterimi ir ruošėsi pirkti alų. Susimokėjęs už prekes, jis išėjo iš parduotuvės ir ėjo link savo namų. Priėjęs praėjimą tarp namų Nr. 3 ir 5 adresu Gedvydžių g. išgirdo, kaip iš galo prie jo kažkas priėjo, rankomis sugriebė jam už dešinės rankos bei laikė jo ranką, kad jis negalėtų pasipriešinti, o kitas asmuo iš jo šortų galinės dešinės pusės kišenės ištraukė jo piniginę. Kai ištraukė piniginę (3 Eur vertės), jį paleido ir jis atsisukęs pastebėjo, kad tai tie patys du vyriškiai, kurie buvo parduotuvėje „Maxima“. Abu vyriškiai, pagrobę jo piniginę, skubiai nubėgo daugiabučių namų kiemais link S. Neries g., viskas įvyko labai greitai. Grįžęs namo, nedelsiant iškvietė policiją. Piniginėje, kurią iš jo pagrobė, buvo apie 500 eurų, taip pat jo vardu išduota „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė (ją užblokavo), jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei įvairios nuolaidų kortelės. Piniginę ištraukęs vyriškis atrodė taip: apie 40 metų amžiaus, apie 1,80 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpai kirptais plaukais, išskirtinių požymių nepastebėjo, vyriškis buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis, vilkėjo tamsios spalvos kelnėmis. Jį laikęs vyriškis atrodė taip: panašaus amžiaus kaip ir pirmasis, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo žalsvos spalvos marškinėliais. Vyrai įvykio metu tarpusavyje nekalbėjo, kokia kalba pastarieji bendravo parduotuvėje, neatsimena. Abu vyriškius galės atpažinti. Dėl įvykio sužalojimų nepatyrė, jam padaryta 503 eurų dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 35).

2017-07-31 apklausos metu nukentėjusysis J. K. (šie, o taip pat ir likę vėlesni jo parodymai teisme taip pat perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka) patikslino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad 2017-07-29 plėšimo metu iš jo buvo atimta piniginė, kurią vertina 15 Eur. Piniginėje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurią vertina 19,60 Eur (skubos tvarka turės gamintis naują), jo vardu išduota „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, kuria vertina 30 Eur. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės (jų pinigine išraiška nevertina), taip pat jo vyriškas vestuvinis žiedas, balto ir geltono aukso, jokių išskirtinių požymių nebuvo, jo svorio nurodyti negali. Tas žiedas buvo pirktas maždaug prieš 20 metų, šiai dienai žiedą vertina 400 Eur. Be to, piniginėje buvo 4 auksinės, geltono aukso dantų karūnėlės, tačiau šiam momentui jų vertės nurodyti negali, praneš kai gaus dantų gydytojo konsultaciją. Daugiau jokių daiktų piniginėje nebuvo. Dėl padarytos turtinės žalos dydžio apsispręs ir praneš po to, kai sužinos dantų karūnėlių kainas. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, jį apiplėšė 2 asmenys. Plėšimo metu jį apiplėšusių asmenų veidų nematė, nes šie pribėgo prie jo ir apiplėšė iš nugaros pusės. Visgi, kai šie jį paleido, atsisukęs pamatė, kad nuo jo bėga tie patys 2 vyriškai, kuriuos matė parduotuvėje. Tuos 2 nubėgančius nuo jo vyriškius atpažino pagal jų drabužius, su kuriais juos matė parduotuvėje. Iš karto po apiplėšimo grįžęs namo paskambino policijai bei pranešė apie įvykį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais važiavo į parduotuvę, kurioje apsipirkinėjo prieš apiplėšimą. Parduotuvėje žiūrėjo vaizdo įrašą ir jis pamatė tuos vyrus, stovėjusius už jo eilėje prie kasos, kartu su vyrais stovėjo dar 2 ar 3 moterys. Po to, kai su pareigūnais peržiūrėjo parduotuvėje vaizdo įrašą, grįžo namo. Po kažkiek laiko jam paskambino pareigūnai ir paprašė išeiti prie laiptinės. Išėjus į lauką, policijos pareigūnai paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, atidarė duris ir jis pamatė automobilyje sėdintį vieną iš parduotuvėje matytų vyriškių, kurį jis po apiplėšimo matė nubėgantį nuo jo. Kadangi jis nematė jį apiplėšusių vyrų veidų plėšimo metu, nes jie stovėjo jam už nugaros, negali pasakyti, ką būtent darė tas vyras, kurį pamatė sėdintį pareigūnų automobilyje, t. y. negali pasakyti, ar tas vyras ištraukė jo piniginę, ar tas vyras sugriebė ir laikė jį už rankos, tačiau būtent tą vyrą jis matė nubėgantį nuo jo, po to kai atsisuko. Jis apie tai ir pasakė policijos pareigūnams. Tą vyrą, kaip vyrą nubėgantį nuo jo po plėšimo, jis atpažino pagal jo drabužius, o pastarojo veidą jis matė parduotuvėje. Minėtas vyras, pamatęs jį, kreipėsi į jį vardu „J.“ ir dar pasakė, kad jie kaimynai, tačiau jis pastarojo kaip kaimyno nepažįsta. Nori patikslinti, kad po to, kai jis parduotuvėje sumokėjo už prekes, jis atsisėdo prie palangės parduotuvėje (t. 1, b. l. 36).

