Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-24 · Administracinė byla Nr. I-2114-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
I-2114-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00217-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamentui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2114-580/2013(Proceso Nr. 3-61-3-00217-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui A. M.,atsakovo atstovui Dariui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. prašo iš Valstybės tarnybos departamento priteisti 3 899 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl neteisėtai patikslinto tarnybos Lietuvos valstybei stažo ir neteisingai išmokamo priedo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-07-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-52-580/2012 panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos komisijos dėl ginčų, kilusių dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos, 2010-02-03 sprendimą, įtvirtintą protokolu Nr. 3.9.8-4(5.8), kuriuo buvo atsisakyta į pareiškėjo tarnybos valstybei stažą įskaityti 9 metų 1 mėnesio ir 26 dienų stažą Lietuvos valstybei, einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas. Teismas įpareigojo Valstybės tarnybos departamentą į A. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpius nuo 1991-09-01 iki 2000-08-29 ir nuo 2001-02-19 iki 2001-04-13. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas 2012-11-27 kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją, ir prašė apskaičiuoti bei išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, perskaičiuoti pareiškėjui priklausiusias kasmetines atostogas nuo 2009-01-01 iki 2012-07-05. Valstybės tarnybos departamentas 2012-12-27 rašte Nr. 27D-3018 nurodė, kad direktorės 2012-08-27 įsakymu Nr. 27V-119 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaitymo“ į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpiai nuo 1991-09-01 iki 2000-08-29 ir nuo 2001-02-19 iki 2001-04-13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-07-13 sprendime įpareigojo Valstybės tarnybos departamentą tik įskaityti į stažą nurodytus laikotarpius, todėl jo išdėstytų reikalavimų pagal kompetenciją negali tenkinti. Mano, kad atsakovas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, paneigia socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principus.

Nurodė, kad nuo 2006-06-16 iki 2010-07-01 dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros skyriuje vyriausiuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju). Priimant į šias pareigas, Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-16 įsakymu Nr. 3.1-250K pareiškėjui buvo nustatytas 9 metų 1 mėnesio ir 25 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažas. A. M. nuo 2006-06-16 buvo mokamas 9 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-26 įsakymu Nr. 3.1-K 31-(5.1) „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ buvo patikslintas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitytas tik laikotarpis einant karjeros valstybės tarnautojo pareigas, t. y. laikotarpis nuo 2006-06-16 iki 2009-01-01 – 2 metai 6 mėnesiai ir 19 dienų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija „Dėl ginčų, kilusių dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“ 2010-02-03 protokolu Nr. 3.9.8-4-(5.8) atsisakė į pareiškėjo tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaityti jo stažą, einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas.

Apskričių administracijos buvo likviduotos 2010-07-01. Švietimo ir mokslo ministro 2010-06-30 įsakymu Nr.24.1-09-P 1-325 nuo 2010-07-01 pareiškėjas buvo perkeltas į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės regioninės politiko departamento vyresniojo specialisto pareigas. Pareiškėjui neteisingai išmokėtas priedas už stažą ne tik nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30, bet ir nuo 2010-07-01 iki 2012-07-05 dirbant Švietimo ir mokslo ministerijoje. A. M. turėjo būti mokamas 9 procentų pareiginės algos dydžio priedas, faktiškai Vilniaus apskrities viršininko administracija procentinio priedo nemokėjo. Nuo 2009-04-21 iki 2010-06-30 pareiškėjui turėjo būti mokamas 12 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, faktiškai Vilniaus apskrities viršininko administracija mokėjo tik 3 procentų priedą. Nuo 2010-07-01 iki 2012-04-21 turėjo būti mokamas 12 procentų priedas, o nuo 2012-04-21 – 15 procentų priedas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti, taikyti vieno mėnesio senaties terminą, o teismui nusprendus jo netaikyti, taikyti trijų metų senaties terminą.

Paaiškino, kad Valstybės tarnybos departamentas 2012-12-27 rašte Nr. 27D-3018 nurodė, jog pareiškėjo reikalavimų išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, perskaičiuoti kasmetines atostogas, išmokėti 0,06 procentų dydžio delspinigius tenkinti negali. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-07-13 sprendime įpareigojo tik įskaityti į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą nurodytus laikotarpius ir tai buvo padaryta Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2012-08-27 įsakymu Nr. 27V-119 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaitymo“. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Seimui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai, o ne į ateitį. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Mano, kad dėl Konstitucinio Teismo 2012-07-03 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo į praeitį, galima daryti išvadą, kad kol įstatymų leidėjas nepriėmė atitinkamo teisės akto, nustatančio naują teisinį reguliavimą ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas, teisės taikymo klausimus gali spręsti tik teismai. Valstybės tarnybos departamentas kitokio sprendimo negalėjo priimti, nes būtų pažeidęs teisės aktus ir paneigęs Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimo į praeitį.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu, kuriame imperatyviai nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad Darbo kodekso 298 straipsnio nuostata įtvirtina naikinamąjį terminą, kurį viršijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis nebegali būti priteisiamas. Pareiškėjas, reikalaudamas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-01-01, praleido nustatytą bendrąjį trejų metų senaties terminą. Jo reikalaujama darbo užmokesčio nepriemoka susidarė anksčiau, nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-01-01. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-07-13 sprendime nusprendė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos komisijos dėl ginčų, kilusių dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos, 2010-02-03 sprendimą. Taip pat savo sprendime išdėstė, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimų panaikinimas reiškia ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-26 įsakymų, kuriais buvo patikslinti pareiškėjų tarnybos Lietuvos valstybei stažai, panaikinimą. Daro išvadą, kad A. M. savo reikalavimus dėl darbo užmokesčio nepriemokos galėtų reikšti tik nuo 2009-01-26, o ne nuo 2009-01-01.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį, mano, kad pareiškėjas į teismą turėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo Konstitucinio Teismo 2012-07-03 nutarimo įsigaliojimo dienos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl patikslinto tarnybos stažo Lietuvos valstybei.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-16 įsakymu Nr. 3.1-250K A. M. buvo nustatytas 9 metų 1 mėnesio ir 25 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažas (b. l. 13). Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-26 įsakymu Nr. 3.1-K 31-(5.1) ,,Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ buvo patikslintas A. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 2 metai 6 mėnesiai ir 19 dienų (b. l. 14). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-07-13 sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos komisijos dėl ginčų, kilusių dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos, 2010-02-03 sprendimą, įtvirtintą protokolu Nr. 3.9.8-4-(5.8), kuriuo A. M. atsisakyta įskaityti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei 9 metų, 1 mėnesio ir 26 dienų stažą, einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas. Teismas įpareigojo Valstybės tarnybos departamentą į A. M. tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpius nuo 1991-09-01 iki 2000-08-29 ir nuo 2001-02-19 iki 2001-04-13 (b. l. 5–9). Valstybės tarnybos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-07-13 sprendimą, 2012-08-27 įsakymu Nr. 27V-119 įskaitė į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą prašomus laikotarpius nuo 1991-09-01 iki 2000-08-29 ir nuo 2001-02-19 iki 2001-04-13 (b. l. 59).

Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnautojams mokamas priedas už už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Šioje byloje šalys nekelia ginčo dėl pareiškėjo stažo trukmės. Pareiškėjo stažas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei patvirtintas atsakovo 2012-08-27 įsakymu Nr. 27V-119. Sąlyga, pagal kurią nustatomas priedo už stažą dydis, yra stažo trukmė. Kadangi kompetentingai buvo pripažinta, jog pareiškėjo stažo trukmė yra ilgesnė, nei buvo nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo, tai sudaro pagrindą jam gauti stažo dydį atitinkantį priedą, o taip pat ir šio priedo permoką.

Valstybės tarnybos departamentas nepagrįstai teigia, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką. Stažo perskaičiavimas pareiškėjui A. M. reiškia ir kitų su stažo trukme susijusių garantijų taikymą pagal tuos pačius teisės aktus, pagal kuriuos šios garantijos yra numatytos. Šioje situacijoje atskiras teisinis reglamentavimas ar teismo sprendimas nėra reikalingas. Konstitucinio Teismo 2012-07-03 nutarimu teisės normos, kurios yra susijusios su nuo stažo trukmės priklausančių garantijų taikymu, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi, ir spręsti Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo atgal klausimo šioje byloje nereikia. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas vadovaujantis priedo už stažą dydį nustatančia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, kuri galioja nuo įstatymo priėmimo dienos ir nebuvo nei keičiama, nei peržiūrima Konstituciniame Teisme. Perskaičiavęs pareiškėjo stažą ir nemokėdamas jam priedo už stažą skirtumo, atsakovas netinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies normas.

