- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-308-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02957-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P., B. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. (dabar – P.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys V. P. (V. P.), B. P., V. P., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. (dabar – P.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis patenkinti iš dalies. Šiuo teismo sprendimu, be kita ko, nuspręsta išdėstyti sprendimo dalies dėl 48 021,67 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo iš atsakovės įvykdymą dvejiems metams nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 11 d.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi skolos mokėjimo išieškojimas iš atsakovės išdėstytas lygiomis dalimis dvejiems metams, pradedant nuo 2019 m. sausio 10 d.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, juo prašė pakeisti 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl 48 021,67 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo ir nustatyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki galutinio šios kompensacijos sumokėjimo atsakovė kiekvieną mėnesį iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos mokės ieškovui po 400 Eur. Atsakovė nurodė, kad nevengia vykdyti teismo sprendimo, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. yra sumokėjusi ieškovui 14 777,83 Eur kompensacijos dalį. Šiuo metu nesumokėtos kompensacijos dalis sudaro 33 243,84 Eur. Atsakovės teigimu, kiekvieną mėnesį mokėti po 2 000 Eur ji negali dėl savo turtinės ir šeiminės padėties. Paaiškino, kad jos gaunamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro 387,78 Eur, atsakovė išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, kurie po santuokos nutraukimo liko gyventi su ja, ieškovas prie vaikų išlaikymo prisideda mokėdamas tik po 200 Eur per mėnesį. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis vaikų būstas, jų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl atsakovė siekia jo neprarasti ir užtikrinti vaikams būtinas gyvenimo sąlygas. Negavęs einamojo mėnesio mokėjimo, ieškovas kreipėsi į antstolę B. T. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovė kreipėsi į visus bankus dėl paskolos gavimo, tačiau bankai atsisakė suteikti paskolą dėl įsipareigojimų buvusiam sutuoktiniui, nepakankamų atsakovės gaunamų pajamų ir 2 išlaikytinių turėjimo. Atsakovės teigimu, pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ir nustačius kasmėnesinės kompensacijos dalies dydį, atitinkantį atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes ją sumokėti, nebebūtų pagrindo priverstinio vykdymo išlaidoms atsirasti. Mano, jog patenkinus atsakovės prašymą, ieškovas nepatirs neproporcingų pasekmių, jo teisėti lūkesčiai, susiję su teismo sprendimo įvykdymu, nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, pakeitė 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistos 48 021,67 Eur kompensacijos, 2019 m. vasario 27 d. nutartimi išdėstytos lygiomis dalimis dvejiems metams, pradedant nuo 2019 m. sausio 10 d., mokėjimo tvarką, nustatant, kad atsakovė ieškovui 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu priteistą likusią neišmokėtą piniginę kompensaciją moka dalimis po 800 Eur kiekvieną mėnesį iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos, pradedant nuo 2019 m. lapkričio 16 d.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai mokamas 555 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikyti ieškovas moka po 200 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna po 50 Eur dydžio išmokas vaikams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti teismo sprendimo nustatyta tvarka, o teismo priteistos kompensacijos mokėjimas mažesnėmis dalimis yra labai reikšmingas atsakovei, nes taip būtų sudaroma galimybė ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją be priverstinio vykdymo ir tokiu būdu išvengti didėjančių priverstinio vykdymo išlaidų.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nevengė vykdyti teismo sprendimo, pagal galimybes ieškovui piniginę kompensaciją mokėjo, todėl pripažinti jos elgesį nesąžiningu nėra pagrindo. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad pernelyg ilgas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas gali pažeisti ieškovo teises ir teisėtus interesus.
7. Įvertinęs šalių interesus, atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, dirbanti, turi du išlaikomus asmenis, jos nuosavybėn atiteko nekilnojamasis turtas, kuriuo ji turi teisę savo nuožiūra disponuoti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nutarė, kad yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir likusios ieškovui neišmokėtos piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstyti dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 800 Eur, pradedant nuo 2019 m. lapkričio 16 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1 Teismas nenurodė, kokia kompensacijos suma turi būti išmokama pagal skundžiama nutartimi pakeistą sprendimo vykdymo tvarką. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, jog atsakovė pateikė teismui klaidingus duomenis, jog šiuo metu atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 14 777,83 Eur kompensacijos dalį, nors po 2019 m. lapkričio 15 d. likusi nesumokėtos kompensacijos dalis turėtų būti 28 021,67 Eur.
8.2 Teismas nepagrįstai patenkino prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tokiu būdu sudarė sąlygas sprendimo įvykdymo terminui žymiai pailgėti. Apelianto teigimu, teismo nustatytas sprendimo įvykdymo išdėstymo būdas ir terminas iš esmės pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius ir interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nors šioje byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą patenkinti atsakovės prašymą.
8.3 Teismas nevertino, jog teismui priimant 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą pati atsakovė prašė išdėstyti jo vykdymą dvejų metų terminui, analogiškos pozicijos ji laikėsi ir pirmą kartą prašydama pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir tuo metu teismo nustatytas dvejų metų sprendimo įvykdymo terminas atsakovei buvo teisingas, protingas ir sąžiningas.
Atsiliepimas
8.4 Atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos turtinę padėtį ir nepilnamečius vaikus jau buvo įvertintos teismui sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Šiuo metu šios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl teismas nepagrįstai dar kartą išdėstė teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė, todėl ji pati turi teisę spręsti dėl savo darbo užmokesčio dydžio.
8.5 Teismas nevertino, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio nebemokėdama teismo priteistos kompensacijos, kurios dalį vėliau išieškojo antstolė B. T. Be to, atsakovė nustatė hipoteką jai priklausančiam turtui, tokiu būdu apsunkindama išieškojimo iš šio turto galimybę, tačiau neatskleidžia duomenų, kokiems įsipareigojimams užtikrinti buvo nustatyta hipoteka.
8.6 Teismas nevertino, jog ieškovas yra netekęs gyvenamojo būsto, todėl šiuo metu yra priverstas gyventi sūnui priklausančiame bute. Atsakovei nevykdant teismo sprendimo dėl kompensacijos sumokėjimo, ieškovas neturi galimybės įsigyti kito būsto.
Šalies argumentai
8.7 Atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, tokiu būdu siekdama, jog iš atsakovės mokamos kompensacijos būtų mokamas išlaikymas vaikams.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. P. prašo ieškovo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Atsakovė tikėjosi su artimųjų pagalba ir iš banko gauta paskola sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensacijos sumą per dvejus metus, tačiau kredito įstaigos atsisakė suteikti atsakovei paskolą. Atsakovės teigimu, iki 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovui iš viso buvo sumokėta 18 612,18 Eur, todėl šiuo metu yra padengta 1/3 dalis atsakovės finansinio įsipareigojimo ieškovui.
9.2 Teismui nusprendus atmesti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, būtų sudarytos sąlygos vykdymo išlaidoms didėti ir dėl to atsakovė gali netekti savo vienintelio turimo nekilnojamojo turto.
9.3 Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė, atsakovė sąmoningai nusistatė sau minimalaus dydžio darbo užmokestį. Atsakovė nurodė, kad ji dirba tik 4 valandas per dieną, įmonės veiklos pajamos nėra didelės, todėl didesnio darbo užmokesčio mokėti nėra galimybės.
9.4 Priėmus skundžiamą nutartį ieškovo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, nes ieškovas jau keletą metų gyvena savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį formaliai yra padovanojęs savo sūnui, kuris gyvena užsienyje. Atsakovės teigimu, ieškovo turtinė padėtis yra labai gera, jo gaunamas pajamas sudaro 450 Eur pensija, 430 Eur darbo užmokestis ir 2 000 Eur kompensacija, o atsakovės šeimos pajamos per mėnesį sudaro tik 787 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies patenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui civilinėje byloje Nr. e2-8679-323/2019 pareikšto ieškinio ir teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties kopijas.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu pateikdamas anksčiau minėtų dokumentų kopijas, ieškovas tinkamai nepagrindė šių rašytinių įrodymų ryšio su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies patenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-8679-323/2019 ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 16 d., o ieškovo pateikta teismo nutartis priimta 2019 m. liepos 18 d., t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog šių rašytinių įrodymų pateikimas pirmosios instancijos teismui nebuvo galimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Apelianto atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tokiu būdu sudarė sąlygas sprendimo įvykdymo terminui žymiai pailgėti. Apelianto teigimu, teismo nustatytas sprendimo įvykdymo išdėstymo būdas ir terminas iš esmės pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius ir interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nors šioje byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą patenkinti atsakovės prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su paminėtais atskirojo skundo argumentais.
17. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, o spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į teismo sprendimo privalomumo, šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta ieškovui iš atsakovės priteisti 48 021,67 Eur kompensaciją, taip pat nuspręsta išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl 48 021,67 Eur kompensacijos priteisimo įvykdymą dvejiems metams, t. y. nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 11 d., įpareigojant atsakovę iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėti ieškovui po 2 000 Eur, paskutinė įmoka – 2 021,67 Eur. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nutarta skolos išieškojimą iš atsakovės išdėstyti lygiomis dalimis dvejiems metams, pradedant nuo 2019 m. sausio 10 d. ir įpareigojant atsakovę iki 2021 m. sausio 15 d. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėti ieškovui po 2 000 Eur, paskutinė įmoka – 2 021,67 Eur. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, juo prašė pakeisti 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl 48 021,67 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo ir nustatyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki galutinio šios kompensacijos sumokėjimo atsakovė kiekvieną mėnesį iki 15 kiekvieno mėnesio dienos mokės ieškovui po 400 Eur.
20. Nagrinėjamu atveju teikdama teismui 2019 m. spalio 9 d. prašymą ir dar kartą prašydama išdėstyti teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu priteistos kompensacijos mokėjimą, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo poreikį atsakovė grindė savo sunkia turtine padėtimi ir būtinybe išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad faktinė aplinkybė dėl būtinybės išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus, kurie po santuokos nutraukimo liko gyventi su atsakove, jau buvo įvertinta priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškovui priteistos kompensacijos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis dvejų metų terminui iki 2020 m. balandžio 11 d. Nors minėtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka pagal šalių pateiktus apeliacinius skundus, tačiau šiuo aspektu teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo teisėtumas nebuvo ginčijamas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties, taip pat būtinybės auklėti ir išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus buvo įvertintos ir Klaipėdos apylinkės teismui priimant 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria teismo sprendimo įvykdymas išdėstytas iki 2021 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdama teismui 2019 m. spalio 9 d. prašymą atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, rodančių, jog šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi ir jos galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei sudarančios pagrindą dar kartą išdėstyti teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu priteistos kompensacijos mokėjimą (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pareikštu priešieškiniu pati atsakovė prašė natūra priteisti jai santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančią turto dalį kompensuojant pinigais. Taigi atsakovė turėjo ir galėjo įvertinti savo finansines galimybes sumokėti ieškovui teismo priteistą kompensacijos sumą, įskaitant ir savo kreditavimo galimybių įvertinimą, todėl vien atsakovės nurodomi argumentai apie bankų atsisakymą suteikti atsakovei kreditą šiuo atveju nevertintini kaip sudarantys pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo teisėtus interesus, todėl visais atvejais turi būti siekiama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2018 m. balandžio 11 d., įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį teismo sprendimo įvykdymas atsakovei išdėstytas iki 2021 m. sausio 15 d. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dar dvejų metų terminui, skolininkės naudai būtų nepagrįstai ribojama ieškovo teisė per protingą terminą gauti kompensaciją už santuokos metu ieškovo įgytą turto dalį. Akivaizdu, jog tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą dar kartą išdėstyti 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistos 48 021,67 Eur kompensacijos mokėjimą, kurios mokėjimas jau buvo išdėstytas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ir 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovės prašymą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
22. Kadangi į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl apelianto prašymo išreikalauti įrodymus
24. Apeliantas atskirajame skunde pateikė prašymą iš Hipotekos registro išreikalauti duomenis apie hipotekos įregistravimą atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustačius pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, faktinės aplinkybės dėl atsakovei priklausančiam turtui nustatytus suvaržymus nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl įrodymų iš Hipotekos registro išreikalavimo netenkinamas (CPK 199 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės A. P. 2019 m. spalio 9 d. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.