2017-08-0 apklaustas papildomai nukentėjusysis J. K. patikslino, kad neteisingai įvertino plėšimo pagrobtą piniginę. Nuvažiavęs į Kalvarijų turgų, kurioe pirko piniginę, sužinojo, kad piniginė kainuoja 40 Eur. Piniginę pirko šių metų liepos mėnesio pradžioje, tačiau įsigijimo dokumento neišsaugojo. Taip pat sužinojo, kad kiekviena auksinė dantų karūnėlė buvo 0,5 gramų svorio ir bendra 4-ių dantų karūnėlių vertė yra 25,50 Eur. Plėšimo metu jam padaryta turtinė žala 1 015,10 Eur sumai (t. 1, b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

Paskutinės apklausos metu (atlikta 2018-03-14) nukentėjusysis J. K. ankstesnius parodymus dar patikslino, nurodydamas, kad, stovėdamas eilėje prie kasos, atkreipė dėmesį, kad už jo stovi du vyriškiai, kurie jam pasirodė neblaivūs ir įtartini. Vyriškiai kalbėjosi su kažkokia moterimi ir ruošėsi pirkti alų. Jis pastebėjo, kad tuomet, kai jis atidarė savo piniginę, norėdamas atsiskaityti už prekes, tai tie du vyrai pamatė, kad jis piniginėje turi pinigų. Jis pagalvojo, kad tie vyrai galėtų jį apiplėšti, nes jie pamatė, kad jis turi pinigų. Susimokėjęs už prekes, atsisėdo prie palangės parduotuvėje. Tada matė, kad tie vyrai ir moterys, stovėję už jo, iš parduotuvės išėjo. Tada ir jis išėjo iš parduotuvės, apsižiūrėjo aplink, tų vyrų niekur nepastebėjo ir pradėjo eiti link savo namų. Eidamas link namų, nematė, kad tie vyrai būtų ėję jam iš paskos. Kiek pamena, jam būnant tarp namų Nr. 3 ir 5, esančių Gedvydžių g., pajuto, kad iš nugaros pusės kažkas rankomis staigiai ir stipriai sugriebė jam už dešinės rankos ir laikė ją, kad jis negalėtų pasipriešinti, o kažkas kitas tuomet iš jo šortų galinės dešinės pusės kišenės ištraukė piniginę. Jis pajautė, kad tai buvo tikrai ne vienas asmuo, pajautė, kad vienas asmuo laikė jo ranką, o kitas - traukė iš kišenės piniginę. Viskas įvyko labai greitai, jam atsisukus, pamatė nubėgančius nuo jo du vyriškius. Jis nematė jį apiplėšusių vyriškių veidų - nei tuomet, kai jie pagrobė jo piniginę, nei tuomet, kai jie nuo jo bėgo. Grįžęs namo nedelsiant iškvietė policiją. Paskambinęs į policiją trumpai papasakojo įvykio esmę, nurodė, kad jį apiplėšė 2 vyrai. Nurodydamas jį apvogusių vyriškių amžių, apibūdino iš savo pojūčio po jų veiksmų, nes jį laikė stipriai už rankos, jautėsi, kad tai ne jaunas ir ne senas žmogus, o amžiaus viduryje. Kiek pamena, apklausos metu policijoje jis nurodė vyriškių požymius, tačiau šiai dienai jis jau nelabai juos beatsimena, kadangi pamažu tas įvykis blėsta atmintyje. Atrodo, kad vyriškiai, bent vienas jų, buvo apsirengęs tamsiai, apie ką pasakė paskambinęs į policiją (tikslaus nuo jo bėgančių vyro apsirengimo nebepamena). Dar kartą pakartoja, kad jį apiplėšusių vyrų veidų jis nematė, nes jie pribėgo ir apiplėšė jį iš nugaros. Jis matė juos nubėgančius nuo jo ir tik iš nugaros pusės. Atvažiavusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį ir nurodė, kad jį apiplėšti galėjo 2 vyrai, kurie parduotuvėje matė jo piniginėje buvusius pinigus. Tada kartu su pareigūnais buvo nuvykę į parduotuvę, kur vaizdo įraše parodė tuos 2 vyrus, stovėjusius už jo prie kasos bei mačiusius jo piniginėje buvusius pinigus. Dėl to daro prielaidą, kad būtent tie 2 vyrai ir pagrobė jo piniginę, ką jis ir pasakė pareigūnams. Vėliau pareigūnai prie jo namų atvežė vyriškį. Atidaręs tarnybinio automobilio duris, pamatė automobilyje sėdintį vieną iš parduotuvėje matytų vyriškių, tačiau negali kategoriškai tvirtinti, kad būtent tas automobilyje sėdėjęs vyriškis apiplėšė jį, nes plėšimo metu nematė jį apiplėšusių vyrų veidų, nes pastarieji stovėjo jam už nugaros. Kadangi, kaip jau paminėjo, tas vyras parduotuvėje matė jo piniginę, tai būtent dėl to mano, kad šis jį ir apiplėšė. Jau minėjo negalintis pasakyti, ką būtent darė tas vyras, kurį pamatė sėdintį pareigūnų automobilyje, t. y. ar tas vyras ištraukė jo piniginę, ar tas vyras sugriebė ir laikė jį už rankos, bet, kaip jam tada pasirodė, būtent tą vyrą matė nubėgantį nuo jo, po to, kai atsisuko po prieš jį įvykdyto plėšimo. To vyro veidą matė parduotuvėje. Nukentėjusysis pažymėjo kad minimas vyras, pamatęs jį, kreipėsi į jį vardu „J.“, pasakė, kad jie kaimynai, nors jis (J. K.) pastarojo kaip kaimyno nepažįsta, nors tokios galimybės ir neatmeta. Plėšimo metu pagrobtas 1 015,10 Eur vertės turtas (t. 1, b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-07-29, 20.28 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad prieš 5 minutes pranešėjas ėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios Gedvydžių g. 17, Vilniuje, kai prie jo pripuolė du vyrai (apie 40 metų, tamsiai apsirengę, apie 180 cm ūgio), atėmė piniginę, kurioje buvo 500 eurų ir banko kortelės (t. 1, b. l. 14-22).

