Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir ieškovės D. V. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto ir įsakymo panaikinimo bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį ieškovei D. V. dėl savavališkai rekonstruotos pirties atstatymo (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatai: 126,27 kv. m ploto poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei bendro 61,11 kv. m ploto pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-10-29 įsakymu ir Kauno apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę V. M. į 18,96 ha ploto. Šio sprendimo 3 p. (žemės servitutų dalyje) buvo nustatytas servitutas „leisti D. V. naudotis 0,2070 ha žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų“. Kauno apskrities viršininko 2006-03-17 įsakymu Nr. 02-04-3008 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/14227) kadastro duomenų patikslinimo (Kaišiadorių r.)“ papildomai buvo nustatyti privažiavimo servitutai. Minėtame sklype dar 1980 m. buvo pastatytas pastatas - pirtis, kurio būklė buvo labai prasta. Kadangi pirtis buvo pastatyta ežero apsaugos juostoje, dėl techninės pastato būklės konstatavimo ieškovė kreipėsi į specialistus UAB „Įraža“, kurie statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 06-10/08 pateikė išvadas dėl pirties būklės. Išvadose konstatuota, kad pastato 2Ll/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) konstrukcijos netenkina Statybos įstatymo 4 str. nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, o konstrukcijų techninė būklė yra saugos ribinė, gresia jų griūtis. Susipažinus su UAB „Įraža“ statinio techninės būklės tyrimo aktu Nr. 06-10/08, ieškovei tapo aišku, jog, siekiant išvengti pastato griūties, yra reikalingas minėto pastato konstrukcijų remontas, todėl, siekiant išsaugoti pastatą, buvo pradėtas vykdyti minėto pastato remontas. 2009-09-23 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių rajono vyriausiasis specialistas V. K. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SS-26-090923-005, kuriame nurodė, kad ieškovė rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančią pirtį, pažeisdama saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytus reikalavimus. Kauno apskrities viršininko 2009-10-08 Įsakymu pareikalauta iš ieškovės jos lėšomis iki 2009-10-15 likviduoti savavališkos statybos padarinius - atstatyti savavališkai rekonstruotą pirtį bei paslaugų paskirties statinį.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu (t. 2, b. l. 6-7), iš esmės palaikiusi pirminės atsakovės KAVA priešieškinio reikalavimą (apart reikalavimo - ieškovei nevykdant reikalavimo, leisti pačiai KAVA atstatyti savavališkas rekonstrukcijas, nes Inspekcija gali prašyti teismo įpareigoti ją atlikti tik savavališko statinio griovimo veiksmus ir sutvarkyti statybvietę, išieškant išlaidas) (t. 1, b. l. 51), prašė įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą pirtį, plane pažymėtą indeksu 2L1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 33), esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) II km., Kruonio sen., Kaišiadorių r. (t. 1, b. l. 32) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į pirminę teisiškai registruotą būklę pagal 1997-07-23 kadastrinius matavimus ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas priešieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis CK 1.5 str., nustatęs, kad statybos darbai buvo atlikti iš tiesų esant blogai statinio būklei. Be to, nuo š. m. spalio 1 d. įsigaliojus teisės aktų (Statybos įstatymo) pakeitimams, tam tikrais atvejais atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, t. y. tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje. Statybos įstatyme aprašyta keletas savavališkos statybos įteisinimo būdų per įstatymu nustatytą terminą.

Be to, remiantis LR statybos įstatymo (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 str. ir 12 str. (t. 2, b. l. 83), ginčo atveju žemės sklypui priklausant nuosavybės teise A. M. ir L. S., o 0,0309 ha žemės sklypui esant nustatytam servitutui, kurio pagrindu ieškovei suteikta naudoti ir prižiūrėti sklype jai priklausančius statinius, ieškovė statytojo teisę rekonstrukcijos darbams galėtų įgyvendinti tik turėdama žemės sklypo savininkų raštiškus sutikimus rekonstravimo darbams ir tik tarnaujančio sklypo plote (0,0309 ha), kuriam nustatytas servitutas. Be to, ginčo statinys yra saugomoje teritorijoje, todėl statybą leidžiančiuose dokumentuose turi būti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prie AM suderinimas. Neįgyvendinus minėtų reikalavimų palikti atsakovės priešieškinį nenagrinėtą vien tuo pagrindu, kad naujoji Statybos įstatymo redakcija numato galimybę šalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant, teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismas nurodo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo atveju dėl blogos statinio būklės buvo pradėti savavališkos statybos darbai, tačiau, atsakovės nuomone, LR teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta LR statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose. Todėl, net statiniui esant blogos būklės, bet kokie statybos darbai turi būti pradėti ir vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Pagal ginčo Akto ir Įsakymo surašymo metu galiojusias teisės aktų nuostatas statinio rekonstravimu buvo laikoma statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę (Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5625; 2003, Nr. 104-4649; 2003, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 143-5175; 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127) 2 str. 18 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - Reglamentas), patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372, redakcija, galiojusi nuo 2004-04-07 iki 2010-01-01), 9 p., kuriame nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Pagal minėto Reglamento, galiojusio ginčijamų aktų priėmimo metu, nuostatas naują kokybę esamas statinys įgaudavo (kas buvo prilyginama statinio rekonstrukcijai), kai būdavo atliekamas bet kuris iš 9 punkte nurodytų darbų, tame tarpe pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys (9.6 p.); pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis (9.7.p.); iš esmės pakeičiama fasadų (vieno ar kelių) išvaizda. Pagal minėto Reglamento 9.9 p. nuostatas buvo laikoma, kad fasado išvaizda pasikeičia iš esmės, kai apšiltinamas bet kuris pastato fasadas, pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila), išorinėje atitvaroje įrengiami nauji (pašalinami esami) fasado (stogo) elementai; apšiltinamas šlaitinis ar plokščiasis stogas. Kadangi ginčo atveju ir buvo atlikti Reglamento 9 punkte išvardinti kai kurie rekonstrukcijos darbai (įrengta nauja pirmo aukšto perdanga, nauja stogo konstrukcija, pakeista šlaitinio stogo danga kito tipo danga; naujai įrengtos apšiltintos mansardos patalpos virš buvusios pirties ir virš buvusios atviros terasos), kolegija pritaria atsakovei, jog pagal LR Statybos įstatymo (Žin, 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093; 2003, Nr. 123-5592; 2005, Nr. 43-1355; 2006, Nr. 116-4402) 23 str. 1 d. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 218 (Žin. 2002, Nr. 55-2203), 2 p. šiems rekonstrukcijos darbams buvo reikalingas statybos leidimas. Be to, pagal LR Statybos įstatymo (Žin, 1996, Nr. 32-788 ; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093; 2003, Nr. 123-5592; 2005, Nr. 43-1355; 2006, Nr. 116-4402) 23 str. 6 d. nuostatas, kad gautų statybos leidimą, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui turėjo pateikti statinio projektą. Vadinasi, ginčo atveju statinio - pirties rekonstrukcijos darbams atlikti ginčijamų aktų surašymo metu buvo reikalingas suderintas projektas bei statybos leidimas. Ginčo atveju ieškovė be atitinkamai suderinto projekto (derinti reikėjo su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos), statybos leidimo ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų savavališkai atliko rekonstrukcijos darbus. Pagal LR Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402) 3 str. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros pavelde statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą, ir statytojas turi nustatyta tvarką išduotą statybos leidimą. To paties įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 123-5592: 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127) 20 str. 2 d. numatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklype bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153) 10 p. Ginčo atveju nustatyta, jog savavališkai rekonstruota pirtis yra ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso L. S. ir A. M.. O iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, ant kurio savavališkai rekonstruota pirtis, yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, be to, sklypui nustatytos specialios miško naudojimo sąlygos. Pagal LR specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr. 2-43), 126 p. nuostatas pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, o pagal 127 p. nuostatas vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje), o esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog rekonstrukcija atlikta pirtyje, kuri yra arčiau kaip 50 metrų (skaičiuojant nuo terasos šlaito briaunos) iki vandens telkinio kranto linijos, ir jos įregistruotas bendras plotas yra 61,11 kv. m, užstatytas plotas 90 kv. m (duomenys ištaisyti pagal raštą Nr. SK-K-225-V 2010-03-23). LR Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 12 str. nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, statybos leidimą ir kt. Ginčo atveju ieškovė, neturėdama tuo metu galiojusioje LR Statybos įstatymo redakcijoje numatyto projekto, leidimo rekonstrukcijai atlikti bei žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, po surašymo pirminio 2006-11-23 savavališkos statybos akto Nr. 8 dėl atliekamos statinio savavališkos rekonstrukcijos (kuriuo buvo konstatuota, kad nugriauta pastato stogo konstrukcija ir pirmo aukšto perdanga; montuojamos perdangos medinės sijos 20x20 cm skersmens; montuojamos stogo gegnės), toliau savavališkai atliko rekonstrukcijos darbus (įrengiant naują pirmo aukšto perdangą, naują stogo konstrukciją, naujai įrengiant apšiltintas mansardos patalpas virš buvusios pirties ir virš buvusios atviros terasos). Pažymėtina, jog pati ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog pirties stogo konstrukcija pakeista ir jog naujai uždengtas stogas (visiškai susidėvėjusią buvusią asbocementinę šiferio dangą pakeitus nauja skardine danga). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Aktas ir Įsakymas yra surašyti pagrįstai, nors dalis aplinkybių, išdėstytų Akto statinio aprašyme, ir neatitinka tikrovės (pavyzdžiui tai, kad iki rekonstrukcijos buvęs pirties užstatytas plotas 44 kv. m padidėjo iki 91 kv. m; kad buvusi atvira statinio terasa rekonstruota į apšildomas uždaras patalpas). Kolegija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kuriais vadovaudamasis konstatavo ją atlikus pirties rekonstrukciją, o ne paprastąjį statinio remontą (kurį, ieškovės teigimu, patvirtina statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 06-10/08. Kolegija pritaria atsakovei, jog atliktus pirties savavališkos rekonstrukcijos konkrečius darbus teismo posėdyje patvirtino J. B., V. K., A. D. bei dalinai patvirtino apklaustas liudytojas L. M.. Minėtas aplinkybes šioje civilinėje byloje patvirtina ir rašytiniai įrodymai: 2006-11-23 savavališkos statybos aktas Nr. 8, 2009-09-23 Aktas, 2009-10-08 Įsakymas, 2010-04-23 statinio - pirties esamos būklės I ir II aukštų schemos, kadastro žemėlapio ištrauka iš nekilnojamojo turto registro, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, ir kita šios civilinės bylos medžiaga. Vien tai, jog pati ieškovė neginčija fakto, jog yra pakeista stogo konstrukcija ir danga iš asbestcementinės į skardinę, kolegijos nuomone, neginčijamai patvirtina įvykusios rekonstrukcijos faktą. Dėl šių priežasčių kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, ieškovės atliktus darbus, atitinkančius ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Reglamento 9 p. išvardintus statybos rūšies darbus kvalifikuodama kaip statinio rekonstrukciją, ginčijamus Aktą ir Įsakymą pripažįsta teisėtais ir pagrįstais, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir priešieškinio

Nuo 2011-10-01 įsigaliojus 2010-07-02 LR Statybos įstatymo pakeitimams (Žin., 2010, Nr. 84-4401), atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas, Statybos įstatyme aprašyta keletas savavališkos statybos įteisinimo būdų per įstatymu nustatytą terminą. LR Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 24 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (LR CK 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina. LR Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 24 str. 4 d. numatyta galimybė statytojui iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CK 1.123 str. 1 d., jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad nors ieškovė šios bylos nagrinėjimo teisme metu dėl savavališkos statybos įteisinimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nebuvo kreipusis į Kaišiadorių r. savivaldybės administraciją, kolegijos nuomone, esant nepasibaigusiam Įstatymo 24 str. 4 d. nurodytam terminui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą ir įpareigoti ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip tai numatyta LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d., 9 d. Be to, pažymėtina, jog CK 4.103 str., reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir ieškovei galint šia tvarka pasinaudoti, atsakovės priešieškinis paliktinas nenagrinėtu visiškai pagrįstai (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Kolegija sutinka su atsakove, jog, remiantis LR Statybos įstatymo (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 str. ir 12 str. (t. 2, b. l. 83), ginčo atveju žemės sklypui priklausant nuosavybės teise A. M. ir L. S., o 0,0309 ha žemės sklypui esant nustatytam servitutui, kurio pagrindu ieškovei suteikta naudoti ir prižiūrėti sklype jai priklausančius statinius, ieškovė statytojo teisę rekonstrukcijos darbams galėtų įgyvendinti tik turėdama žemės sklypo savininkų raštiškus sutikimus rekonstravimo darbams ir tik tarnaujančio sklypo plote (0,0309 ha), kuriam nustatytas servitutas. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tokio sutikimo ir neturėjo, tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-666-485/2011 2011-09-29 priimto sprendimo, teismas pripažino ieškovei teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato 2L1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaišiadorių raj. Kruonio sen. (duomenys neskelbtini) k., rekonstrukciją be žemės sklypo savininkų atsakovų L. S. ir A. M. sutikimų. Tai, kad ginčo statinys yra saugomoje teritorijoje ir dėl to statybą leidžiančiuose dokumentuose turi būti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prie AM suderinimas, kolegijos nuomone, taip pat nėra kliūtimi palikti atsakovės priešieškinį nenagrinėtą. Kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentais, jog, norint statyti (rekonstruoti) pastatą, vykdyti statybos darbus vandens telkinio apsaugos juostoje, reikalinga pastato statybos (rekonstravimo) projektą suderinti su Aplinkos ministerija. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr.22-652) 127.9.1 p. reikalavimus esamose sodybose mažesniu kaip 100 metrų atstumu iki vandens telkinio gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Byloje nustatyta, kad ieškovės medinių konstrukcijų pirtis stovi vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) ežero - pakrančių apsaugos juostoje (saugoma teritorija), todėl yra būtinas pirties rekonstrukcijos projekto įvertinimas dėl neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau, kolegijos nuomone, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtas, nėra neteisėta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.