Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-19 · Administracinė byla Nr. eI-1792-631/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
eI-1792-631/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06080-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Gitana Butrimaitė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
J. S., V. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1792-631/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06080-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams J. S. ir V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų J. S. 66,80 Eur ir V. S. 33,40 Eur (toliau – ir Atsakovai) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bei 13,61 Eur. bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Varėnos rajono savivaldybėje. Pareiškėja parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, ir yra atsakinga už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą.

Atsakovai laiku nesumokėjo nustatyto dydžio vietinės rinkliavos, nors jiems buvo siunčiami pranešimai ir raginimai dėl vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovai dėl susidariusio įsiskolinimo su Pareiškėja nesusisiekė. Pagrindų, dėl kurių Atsakovai galėtų atsisakyti mokėti rinkliavą, arba sprendimų, kurių pagrindu nuo rinkliavos mokėjimo būtų atleisti, nėra.

Atsakovai atsiliepimo į Pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – ginčas dėl Atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Pagal Nuostatų 21 punktą administratorius (administratorius pagal Nuostatų 7.8 papunktį yra Pareiškėja) vieną kartą per metus iki kovo 1 dienos parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, taip pat pagal Nuostatų 64 punktą administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą. Nuostatų 7.6 papunktyje nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų, įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą. Pareiškėjos pateiktas 2022 m. rugpjūčio 24 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Atsakovams ginčo laikotarpiu (t. y. 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamosios paskirties (1 buto pastatas), (duomenys neskelbtini). J. S. priklauso 2/3 objekto ploto, V. S. 1/3 objekto ploto. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra Varėnos savivaldybėje, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Atsakovai turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Byloje nustatyta, kad Pareiškėja suformavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus. 2022-02-20 Mokėjimo pranešimas Nr. 20103668; 2021-02-22 Mokėjimo pranešimas Nr. 12069321; 2020-03-16 Mokėjimo pranešimas Nr. 11939523; 2019-02-25 Mokėjimo pranešimas Nr. 11739057; 2022-08-24 Įspėjimas dėl skolos Nr. S - 12092910 Adresuotus Atsakovams adresu (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, Atsakovams į bylą nesant pateikus jokių įrodymų apie rinkliavos sumokėjimą ar argumentų dėl jos nemokėjimo, Pareiškėjos prašymas patenkinamas, priteisiant iš J. S. 66,80 Eur ir iš V. S. 33,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Prašymą teismui pareiškėjos vardu pateikė pagal 2022 spalio 18 d. atstovavimo sutartį advokatų kontoros „Win&Law“ advokato padėjėja. Teismui pateikti dokumentai (2023 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ADV Nr. 393 ir 2023 m. lapkričio 4 d. mokėjimo išrašas). Pateikti dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjos advokatas/ advokato padėjėja parengė prašymus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, Pareiškėja už šias paslaugas sumokėjo.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Pareiškėja pateikė teismui ir kitus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau Pareiškėja neindividualizuoja šių išlaidų kaštų, nenurodo ir nedetalizuoja kokių ir kiek jų patyrė, tik teikia bendro pobūdžio informaciją t. y. Registrų centro PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr. 12670004; Nr.12670002. UAB SAMUS PVM sąskaita faktūra serija SAM Nr. 0097163.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 442 -330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, ne priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130- 662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS 525 -201/2013). Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisini klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutart administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018- 08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Administraciniame procese teismo įsakymo teisena atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 1314 str. 4 d.). Nepaisydamas nurodytos galimybės, pareiškėja į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, šių aplinkybių nepaneigė, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-156-822/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, iš atsakovų J. S. 66,80 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 80 euro centų) ir iš V. S. 33,40 Eur (trisdešimt tris eurus 40 euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė