Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Albino Čeplinsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-787/2010 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams L. S., A. M. su trečiuoju asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. teismo argumentai, kad yra dalis atliktų darbų yra savavališki niekaip nesusiję su pareikštu ieškiniu. Šioje byloje yra pateiktas VŠĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame yra paneigtas savavališkos statybos faktas. Be to, dėl savavališkos statybos darbų yra užvesta ir nagrinėjama kita byla. Svarbiausia yra tai, kad šioje byloje buvo pateiktas įsiteisėjęs 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo yra atmestas atsakovų ieškinys dėl įpareigojimo ieškovę nugriauti neva savavališkai statomą statinį. Šioje byloje konstatuotos aplinkybės dėl to, kad statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Todėl šių aplinkybių šioje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 str.);

4. ieškovė, kaip vienu iš svarbiausiu apeliacinio skundo argumentu nurodo įsiteisėjusį 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo yra atmestas atsakovų ieškinys dėl įpareigojimo jos nugriauti savavališkai statomą statinį. Byloje konstatuotos aplinkybės dėl to, kad statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, todėl šių aplinkybių nereikia įrodinėti CPK 182 straipsnio 2 dalies prasme. Šiuo atžvilgiu akivaizdu, kad ieškovė neteisingai supranta ir interpretuoja apeliacinio teismo sprendimą, norėdama pateikti, kad teismas, atmesdamas ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti, neva, savavališkai statomą statinį, išsprendė ir statinio statybos teisėtumo klausimą. Tačiau taip nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė (šioje byloje atsakovė) neįrodė, jog dėl atsakovės atliktų statybos darbų buvo užstatytas didesnis jai priklausančio žemės sklypo plotas ir nepateikus jokių kitų argumentų, leidžiančių spręsti, jog atlikti statybos darbai turėjo neigiamos įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu CK 4.103 str. 2 d. prasme, todėl neturi reikalavimo teisės, o kartu ir teisės į ieškinio patenkinimą. Teismui nustačius šią aplinkybę, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu šalių nurodyti argumentai, susiję su atsakovės atliktų statybos darbų pobūdžiu ir jų atitikimu teisės aktų reikalavimams, niekaip neįtakoja ieškinio pagrindo pakankamumo, o kartu ir reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas dėl netinkamo ieškovo, nelaikytinas kliūtimi teisminį procesą dėl analogiško reikalavimo inicijuoti realų teisinį suinteresuotumą turinčiam arba teisės aktais viešąjį interesą ginti įgaliotam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.)i

Atsakovas nurodo, kad ieškovė pageidauja rekonstruoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą, tačiau Statybos įstatymo 2 str. 13 d. nustato, kad statyba - tai veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Tarp ieškovės ir atsakovų iškilusio ginčo nagrinėjimo teisme metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 3 str. 2 d. nustatė, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.112 str. 1 d. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Šiuo atveju Kauno apskrities viršininko 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. M.“ ieškovei nustatytas servitutas naudoti ir prižiūrėti statinius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks servitutas nesuteikia teisės būti statytoju neturint Žemės sklypo savininkų sutikimo. Tačiau nepaisant servituto turinio dar 2008 m. viduryje ieškovė nesikreipusi į atsakovus, taip pat neturėdama Statybos įstatyme numatyto projekto, leidimo rekonstrukcijai atlikti pradėjo rekonstruoti pastatą (iš esmės pakeitė jo formą, padidino užstatymo plotą). Dėl šios priežasties 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. spalio 8 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo įpareigojo ieškovę grąžinti pastatą į ankstesnę iki teisės pažeidimo buvusią būklę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėjo pagrįstos išvados, kad atlikta pastato rekonstrukcija neturint atsakovų sutikimo, laikytina žemės sklypo savininkų teisių pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-11-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams L. S., A. M. , trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl teisės pripažinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės D. V. priteista 44,15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai ( t. 2, b. l. 66-70 ). Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. V. yra poilsio namelio,126,27 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pirties, bendro 60,17 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ( t. 1, b. l. 9-11 ).1997-10-29 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities viršininko sprendimu V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 18,96 ha ploto žemę. Šio sprendimo 3 punkte ( dalyje žemės servitutai ) buvo nustatytas servitutas „ leisti D. V. naudotis 0,2070 ha žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ( t. 1, b. l. 14-15 ).2006-03-17 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų patikslinimo ( Kaišiadorių r. ) papildomai buvo nustatyti privažiavimo servitutai : 1) 1793 kv. m. ploto kelio servitutas ( tarnaujantis daiktas ), suteikiantis teisę naudotis keliu svetimų statinių naudotojams sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1640 kv. m. ploto kelio servitutą ( viešpataujantis daiktas ), suteikiant teisę naudotis keliu per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 309 kv. m. ploto servitutą ( tarnaujantis daiktas ), suteikiant teisę svetimų statinių naudotojams naudoti ir prižiūrėti sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančius statinius ( t. 2, b. l. 28 ). Žemė, ant kurios stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai, priklauso atsakovams A. M. ir L. S. ( t. 2, b. l. 26-28 ). Ieškovė pareiškė norą rekonstruoti jai priklausantį pastatą - pirtį. Tam jai reikalingas žemės savininkų, t. y. atsakovų sutikimas. Atsakovai duoti tokį sutikimą kategoriškai atsisako. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad „ žemės sklypo savininkai turi teisę neduoti sutikimo pastatų rekonstravimui – statybai, nes nustatytas servitutas gali pasibaigti žuvus viešpataujančiam daiktui. Atsakovai turi teisę laukti įstatyme numatyto viešpataujančio daikto žuvimo, nes servituto kaip daiktinės teisės turinys negali prilygti nuosavybės teisės turiniui“. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone nesutinka. Kaip nustatyta, ginčo pastatas – pirtis buvo pastatyta 1980 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 metų liepos 1 d. Įstatymas numato, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais , jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita ( CK 31 str. 1 d. ). Iš to seka, kad tie ieškovės kaip pastatų savininkės, tiek ir atsakovų nuosavybės teisės yra vienodos. LR CK 37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų , valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas numato, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai ( LR Statybos įstatymo XII skirsnio 40 str. 5 p. ). Šiame įstatyme taip pat numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai : 1) statytojas žemės sklypą , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ; 2) statytojas statinį ( jo dalį ) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais ( LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 1,3 p. ). Kaip nustatyta, ieškovė ginčo pastatą – pirtį valdo nuosavybės teise. Be to, kompetentingo organo administraciniu aktu jai yra suteiktas servitutas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pastato rekonstrukcija negalima dėl to, jog servituto turinys – naudotis ir prižiūrėti pastatus neapima pastato rekonstravimo – kapitalinio konstrukcijų pakeitimo turinio ir išeina už nustatyto servituto turinio ribų. Kaip jau minėta, ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai nėra atsakovams priklausančios žemės priklausiniais ir jais naudojamasi, valdoma ir disponuojama nepriklausomai nuo servituto turinio. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju servituto turinys yra pakankamas įgyvendinti minėto statinio rekonstrukciją. Tai, kad ginčo pastatui – pirčiai yra būtina rekonstrukcija, patvirtina byloje esantis UAB „ Į.“ parengtas statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose konstatuota , kad pastato (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). konstrukcijos netenkina Statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1) : 2005 „ Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, o konstrukcijų techninė būklė yra saugos ribinė, gresia jų griūtis. Todėl siekiant užtikrinti tolesnę saugią pastato eksploataciją, stogo laikančias konstrukcijas būtina pakeisti ( t. 1, b. l. 28 ).

Kaip jau minėta, tam , kad būtų galima atlikti ginčo pastato rekonstrukciją, būtinas atsakovų sutikimas. Atsakovai tokio sutikimo ieškovei neduoda. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ( LR Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003 ). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato rekonstrukcija pakeis gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuos dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas ( LR Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-132/2009 ). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą, išsamiai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų motyvų, kuriais jie nesutinka duoti ieškovei sutikimo dėl ginčo pastato rekonstrukcijos. Byloje yra ieškovės pateiktas UAB “A.“ priešprojektinis pasiūlymas dėl ginčo pastato – pirties rekonstrukcijos ( t. 1, b. l. 19-20 ). Jame yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Taip pat nustatyta, kad 2009-08-28 ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo davimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Atsakovas A. M. į ieškovės atstovės prašymą neatsakė, o atsakovė L. S. savo 2009-09-03 rašte pareiškė, kad ji kategoriškai nesutinka duoti tokį sutikimą ( t. 1, b. l. 17-18 ). Teismo posėdyje atsakovė L. S. nurodė, kad davus sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukciją ginčo pastatui – pirčiai , bus pažeistos jos teisės, nes atlikus tokią rekonstrukciją padidės rekonstruojamos patalpos plotas ir aukštingumas bei bus užstatyta jai nuosavybės teise priklausančios žemės dalis. Teisėjų kolegija tokius atsakovė argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš jau minėto iš UAB „A.“ priešprojektinio pasiūlūlymo, jame architektas R. T. parengė pastato – pirties (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),.projektinį pasiūlymą, kurio aiškinamojoje dalyje nurodyta, kad remiantis statinio techninės būklės tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, teigiančiomis, jog pastato konstrukcijos bei apdailos medžiagos yra nusidevėję ir galimai laikančių konstrukcijų griūtis , o pastato būklė netenkina nei konstrukcinių, nei estetinių , nei priešgaisrinių ar higienos normatyviniuose aktuose keliamų reikalavimų, pateikiamos pastato rekonstravimo , nedidinant pastato aukštingumo ir pastatu užstatomo ploto sklype, priešprojektinis pasiūlymas. Tradicinės architektūros išraišką, derančią aplinkoje masteliu bei proporcijomis, keisti numatoma, būtinas tik medžiagiškumo ir koloritikos sprendimas. Esančių patalpų planinė kompozicija netenkina šiandienos rekreacinių reikalavimų, tad siūloma dalinai perplanuoti pirties pirmojo aukšto patalpas, stengiantis pagerinti patalpų funkcinius ryšius, efektyviau išnaudoti terasų plotą. Kadangi būtina keisti stogo konstrukciją, rekomenduojama supaprastinta šlaitinė stogo tūrio kompozicija, leidžianti mansardoje įrengti miegamąsias ir higienos patalpas, sutvirtinant ar keičiant laikančias konstrukcijas ( atitvaras, kolonas ), medinį perdengimą virš pirties patalpų, terasų grindų paklotą, perklojant vidaus komunikacijas ir elektros instaliaciją. Rekomenduojamos laikančio medžio konstrukcijos: tiek rąstų sienojai, tiek apšiltintas medinis karkasas su medinių fasadlenčių apdaila. Stogo dangai – keramikinės ar bituminės čerpės. Pastato eksterjerui naudoti tradicinių rusvų tonų apdailos medžiagas ( sienojų, fasadlenčių, durų, langų ar laiptų tonavimui ), komponuojant su šviesesnių šaltų tonų tinkuotomis mūro ar betono konstrukcijomis ( židinys, pamatiniai poliai. Iš viso to seka, kad atliekant ginčo pastato rekonstrukciją nebus didinamas pastato aukštingumas ar keičiamas užstatomo žemės sklypo plotas, todėl rekonstrukcija nepažeis žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

Be to, kaip matyti pirmosios instancijos teismo sprendime yra akcentuojama, kad ieškovė vykdo savavališką statybą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktai nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėtas atsakovės D. V. apeliacinis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-548/2009 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims P. V., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimu D. V. apeliacinis skundas buvo patenkintas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-06 sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį vietoj buvusios pirties , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieškinys toje dalyje atmestas. Teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė L. S. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Nežiūrint to, teismas konstatavo, kad D. V. statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ( Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-17 sprendimas civ. byloje Nr. 2A-891-343/2009, t. 1 ,b. l. 154-155 ). Be to, kaip nustatyta, dėl savavališkos statybos yra užvesta kita civilinė byla tarp tų pačių šalių , kuri nagrinėjama Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Byloje taip pat yra pateiktas 2010-03-23 VŠĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra paneigtas savavališkos statybos faktas ( t. 1, b. l. 98-103 ).

Dėl atsakovės L. S. teiginio, kad davus sutikimą ieškovei ir atlikus ginčo pastato - pirties rekonstrukciją, bus užstatyta dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės.

Teisėjų kolegija šį atsakovės argumentą pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iš varžytinių akto ir kadastro duomenų, ieškovė įsigijo pirtį su mansarda ir atvira terasa ( t. 1, b. l. 9, 33 ). Terasa nebuvo įtraukta į užstatytą plotą, tačiau ši klaida buvo ištaisyta. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo, pirties užstatymo plotas yra 90 kv. m. ( t. 1, b. l. 145-146 ). Tokiu būdu, šis atsakovės teiginys yra visiškai nepagrįstas. Iš viso to darytina išvada, kad protingai motyvuotų atsisakymų duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, nenustatyta.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą ( CPK 330 str. ). Be to, kaip nustatyta, ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukciją pagal UAB „A.“ projektinį pasiūlymą be žemės sklypo savininkų – atsakovų sutikimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad klausimą dėl to, ar šis projektinis pasiūlymas yra tinkamas , ar ne, sprendžia ne teismas, o tam priskirtos kompetentingos institucijos. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukciją be atsakovų sutikimo būtent pagal UAB „A.“ projektinį pasiūlymą, netenkintinas.

Be to, teisėjų kolegija akcentuoja tai , kad teismo leidimas ieškovei atlikti statybos ( rekonstrukcijos ) darbus be atsakovų sutikimo yra duodamas tam tikslui, kad ieškovė gautų projektavimo sąlygas ir statybos ( rekonstrukcijos ) leidimą be atsakovų sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovė yra galimas statytojas, t .y. ji neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu tapti statytoju ieškovė turės galimybę tik gavus projektavimo sąlygas ir statybos ( rekonstrukcijos ) leidimą.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes ir teisėjų kolegijai sutinkant su apeliantės. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies.

Be to, kaip matyti ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo bylinėjimosi išlaidų, t. y. paduodant ieškinį ji sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį ( t. 1, b. l. 7 ), už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei sumokėjo 420 Lt ( t. 1, b. l. 45 ), paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį ( t. 2, b. l. 77 ). Iš to seka, kad ieškovė iš viso turėjo bylinėjimosi išlaidų 685 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, priimtas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d. ). Kaip matyti , ieškovė reiškė du reikalavimus, o teismas patenkino tik vieną iš jų. Todėl ieškovės turėtos ir teismo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę. Atitinkamai sumažintinos ir priteisiamos iš atsakovų išlaidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei D. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., rekonstrukciją be žemės sklypo savininkų atsakovų L. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) sutikimų.

Ieškinį dalyje dėl pripažinimo teisės vykdyti rekonstrukciją pagal UAB „ A.“ projektinį pasiūlymą, atmesti.

Priteisti iš L. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po 171,25 Lt ( vieną šimtą dvidešimt penkis litus, 25 ct ).bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai.

Priteisti iš L. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po 11,76 Lt ( vienuolika litų, 76 ct ) pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybės naudai ( pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas „ Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). .