- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1312-264/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1641-752/2016 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Atsakovas A. P. priešieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti tokią laikiną šalių nepilnamečio vaiko M. P. bendravimo su tėvu A. P. tvarką: kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. tėvas A. P. pasiima vaiką M. P. iš jo motinos V. Š. faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir pristato vaiką atgal į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Š. atsiliepime į priešieškinį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikiną bendravimo tvarką nustatyti kaip pageidauja atsakovas. Ieškovė pageidavo, kad būtų atsižvelgta į vaiko užsiėmimų grafiką ir vaiko norus. Tėvas gali pasiimti sūnų M. P. iš mamos faktinės gyvenamosios vietos po šeštadieninio užsiėmimo (duomenys neskelbtini arba krepšinio) ir pristatyti vaiką sekmadienį atgal į motinos gyvenamąją vietą 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaiką pristatyti į varžybas. Taip pat tėvas gali pasiimti sūnų per moksleivių atostogas, suderinus pasiėmimo ar grąžinimo laiką pagal sūnaus veiklas būreliuose.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti A. P. bendravimo su sūnum M. P. bendravimo tvarką, tačiau šį priešieškinio reikalavimą būtina patikslinti ir konkretizuoti. Taip pat būtina išklausyti vaiko nuomonę ir norus, nustatyti jo emocinį prisirišimą ir pan.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su sūnumi. Taip pat turi būti teikiama pirmenybė vaiko interesams.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi M. P. tvarką - atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas sūnų M. P. iš motinos faktinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val., arba iš ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui), ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jose.
Teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti atsakovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, galimybę bendrauti su vaiku. Atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, teismas ėmėsi priemonių užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą. Be to, teismo vertinimu, būtina kuo skubiau sureguliuoti šią situaciją ir užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą, kad jų emocinis ryšys nenutrūktų. Iš ieškovės atsiliepimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados teismas nustatė, kad nepilnametis šiuo metu lanko mokyklą, taip pat krepšinio, kyokushin treniruotes, jaunųjų kompiuterininkų mokyklą. Teismo vertinimu prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka pirmiausiai turi atitikti vaiko interesus. Nurodė, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Teismas Įvertinęs šalių pozicijas, institucijų teikiančių išvadą byloje išvadas, vaiko interesus, vadovaujantis protingumo kriterijais, sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka koreguotina. Teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti, kad atsakovas vaiką pasiima penktadienį, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad vaikas lanko mokyklą, taip pat kiekvieną dieną dalyvauja būreliuose, o grįžus po pamokų ir užsiėmimų, vaikui reikia paruošti pamokas, pailsėti. Teismo vertinimu, nors vaikas ir yra užimtas, lanko daug užsiėmimų, tačiau atsakovas kaip vaiko tėvas, turi teisę bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovas su sūnumi laikinai bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas sūnų M. P. iš motinos faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) šeštadienį 10:00 val., arba iš ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui) ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti (pakeisti) skundžiamą 2016-03-17 Kauno apylinkės teismo nutartį ir pritaikyti bendravimo grafiką, atsižvelgiant į ieškovės ir vaiko interesus. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Bendravimo grafikas, kurio prašo nustatyti atsakovas užtikrina tik atsakovo interesus bendravime su vaiku. Teismas turėtų atsižvelgti į vaiko užimtumo grafiką. Krepšinio treniruotės duomenys neskelbtini klube: pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį 16 val.; šeštadienį - 12 val. Treniruočių grafikas surašytas ir laisvai prieinamas kiekvienam besidominčiam internetiniame duomenys neskelbtini klubo puslapyje duomenys neskelbtini. Taip pat vaikas dalyvauja krepšinio varžybose, kurios vyksta 1-2, kartais 3 kartus per savaitę, dažnai šeštadienį arba sekmadienį. Varžybų grafiko iš anksto žinoti, kad suplanuoti savaitgalius nėra galimybės, treneris praneša ne ankščiau kaip prieš savaitę. Karate kyokushin treniruotės klube duomenys neskelbtini: antradienį - 16.30 val., penktadienį - 17 val. Treniruočių grafikas taip pat patalpintas internetiniame klubo puslapyje duomenys neskelbtini. Keletą kartų per sezoną savaitgaliais vyksta varžybos. duomenys neskelbtini (jaunųjų kompiuterininkų mokykla): paskaitos vyksta kintančiu grafiku kas antrą šeštadienį arba sekmadienį skirtingu laiku - 8val., 10.30 val. arba 13 val. Paskaitų grafiką galima sekti duomenys neskelbtini tinklapyje duomenys neskelbtini. Atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikiną bendravimo tvarką nustatyti kaip pageidauja atsakovas ir kaip nustatė teismas ginčo nutartyje.
2. Tėvas niekada nėra padėjęs atlikti pamokų sūnui, tą visada darė ir daro ieškovė, todėl pirmiausiai vaikas turi būti atlikęs pamokas, tik tuomet važiuoti pas tėvą, kad nesuprastėtų vaiko pažangumas mokykloje. Tėvas gali pasiimti sūnų M. P. iš mamos faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) po šeštadieninio užsiėmimo (duomenys neskelbtini arba krepšinio) ir pristatyti vaiką sekmadienį atgal į motinos gyvenamąją vietą 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaiką pristatyti į varžybas. Taip pat tėvas gali pasiimti sūnų per moksleivių atostogas, suderinus pasiėmimo ar grąžinimo laiką pagal sūnaus veiklas būreliuose.
3. Nustatytas grafikas pažeidžia ieškovės interesus bendravime su vaiku. Ieškovė dirba savo darbovietėje darbo dienomis. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką ieškovei nepaliko nei vieno savaitgalio bendravimui su vaiku.
4. Vaikas pagal teismo nustatytą grafiką motinai turi būti grąžinamas sekmadienį 20 val., atsižvelgiant į tai, kad vaikas turės iškęsti kelionę iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą. Šioje vietoje taip pat neatsižvelgta į vaiko interesus. Sūnus eina į 5 klasę, tokio amžiaus vaikai 20 val. jau turi gulėti lovoje, kad galėtų ramiai išsimiegoti prieš pirmadienio pamokas mokykloje. Grąžinus sūnų motinai 20 val. sekmadienį, sūnus dar privalėtų nusiprausti, persirengti, po kelionės susitvarkyti daiktus, jau nekalbant apie pamokų ruošą, ar mokyklinių daiktų susidėjimą rytojaus pamokoms mokykloje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atskirasis skundas negali būti tenkinamas, nes nėra suformuluotas atskirojo skundo dalykas – ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo „pritaikyti bendravimo grafiką, atsižvelgiant į ieškovės ir vaiko interesus“, tačiau nenurodo kaip konkrečiai ji siūlo keisti nutartimi nustatytą laikinąją vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.
2. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas gali pasiimti vaiką tik pasibaigus užsiėmimui, o jei savaitgalį vyksta varžybos, atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą jose. Pažymėtina, kad atsakovas pats yra suinteresuotas, kad vaikas lankytų užsiėmimus, dalyvautų varžybose. Atsakovas neabejotinai ir toliau užtikrins vaiko dalyvavimą užsiėmimuose ir varžybose.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodo, kad vaiko parvežimas sekmadienį 20 val. neatitinka vaiko interesų, nes vaikas nespės pasiruošti pirmadieniui eiti į mokyklą. Deja, bet ieškovė taip ir nenurodė, kokia valanda būtų tinkama grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Dėl to nėra galimybės nei atsikirsti į tokį ieškovės argumentą, nei pateikti poziciją šiuo klausimu.
4. Atsakovas visada atsižvelgia į vaiko interesus ir veikia pirmiausia vaiko naudai ir interesams. Bet kokiu atveju, bendravimo tvarka negali riboti atsakovo bendravimo su vaiku, nes nėra nustatyta, kad ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku, kaip tai užtikrina Civilinis kodeksas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo A. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies ir nustatyta laikina atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi M. P. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi M. P. tvarką - atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas sūnų M. P. iš motinos faktinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) šeštadienį 10:00 val., arba iš ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui), ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jose.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikiną bendravimo tvarką nustatyti kaip pageidauja atsakovas ir kaip nustatė teismas ginčo nutartyje. Atskirajame skunde apeliantė nurodo vaiko lankomus būrelius, vaiko užimtumo grafiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toks pats užimtumo grafikas buvo pateiktas atsiliepime į atsakovo priešieškinį, kuriame ieškovė išreiškė savo poziciją dėl bendravimo grafiko nustatymo. Apeliantė atsiliepime į priešieškinį bei atskirajame skunde taip pat nurodo, kad tėvas gali pasiimti sūnų M. P. iš mamos faktinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) po šeštadieninio užsiėmimo ((duomenys neskelbtini) arba krepšinio) ir pristatyti vaiką sekmadienį atgal į motinos gyvenamąją vietą 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaiką pristatyti į varžybas. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei pateiktą vaiko užimtumo grafiką apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką būtent ir atsižvelgė į vaiko užimtumą, jo interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad artėja moksleivių vasaros atostogos, kurių metu papildomi užsiėmimai nevyksta.
Apeliantės teigimu, nustatytas grafikas pažeidžia ieškovės interesus bendravime su vaiku, kadangi ieškovė dirba savo darbovietėje darbo dienomis, o teismas, nustatydamas bendravimo tvarką ieškovei nepaliko nei vieno savaitgalio bendravimui su vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo. Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju apeliantė nurodydama, kad ji darbo dienomis dirba nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ( pvz. darbo grafikas, darbo laiko pradžia ir pabaiga, kuriomis savaitės dienomis ji dirba ir pan.). Be to, apeliantė nenurodė kuriais savaitgaliais vaikas galėtų būti su ja, o kuriais su atsakovu, todėl apeliantės skunde išdėstyta pozicija vertintina kaip nemotyvuota ir nenuosekli.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl vaiko grąžinimo laiko. Apeliantės teigimu, sūnus eina į 5 klasę, tokio amžiaus vaikai 20 val. jau turi gulėti lovoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek pačiame atskirajame skunde pasisakydama dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pati nurodo, kad tėvas turi pristatyti vaiką sekmadienį atgal į motinos gyvenamąją vietą 20 val. Taip pat sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad pati ieškovė nenurodė, kokia valanda būtų tinkama grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, nenurodo kaip konkrečiai ji siūlo keisti nutartimi nustatytą laikinąją vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus ar paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, kurios gali turėti reikšmės nustatytai laikinai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, šalims nėra užkertama galimybė pateikti pirmos instancijos teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.