Pareiškėjas nurodo, kad nepriemoka jam atsirado už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30 dėl neteisingai apskaičiuoto priedo už tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Byloje turi būti nustatoma, ar sužinojimo apie teisės pažeidimą diena yra diena, kai pareiškėjui nebuvo išmokėtas jo šioje byloje prašomas priteisti priedas, ar kita diena, kai pareiškėjo įsitikinimas, jog priedas jam nemokamas nepagrįstai, buvo patvirtintas priimtais sprendimais. Paskutiniu metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymo nekonstitucingumas nedaro įtakos senaties termino eigai, kad asmuo pats turi suprasti, jog įstatymas yra antikonstitucinis ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2011, 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1146-2012). Remiantis tokiu teisės aiškinimu, senaties terminas šioje byloje skaičiuojamas treji metai atgal nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos. A. M. skundą teismui padavė 2013-01-22. Atsižvelgiant į atsakovo Valstybės tarnybos departamento prašymą taikyti ieškinio senatį, Darbo kodekso nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai ir Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, pareiškėjas turi teisę į darbo užmokesčio nepriemokos dalį, atsiradusią nuo 2010-01-22, t. y. A. M. turi teisę į priedo skirtumą, susidariusį mokant darbo užmokestį už 2010 m. sausio–birželio mėnesius. Darbo užmokesčio daliai už ankstesnį laikotarpį pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą. A. M. nenurodė objektyvių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl senaties termino atnaujinimo. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nekonstitucinio įstatymo buvimas nepripažįstamas svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti.

Prašydamas taikyti Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalį atsakovas remiasi straipsnio redakcija, kuri galiojo iki 2013-01-01 (pakeitimai padaryti 2012-06-26 įstatymu Nr. XI-2127). Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. Šiuo metu galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje šios nuostatos įtvirtintos 300 straipsnio 1 dalyje. Po pakeitimo susiaurintas teisinių ginčų skaičius, nurodant, kad per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos reikalinga kreiptis tik jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva arba atleidimu iš darbo. Taigi, nėra pagrindo svarstyti, kad pareiškėjui gali būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Darbo kodekso 301 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal šį straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais. A. M. prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.

Iš darbuotojo asmens sąskaitų kortelės už 2010 m. sausio–birželio mėnesius matyti, kad A. M. 2010 m. sausio mėnesį priskaičiuota 61,56 Lt priedas už stažą, 2010 m. vasario mėnesį – 61,39 Lt, 2010 m. kovo mėnesį – 53,02 Lt, 2010 m. balandžio mėnesį – 43,2 Lt, 2010 m. gegužės ir birželio mėnesiais – po 52,46 Lt (b. l. 34). Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo skaičiuojamas 3 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsakovui 2012-08-27 įsakymu Nr. 27V-119 į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaičius laikotarpius nuo 1991-09-01 iki 2000-08-29 ir nuo 2001-02-19 iki 2001-04-13, nuo 2009-04-21 iki 2012-04-20 jo stažas buvo 12 metų, taigi remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti mokamas 12 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsakovo pateiktame paskaičiavime nurodoma, kad skirtumas tarp pareiškėjui mokėto 3 procentų priedo ir mokėtino 12 procentų priedo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 yra 972,24 Lt. Teismas remiasi atsakovo pateikta pažyma, o ne pareiškėjo paskaičiavimais, kadangi Valstybės tarnybos departamento pažymoje atsižvelgiama į pareiškėjo gautą ligos pašalpą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tuo tarpu A. M. pažymoje darbo užmokestis skaičiuojamas neįvertinus kitų gautų išmokų. Atlyginimo skirtumas priteisiamas su mokesčiais, kurie turės būti išskaičiuoti vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. M. iš Valstybės tarnybos departamento 972,24 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt du litus ir dvidešimt keturis centus) nesumokėto darbo užmokesčio.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė