- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2YT-469-750/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02277-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- O. Z.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje O. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) gimė sutuoktinių J. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G. (ankstesnė santuokinė pavardė – S., mergautinė pavardė – K.), šeimoje, kurioje gimė dar vienas vaikas (pareiškėjo sesuo) O. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (mergautinė pavardė – S.). Po pareiškėjo tėvo J. Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo motina K. G., (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su V. G., su kuriuo vaikų nesusilaukė. Pareiškėjo motinos sutuoktinis V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo vaikų neturėjo. Po pareiškėjo motinos K. G. sutuoktinio V. G. mirties (duomenys neskelbtini), nei pati K. G., nei koks nors kitas įpėdinis per 3 mėnesių terminą nuo V. G. palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl jo palikimo, kurį sudarė palikėjo V. G. asmeniniai daiktai ir kartu su sutuoktine K. G. santuokoje įgyti nekilnojamieji daiktai: 62,9 kv. m. medinis gyvenamasis namas, tvarkas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodyba), priėmimo nesikreipė ir niekam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. K. G. po sutuoktinio V. G. mirties likusį jo palikimą priėmė aktyviais veiksmais: pasiliko gyventi šeimos gyvenamajame name, naudojo likusius sutuoktinio asmeninius daiktus, taip pat naudojosi tvartu ir kitais kiemo statiniais, kuriuos prižiūrėjo ir tvarkė, augino gyvulius, remiantis Valstybinės žemės nuomos sutartimi, greta sodybos išsinuomojo 2,7800 ha žemės sklypą ir augino pasėlius, tokiu būdu valdė jo palikimą bei elgėsi su juo kaip savininkė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo R. S. motina K. G. faktiškai pradėdama paveldimą (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. G. palikimą valdyti, savo valią priimti jo palikimą išreiškė aktyviais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad ji, kaip įpėdinė, palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininke, siekdamas įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo. Niekas daugiau iš įpėdinių V. G. palikimo faktiškai nepriėmė, jo nevaldė ir pretenzijų į jį nepareiškė. Po pačios K. G. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas. Taip pat nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas V. G. paveldėjimo dokumentams sutvarkyti
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. Z. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad J. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S. (ikisantuokinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. Z. (ikisantuokinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini). J. Z. S. (duomenys neskelbtini) mirė.
Kaip matyti, pareiškėjo motina K. S., po J. Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, santuokos metu motina su V. G. vaikų nesusilaukė, o savo vaikų V. G. taip pat neturėjo. V. G. (duomenys neskelbtini) mirė.
Iš (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties matyti, kad A. A. pardavė V. G. medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (tvartą, dvi daržines, peludę (rūsį) ir kiemo įrenginius), esančius (duomenys neskelbtini). 2009-05-14 Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad V. G. vardu buvo užregistruotas gyvenamais namas ir ūkiniai pastatai (tvartas, daržinė, rūsys ir kiemo įrenginiai), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtus pastatus V. G. (duomenys neskelbtini) m. įgijo iš A. A. Valstybės įmonės (tolia – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoju nurodytas V. G. (daiktinės teisė neįregistruotos).
2007-06-28 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities Šilalės rajono Žemėtvarkos skyriaus ir K. G. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu K. G. išsinuomojo 2,7800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad su K. G. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
2024-11-04 VĮ Gyventojų registro išrašo duomenimis, K. G. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjo motina K. G. mirė (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės I. N. 2023-05-22 liudijimo apie palikimo priėmimą, (duomenys neskelbtini) mirus K. G., palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – sūnus R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2023-06-16 Šilutės 1-ojo notaro biuro notarė I. N. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: valstybinės žemės nuomos teisė į 2,7800 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2007-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).
2024-11-29 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvas rašte (dokumento registracijos Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad Klaipėdos regioninio valstybės archyve Šilutės 1-ojo notaro biuro (notarės N. K.) archyviniuose 1992-1995 metų dokumentuose apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, (duomenys neskelbtini) mirus V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenų nerasta. Taip pat informavo, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Šilutės notarinės kontoros archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1995-11-02, Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės N. K. archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1995-11-02, kitų Šilutės rajono notarų archyviniai dokumentai po 1992-11-30 saugoti nėra perduoti.
Atsižvelgiant į tai, kad V. G. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – ir 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime bei suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė K. G. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi ji po sutuoktinio mirties liko gyventi šeimos gyvenamajame name (nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini)), ūkininkavo (buvo išsinuomojus 2,7800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą adresu (duomenys neskelbtini). ) ir valdė gyvenamąjį namą su kiemo įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini), ir kaip teigia pareiškėjas, motina likusį turtą prižiūrėjo, augino gyvulius, pasėlius.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad palikimą, atsiradusį po V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini), valdė jo sutuoktinė K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.