2017-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Gedvydžių g. 3, Vilniuje. Prie apžiūros pridėtos 3 fotonuotraukos ir vietos planas (t. 1, b. l. 24-28).

2017-07-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu policijos pareigūnams buvo pateiktas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Maxima“ (t. 1, b. l. 29).

2017-09-21 apžiūros protokolu kaip tik ir buvo apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, darytas 2017-07-29 parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:55 min. Šiame vaizdo įraše matoma minėtos parduotuvės kasa, prie kurios atsiskaito pagyvenęs vyriškis. Jis iš savo piniginės ištraukia pinigus, paduoda kasininkei, kuri jam duoda krepšelį su daiktais, o pastarasis įsideda savo piniginę į galinę kelnių kišenę. Prie kasos taip pat matyti dviejų vyrų ir trijų moterų kompanija, stovėjusi eilėje už pagyvenusio vyro. Esant vaizdo įrašo laikui 00:00:36, pagyvenęs vyras nueina nuo kasos. Esant vaizdo įrašo laikui 00:00:01, minėta kompanija taip pat nueina nuo kasos. Prie protokolo pridėtos dvi nuotraukos (t. 1, b. l. 30-32).

2018-02-26 kitų objektų apžiūros protokolu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo apie nusikaltimą garso įrašas. Garso įraše vyriškas balsas nurodė, kad jam einant iš parduotuvės Fabijoniškėse, jį užpuolė du plėšikai ir ištraukė iš kišenės visą piniginę su pinigais. Vyriškas balsas taip pat nurodė, kad piniginėje buvo apie 500 eurų, banko kortelė (t. 1, b. l. 46, 47-48).

Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matyti, kad J. K. vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-07-29, 20.37 val., buvo įdėta į bankomatą, esantį Bieliūnų g. 1, Vilniuje. Operacija buvo atmesta, įvedus neteisingą PIN kodą (t. 1, b. l. 49-52). AB „Swedbank“ taip pat pateikė bankomato nuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo, vilkintis melsvos spalvos marškinėlius, atlikęs minėtą operaciją (t. 1, b. l. 55-56).

Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, kad S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2017-08-06 (t. 1, b. l. 85).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog iš esmės pasitvirtino visi T. P. pareikšti kaltinimai (vėlesniais argumentais bus pasisakyta tik dėl kaltinimo susiaurinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį). Pats kaltinimasis kaltę pripažino iš dalies, patvirtino įvykdęs BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau neigė padaręs plėšimą. Neatkartojant visų kaltinamojo parodymų, kurie yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (3-4 lapuose), taip pat detaliai užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose (t. 2, b. l. 57-61, 100-106), pažymėtina, jog T. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė veiksmus prieš nukentėjusįjį atlikęs, veikdamas su kitu asmeniu. Kaltinamasis teigė esą kartu su juo daugiau nieko nebuvo, nukentėjusįjį apvogti sugalvojo gana spontaniškai, niekam nė neužsiminė apie savo veiksmus ir, juo labiau, niekas kartu su juo tokių veiksmų neatliko. Be to, anot T. P., jis nukentėjusįjį paprasčiausiai apvogė, o ne apiplėšė, t. y. pribėgo iš galo ir nekliudomai ištraukė iš J. K. galinės kelnių kišenės piniginę. Tą padarė lengvai, kaltinamojo teigimu, neprireikė nei sugriebti, nei laikyti nukentėjusįjį už rankų, dėl ko atitinkamai nesutinkama su kaltinimo dalimi, jog nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Galiausiai kaltinamasis nesutiko su tuo, jog kartu su pinigine buvo pagrobta 500 Eur grynųjų (pagal T. P. parodymus buvo tik 30 Eur), taip pat auksinis žiedas bei auksinės dantų karūnėlės (t. 2, b. l. 57-61).

Tokie T. P. parodymai rodo, jo kaltinamasis įrodinėja vienas pats padaręs paprasčiausią vagystę (ne plėšimą), tuo pačiu tikina, jog neteisėtai užvaldytas svetimas turtas buvo kur kas mažesnės apimties. Visgi tokius kaltinamojo T. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį.

Priešingai nei įrodinėja kaltinamasis, nukentėjusysis J. K. viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtino buvęs apiplėštas, pabrėžė, kad prieš jį veikė ne vienas, o būtent du asmenys. Nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas 4 kartus (viena apklausa yra tik dėl pagrobtų daiktų turinio bei vertės) ir visus kartus tvirtino, kad jį užpuolė 2 asmenys, vienas kurių, priėjęs iš galo, sugriebė už dešinės rankos bei laikė ją, dėl ko jis negalėjo pasipriešinti, o tuo tarpu kitas asmuo, priėjęs taip pat iš galo, iš šortų dešinės pusės kišenės ištraukė piniginę (t. 1, b. l. 35, 36, 38-40). Analogiškai dėl neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų skaičiaus nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 1), be to, kas svarbu lygiai taip pat šią aplinkybę jis įvardina ir iškart po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, kas užfiksuota tiek 2018-02-26 apžiūros protokole, tiek teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai išklausytame garso įraše (t. 1, b. l. 47 bei garso įrašas, patalpintas skaitmeninėje laikmenoje). Teismas dėl objektyvios priežasties nukentėjusiojo parodymų tiesiogiai teisme patikrinti negalėjo ((duomenys neskelbtini)J. K. mirė), dėl ko pastarojo parodymai BPK 276 straipsnio tvarka teisme buvo perskaityti balsu. Nors vien tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų perskaitymas pats savaime nėra prilyginamas savarankiškam įrodinėjimo šaltiniui, tačiau tai nereiškia, kad tokie parodymai turi būti ignoruotini, neturi reikšmės bendrame bylos duomenų kontekste ar neprisideda prie teismo vidinio įsitikinimo susiformavimo. Nagrinėjamoje byloje teismas neabejotinai remiasi apžiūros protokolu, taip pat garso įrašu, kurie patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jį užpuolė būtent du asmenys. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo netikėti, kad jie abu atliko veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį – vienas laikė už rankos, kitas ištraukė piniginę. Suprantama, kad kaltininkams buvo būtina veikti greitai – nusikaltimas buvo daromas viešoje vietoje, paros laikas nebuvo vėlyvas, dėl ko tikimybė sutikti pašalinius asmenis ar atkreipti jų dėmesį buvo nemaža. Tuo tikslu buvo itin svarbu nusikalstamą veiką atlikti kuo greičiau, nesuteikiant nukentėjusiajam nė menkiausios galimybės pasipriešinti. Nors pastarasis ir buvo garbingo amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad, matydamas prieš jį atliekamus nusikalstamus veiksmus, nukentėjusysis būtų ramiai stebėjęs ir nereagavęs, juo labiau, kai vienoje rankoje turėjo lazdą (matyti iš vaizdo įrašo). Kaltininkams pribėgus iš galo ir vienam jų, sugriebus už rankos, nukentėjusysis pagal savo fizinį pajėgumą realiai nebeturėjo galimybės pasipriešinti, juo labiau, kai viskas truko itin trumpai, dėl ko kaltinamasis T. P. be jokio vargo ištraukė iš galinės šortų kišenės piniginę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, veikęs kartu su T. P. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, pranešimas apie įtarimą dėl plėšimo buvo įteiktas T. Š., visgi vėlesnėje tyrimo eigoje prokurorės 2018-03-09 nutarimu pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 109-112). Įvertinus tai, jog toks prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl T. Š., tačiau turi pagrindą laikyti, kad kartu su T. P. veikė dar vienas asmuo. Suprantama, jog kaltinamasis siekia tokio asmens neatskleisti, tačiau bylos duomenys neleidžia abejoti nukentėjusiojo J. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl plėšimą įvykdžiusių asmenų skaičiaus. Kita vertus, netgi kaip liudytojai apklausti kaltinamojo pažįstami M. K., E. Š., tas pats T. Š. nurodė, jog kaltinamasis pro krepšinio aikštelę prabėgo ne vienas, paskui jį atsilikęs kelis metrus, judėjo dar vienas vyras (bandyta tvirtinti, jog S. K., tačiau teismas tokių išvadų daryti negali), kuris rusų kalba šaukė spalilsia. Tokiu būdu teismas laiko, jog kaltinimo dalis dėl veikimo su tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarajam rankomis sugriebus ir laikant J. K. už dešinės rankos, taip atimant galimybę priešintis, yra pagrįsta.

Pasisakant dėl plėšimo metu pagrobto turto apimties, primintina, jog kaltinamasis T. P. pripažįsta ištraukęs piniginę, kurioje, ant jo, buvo viso labo 30 Eur (neskaitant asmens dokumento, banko bei nuolaidų kortelių), kuriuos jis matė dar būdamas parduotuvėje, kai laukiant prie kasos stovėjo šalia nukentėjusiojo. Tuo tarpu nukentėjusiojo J. K. parodymuose užfiksuota kur kas daugiau neteisėtai užvaldyto turto, t. y. pastarasis nurodė, kad plėšimo metu iš jo kartu su pinigine buvo pagrobti ir asmens dokumentas, banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 500 Eur grynųjų, vestuvinis žiedas bei dantų karūnėlės. Priešingai nei dėl ankstesnių aplinkybių, susijusių su apiplėšusių asmenų skaičiumi bei jų veiksmais, šiuo atveju toks pagrobtų daiktų turinys buvo nurodytas ne iš karto. Antai, netrukus po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolę asmenys ištraukė iš kišenės piniginę su 500 Eur (b. l. 47, taip pat garso įrašas, patalpintas skaitmeninėje laikmenoje). Teikdamas pareiškimą J. K. taip pat analogiškai nurodė, kad plėšimo metu buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 500 Eur (t. 1, b. l. 1). Pirmoje apklausoje, atliktoje dar tą patį vakarą, nukentėjusysis teigė, kad pagrobtoje piniginėje buvo 500 Eur, taip pat asmens tapatybės kortelė, banko bei nuolaidų kortelės (t. 1, b. l. 35). Po poros dienų apklaustas papildomai J. K. patikslino pagrobtos piniginės turinį ir nurodė, kad be anksčiau išvardintų daiktų joje buvo ir vestuvinis žiedas bei 4 auksinės dantų karūnėlės (t. 1, b. l. 36). Tą patį nukentėjusysis patvirtino ir likusių dviejų apklausų metu (t. 1, b. l. 37, 38). Vertinant tokius nukentėjusiojo parodymus, matyti, jog nukentėjusysis apie tai, kad kartu su pinigine, be kita ko, buvo pagrobtas ir žiedas bei auksinės dantų karūnėlės, nurodė ne iš karto. Galimai tokią aplinkybę būtų galima pateisinti tuo, kad susijaudinęs po įvykio nukentėjusysis išties galėjo neprisiminti, kad piniginėje turėjo žiedą ir dantų karūnėles, juo labiau, kad Bendrajam pagalbos centrui nurodė tik pačią įvykio esmę (dėl pinigų sumos pasisakė tik paklaustas apie tai operatorės), pirminė apklausa vyko tą patį vakarą, pakankamai vėlyvu metu, kas vėlgi galėjo turėti įtakos asmens, juo labiau esančio garbingo amžiaus, gebėjimui tiksliai nurodyti, kas buvo laikoma piniginėje. Atsižvelgiant į galimybės apklausti nukentėjusįjį teisme nebuvimą, teismas negali tiksliai išsiaiškinti priežastis, dėl kurių tiek žiedas, tiek dantų karūnėlės nei protokole, nei pirmojoje apklausoje nebuvo nurodyti tarp daiktų, kurie kartu su pinigine pagrobti plėšimo metu. Tokiu būdu teismas negali konstatuoti esant aiškiai bei nuosekliai nustatyta, jog kaltinamojo T. P. kartu su kitu tyrimo nenustatytu asmeniu plėšimo metu iš nukentėjusiojo J. K. pagrobtoje piniginėje, be kita ko, buvo ir vyriškas vestuvinis auksinis žiedas bei 4 auksinės dantų karūnėles. Dėl nurodytos priežasties nurodytų daiktų (žiedo bei dantų karūnėlių) inkriminavimas šalintinas iš kaltinimo.

Kaip matyti iš kaltinamojo T. P. parodymų, pastarasis kategoriškai neigė ir tai, jog piniginėje buvo nukentėjusiojo įvardinta grynųjų pinigų sumą, t. y. 500 Eur, ir tikino esą joje rado tik 30 Eur. Šioje vietoje teismas visgi neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl grynųjų pinigų sumos Tai, kad iš jo pagrobtoje piniginėje buvo 500 Eur, pastarasis, nepaisant susijaudinimo, nurodė iškart, kai jo apie tai paklausė Bendrojo pagalbos centro operatorė (užfiksuota skambučio garso įraše ir minėto įrašo apžiūros protokole), tokios pozicijos nukentėjusysis nuosekliai laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu. Tad teismas šiuo atveju neturi objektyvaus pagrindo laikyti, kad nukentėjusysis minimą aplinkybę nurodė išgalvotai. Vien kaltinamojo svarstymai, kad pensinio amžiaus asmuo tokios sumos paprasčiausiai negali turėti, juo labiau, ją nešiotis piniginėje, yra tik kaltinamojo išsakomos prielaidos. Kaltinamasis teigė esą vaizdo įraše aiškiai matyti, kad piniginė yra beveik tuščia, joje nukentėjusiojo nurodytos sumos tikrai nėra, tačiau teisme peržiūrėto vaizdo įrašo turinys rodo, kad parduotuvės stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdas nukentėjusiojo piniginės vidaus neaprėpė. Pažymėtina, jog iš minimo vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis aiškiai atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo piniginę. Suprantama, kad tokį susidomėjimą ir ypač apsisprendimą šią piniginę iš nukentėjusiojo užvaldyti nusikalstamu būdu kaip tik ir galėjo nulemti pamatymas, jog nukentėjusiojo piniginėje yra kur kas didesnė pinigų suma nei kasininkės atiduota grąža.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad T. P. kaltė įvykdžius plėšimą yra įrodyta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, kuriais iš kaltimo šalintinas auksinio vestuvinio žiedo bei 4 auksinių dantų karūnėlių inkriminavimas, atitinkamai mažintina bendra pagrobto turto vertė (1 015,10-400-25,50). Nukentėjusiojo įvardinta piniginės vertė laikytina tinkamo dydžio. Nors nukentėjusysis tokią vertę nurodė ne iš karto ir ją kelis kartus tikslino, tačiau iš apklausų protokolų matyti, kad nukentėjusysis paaiškino, jog piniginės pirkimo dokumentų buvo neišsaugojęs, dėl ko, siekdamas nurodyti tikrą kainą, vyko į Kalvarijų turgų, ten išsiaiškino, kiek ji kainavo, ką 2017-08-02 apklausoje ir nurodė (t. 1, b. l. 37). Be to, iš kaltinimo matyti, kad jame yra inkriminuota ir tai, jog plėšimo metu pagrobtoje piniginėje buvo ir įvairios nuolaidų kortelės. Atsižvelgiant į tai, jog plėšimo (taip pat vagystės) dalykas yra turtas, t. y. daiktai, turintys vertę ir fizinius parametrus, o šiuo atveju nuolaidų kortelės jokia materialine išraiška nėra įvertintos, pastarųjų įtraukimas į plėšimo metu pagrobtų daiktų sąrašą yra nepagrįstas, todėl taip pat šalintinas.

Bylos įrodymais nustatyta, jog pagrobtoje piniginėje be anksčiau nurodytų daiktų buvo ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (J. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė), taip pat elektroninė mokėjimo priemonė finansinei operacijai inicijuoti („Swedbank“ banko mokėjimo kortelė). Pats kaltinamasis neneigia, kad tiek tapatybės kortelė, tik banko kortelėje piniginėje išties buvo. Asmens kortelė jo visai nedomino, pastarąją išmetė kartu su pinigine. Tuo tarpu banko kortelę pasiėmė, tikėdamasis, kad joje gali būti pinigų, juo labiau, kai šalia jos rado lapelį su užrašytais skaičiais, manydamas, kad tai yra PIN kodas (t. 1, b. l. 134, 135, 146; t. 2, b. l. 57-61).

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas pasireiškia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu prieš jos savininko valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-39-696/2015, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-190/2015). Laikytina, jog kaltinamasis turėjo suvokti ir numanyti, kad piniginėje nukentėjusysis gali turėti banko mokėjimo kortelę ar korteles, dėl ko pastarajam pagrįstai inkriminuotas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, taip pat laikymas. Sprendžiant klausimą dėl T. P. kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, remiantis aukščiau minėta teismų praktika, darytina išvada, jog kaltinamasis pagrįstai turėjo numatyti, kad grobdamas J. K. piniginę gali pagrobti ir jo asmens dokumentus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimui nėra būtina nustatyti kaltininko tikslus ar motyvus, darant nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis ir teigia esą jo nukentėjusiojo asmens dokumentas visai nedomino ir jį kartu su pinigine išmetė, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. P. veiksmai dėl banko mokėjimo kortelės bei asmens tapatybės kortelės pagrobimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Galiausiai kaltinamasis T. P. neteisėtai įgytą ir nukentėjusiajam J. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, dar ir panaudojo, kuomet bankomate suvedė PIN kodą, skaičių kombinaciją nurodydamas pagal piniginėje rastą lapelį. Nepaisant to, kad suvestas PIN kodas buvo neteisingas, finansinė operacija buvo inicijuota, banko kortelė panaudota. Kaltinamasis neneigia atlikęs nurodytus veiksmus, jo kaltę įrodo ir „Swedbank“ banko pateikti duomenys apie mokėjimo kortelės panaudojimą (t. 1, b. l. 55-56). Minėtuose duomenyse, teismo pripažintinais įrodymais, aiškiai matyti prie bankomato stovintis kaltinamasis T. P., pateiktų fotografijų titruose yra užfiksuotas kaltinamojo panaudotos kortelės numerio paskutiniai keturi skaičiai, atitinkantys J. K. vardu išduotos kortelės paskutinius skaičius. Kaltinamojo T. P. veiksmai pilnai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. K. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 1 015,10 Eur dydžio turtinės žalos (t. 1, b. l. 43). Visgi neaišku, kokiu pagrindu buvo priimtas toks nutarimas, kadangi byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Pažymėtina, jog civilinis ieškinys yra atskiras dokumentas, kuriame dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyręs asmuo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškia konkrečius reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Iš nukentėjusiojo J. K. apklausos protokolų galima matyti, kad pastarasis nurodė, kad jam buvo padaryta įvardinto dydžio žala, išreiškė norą būti pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau civilinio ieškinio, kaip tai numatyta BPK 112 straipsnio 1 dalyje, taip ir nepareiškė. Tikėtina, jog tokia situacija susiklostė dėl asmens nepakankamų žinių, kokius veiksmus pastarasis turi atlikti, keldamas reikalavimą atlyginti žalą, be to, nukentėjusysis galimai buvo suklaidintas ir tyrėjo veiksmų, kuomet šis, net ir nesant pareikšto civilinio ieškinio, pripažino J. K. civiliniu ieškovu. Teismas klausimą dėl civilinio ieškinio, kaip atitinkamo dokumento, pateikimo būtų sprendęs teismo posėdžių metu, tačiau dėl nukentėjusiojo mirties fakto to padaryti negalėjo. Tad, atsižvelgiant į tai, kad byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, atitinkamai nėra ir objektyvaus pagrindo spręsti tokio ieškinio klausimą.

Dėl bausmės

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra rašytinių dokumentų, patvirtinančių T. P. neblaivumą, tačiau pats kaltinamasis nurodė nusikalstamų veikų padarymo dieną vartojęs alkoholį, buvęs apgirtęs. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 134), tiek ir teisme (t. 2, b. l. 103) pažymėjo, jog, būdamas blaivus, nebūtų elgęsis nusikalstamai, girtumas buvo ta priežastis, dėl ko jis padarė nusikaltimus (tuos, kuriuos pripažino). Aplinkybę, jog T. P. vartojo alkoholį, parodė ir apklausti liudytojai E. Š., M. K., T. Š., O. P. (pastaroji išsireiškė, kad kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, dėl suvartoto alkoholio nesvyravo, tačiau buvo gerokai išgėręs). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas laiko esant pilną pagrindą minimą aplinkybę pripažinti sunkinančią T. P. atsakomybę (dėl tokios galimybės kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas).

Kaltinamajame akte prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra nurodyta ir tai, jog nusikalstamos veikos padarytos, veikiant bendrininkų grupe. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog tyrimo metu taip ir nebuvo nustatytas asmuo, veikęs kartu su kaltinamuoju. Tai, kad toks asmuo dalyvavo nusikaltimų, išskyrus BK 215 straipsnio 1 dalį, padaryme, nekyla abejonių, tą nuosekliai ir kategoriškai viso proceso metu tvirtino nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, kaltinime pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį yra inkriminuota, kad veiksmai atlikti veikiant kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu (konkrečiai nekonstatuojant atitinkamos bendrininkavimo formos, t. y. bendrininkų grupės). Sprendžiant klausimą, ar byloje esančių duomenų užtenka pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pažymi, jog tyrimo metu iš esmės nebuvo surinkta konkrečių duomenų apie asmenį, su kuriuo veikė T. P., t. y. tiksliai neaišku nei kaip tas asmuo atrodė (apart nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad vyras buvo stambaus kūno sudėjimo), nei koks jo amžius (yra tik nukentėjusiojo vertinimas, jog galimai apie 40 metų), sąmoningumo laipsnis, taip pat kitų duomenų, leidžiančių bent kiek daugiau identifikuoti asmenį. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo anksčiau nurodytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti.

Teismas, skirdamas T. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. P. įvykdė keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinami T. P. asmenybę charakterizuojantys požymiai: praeityje teistas aštuonis kartus (t. 1, b. l. 168-172; 173-176), šiuo metu yra suimtas baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų), ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 177-178), iki suėmimo dirbęs (t. 1, b. l. 179), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 183, 184), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas t. 1, b. l. 182).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. P. griežčiausią jam inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jo trukmę visais atvejais nustatant ženkliai mažesnę už galimą skirti tokios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamojo asmenybė iš esmės laikytina neigiama, pastarasis ne kartą teistas (taip pat kelis kartus ir dėl plėšimo), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Šiuo metu teisme gauta dar viena T. P. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas, be kita ko, ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Kaip minėta, pastarasis vykdo ir administracinius nusižengimus, nors byloje esančiuose duomenyse iš medicinos įstaigų ir neužfiksuota, jog kaltinamasis buvo pristatytas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei to, ar jis turi tokią priklausomybę, tačiau ankstesni teistumai rodo, kad kaltinamajam nurodyto pobūdžio draudžiamų medžiagų vartojimas nėra svetimas. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis iš esmės nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, daryti teigiamas išvadas ir keistis, o padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai. Pažymėtina, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais T. P. buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės rūšys (bauda, areštas), galiausiai pastarasis realiai atliko ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau net ir tai jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo skirti švelnesnes bausmės rūšis ar atidėti terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina, jog pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), po ko už minėtus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių tvarka).

Dėl kardomosios priemonės, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 156), naikintina. Tolesnis jos taikymas netikslingas, kadangi T. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina iškart po nuosprendžio paskelbimo, be to, kitoje teisme nagrinėjamoje byloje pastarajam yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos 1-ojo tomo viršelio, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. P. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti T. P. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirti T. P. galutinę subendrintą 2 (dvejų) 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 26 d.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti paskelbus nuosprendį (nuo 2018 m. spalio 26 d.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos 1-ojo tomo viršelio, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė