- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-891-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- P. V., Kauno apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Julijas Kucka
Procesinio dokumento kategorijos: 30.2; 30.10; 114.4; 121.21
S PRENDIMAS
2009 m. liepos 17 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-548/2009 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims P. V., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l.3-5) ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį vietoj buvusios pirties, (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei ir jos įgaliotiems asmenims parkuoti ir važinėti autotransporto priemonėmis ieškovei priklausančio žemės sklypo teritorijoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė pagal 2005 m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjusi pusę 9,80 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 26 d. buvo įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Žemės sklype esančius pastatus, kurių naudojimui suteiktas servitutas, yra privatizavusi atsakovė. 2006 m. atsakovė, neįteisinusi žemės apie pastatus, neturėdama statybos leidimo, pradėjo statinių rekonstrukcijos darbus, naujo statinio plotas daugiau nei du kartus didesnis nei stovėjusio iki tol, pastatas didinamas užimant papildomą ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį. Darbai vykdomi (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje, statybinės medžiagos sandėliuojamos ieškovei priklausančiame sklype, teršiama ežero pakrantė. Pastatais besinaudojantys poilsiautojai automobilius parkuoja kur papuola. Už šiuos pažeidimus atsakovei ir su ja susijusiems asmenims taikyta administracinė atsakomybė, tačiau pažeidimų pasekmės nepašalintos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 37-39) atsakovė D. V. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir nurodo jokios savavališkos statybos nevykdanti, ji, atsižvelgdama į ekspertų išvadas, atliekanti paprastąjį pastato remontą, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Ieškinio argumentas, kad pastato užstatymo plotas padidėja dvigubai yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis transporto priemonėmis prieštarauja žemės sklypui nustatytam servitutui.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 34-35) tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė ieškinį patenkinti ir nurodė, kad atsakovės teisės apsiriboja nustatytais servitutais – teise naudotis keliu per ieškovei priklausantį žemės sklypą ir 309 m² ploto žemės sklypu prie atsakovei priklausančių pastatų, tačiau, savavališkai besielgdama, ji daro ieškinyje nurodytus pažeidimus, už kuriuos taikytina teisės aktuose numatyta atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu (b.l. 173-177) ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai statomą statinį vietoje buvusios pirties, bendro 60,17 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės 100 Lt žyminį mokestį ir 250 Lt atstovavimo išlaidas ieškovei bei 59,25 Lt pašto išlaidas valstybei, iš ieškovės 500 Lt atstovavimo išlaidas atsakovei bei 59,25 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nurodė, jog savavališkos statybos faktas pripažintas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nei savavališkos statybos akto, nei minėtoje byloje priimto nutarimo atsakovė neskundė, atliekamų darbų neįteisino, jų padarinių nepašalino. Nors ieškinio aplinkybė dėl padidinto pastato ploto neįrodyta, savavališkai atliktų darbų pasekmių šalinimo užtikrinimas yra būtinas. Kadangi teisės aktuose nenumatytas pastato dalies nugriovimas, šalinant savavališkos statybos pasekmes turi būti nugriaunamas visas pastatas. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovės naudojimosi servitutu pažeidimus, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo ginčo sklype važinėti autotransporto priemonėmis ir jas parkuoti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 179-181) atsakovė prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio patenkinta, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
1. Įpareigojimas nugriauti visą pastatą prieštarauja Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str., kadangi didžioji pastato, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, dalis apskritai nebuvo pakeista.
2. Teismas rėmėsi savavališkos statybos aktu ir administracinės bylos medžiaga, kur kalbama tik apie stogo konstrukcijos pakeitimus. Nurodyti aktai tegali būti pagrindu spręsti klausimą dėl stogo nugriovimo. Tiek namo pamatai, tiek jo sienos ir langai liko nepakeisti. Nepasikeitė pastato užstatymo ir vidaus plotas. Be to, administracinės bylos duomenys neturi prejudicinės galios šioje byloje.
3. Stogo remonto darbus atlikti buvo būtina dėl itin blogos jo būklės. Šie darbai nelaikytini pastato rekonstrukcija, statybos leidimas jiems atlikti nereikalingas. Teismas šių atsakovės argumentų nevertino.
4. Iš ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kaip buvo pažeisti ieškovės interesai, tuo tarpu bylą dėl viešojo intereso gynimo gali inicijuoti tik specialūs teisės aktuose nurodyti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 189-192) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ginčas byloje kilo ne dėl pastato, kurio nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu, bet dėl buvusio pastato vietoje pastatyto naujo pastato. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. M. patvirtino, jog iš senojo statinio buvo likę tik pamatai ir kaminas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog rekonstrukcija neatliekama, vertintinas kaip nepagrįstas. Atlikti geodeziniai matavimai patvirtina, jog naujojo pastato plotas - 105 m², yra dvigubai didesnis nei iki tol stovėjusios pirties. Statybos sąlygų sąvadas atsakovei nebuvo išduotas būtent dėl to, jog ji neturi teisę naudoti žemės sklypą patvirtinančių dokumentų. Ši aplinkybė taip pat patvirtina išvadą, jog rekonstrukcijos metu buvo didinamas pastato užstatymo plotas. Atsakovės teiginiai dėl atliekamų darbų priskirtinumo paprastajam remontui tėra jokiais įrodymais nepagrįstos teisės aktų citatos. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nesusijęs su ieškovės interesų apsauga, kadangi savavališkos statybos atliekamos ieškovei priklausančiame žemės sklype.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį vietoj buvusios pirties, (duomenys neskelbtini), naikintina, priimtinas naujas sprendimas, ši ieškinio dalis atmestina.
Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko teisių apsaugą ir gynimą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą CPK 330 str.).
Byloje kilo ginčas dėl statinio statybos taisyklių pažeidimų ir žemės sklypo savininko reikalavimų teisių tokių pažeidimų atžvilgiu ribų. CK 4.37 str. 1 d. pateiktoje nuosavybės teisės sąvokoje akcentuojamas savininko teisės naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti apribojimas, įpareigojantis savininką nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sietinas su nuosavybės teisių subjektų interesų pusiausvyros užtikrinimu, užkertančiu kelią galimybėms piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o kartu ir suteikiančiu teisę į teisės aktuose numatytas gynybos formas asmeniui, kurio nuosavybės teisės dėl kito asmens veiksmų buvo nepagrįstai ir neproporcingai apribotos. Ši bendro pobūdžio nuostata detalizuojama konkrečius civilinius teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose. Kai nuosavybės teisės objektui naudoti nustatomas servitutas, įstatymas numato servituto turėtojo teisę į servituto turinį, suteikiantį galimybę naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį (CK 4.112 str. 3 d.), kartu su pareiga, įgyvendinant servituto jam suteikiamas teises, nepažeisti tarnaujančio daikto savininko teisių (CK 4.113 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina statinio, esančio kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savininko teisę naudoti statinį, jį prižiūrėti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus pritaikyti jį savo poreikiams. Nuginčyti šią teisę žemės sklypo savininkas gali tik įrodydamas, jog ją įgyvendinant papildomai suvaržomos ar kitaip apribojamos žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu, jį valdyti ar juo disponuoti. Pastarąją išvadą patvirtina ir CK 4.103 str. įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių pažeidimo suteikiantis tik tiems asmenims, kurių teisės ir interesai vykdant neteisėtus veiksmus yra pažeidžiami bei Statybos įstatymo 28 str., pagal kurį teisė kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo preziumuojama tik viešąjį interesą ginančios už valstybinę statybos priežiūrą atsakingoms institucijoms ir pareigūnams. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytas apeliaciniame skunde ginčijamas motyvas, kad pats savavališkos statybos ieškovei priklausančiame žemės sklype faktas laikytinas ieškovės teisių pažeidimu, suteikiančiu teisę teismine tvarka reikalauti pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, yra nepagrįstas. Žemės sklypo savininkas laikytinas suinteresuotu, t.y. atitinkančiu CK 4.103 str. 2 d. reikalavimus, tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytu ar statomu statiniu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nekilo ginčo dėl to, jog statybos darbai buvo atliekami statiniui naudoti nustatyto servituto teritorijos ribose. Ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog jos teisės buvo pažeidžiamos tuo, jog padidėjo statiniu užstatomas ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas. Šią aplinkybę ieškovė grindė byloje esančiais geodezinių matavimų duomenimis (b.l. 75) ir nurodė, jog ankstesnis statinio plotas buvo 45 m², o dabartinis - 105 m². Šį ieškovės argumentą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (b.l. 47-57), 44 m² užėmė pirties pastatas be terasos, kuria, pagal viešojo registro duomenis, taip pat buvo užstatyta ieškovei priklausančio žemės sklypo dalis, sulyginus byloje esančius viešojo registro duomenis (b.l. 50) su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 139-143), surašytu antstolės R. S., akivaizdu, jog esamas statiniu užstatytas žemės sklypo plotas nesiskiria nuo nurodyto viešajame registre, ši aplinkybė konstatuota 2008 m. rugsėjo 11 d., t.y. vėliau, nei buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių duomenis į bylą pateikė ieškovė, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių antstolės konstatuotų faktinių aplinkybių teisingumą, t.y. neįvykdė civilinio proceso teisėje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybę, kuria remiasi. Ieškovei neįrodžius, jog dėl atsakovės atliktų statybos darbų buvo užstatytas didesnis jai priklausančio žemės sklypo plotas, nepateikus jokių kitų argumentų, leidžiančių spręsti, jog atlikti statybos darbai turėjo neigiamos įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams, darytina išvada, jog ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu CK 4.103 str. 2 d. prasme, todėl neturi reikalavimo teisės, o kartu ir teisės į ieškinio patenkinimą. Teismui nustačius šią aplinkybę, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu šalių nurodyti argumentai, susiję su atsakovės atliktų statybos darbų pobūdžiu ir jų atitikimu teisės aktų reikalavimams, niekaip neįtakoja ieškinio pagrindo pakankamumo, o kartu ir ieškinyje reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas dėl netinkamo ieškovo, nelaikytinas kliūtimi teisminį procesą dėl analogiško reikalavimo inicijuoti realų teisinį suinteresuotumą turinčiam arba teisės aktais viešąjį interesą ginti įgaliotam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo preziumavęs ieškovės teisių pažeidimą, netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 330str.). Nustačiusi, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, teisėjų kolegija, panaikinusi ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir klausimą išsprendusi iš esmės, šią ieškinio dalį atmeta.
Atsižvelgiant į tai, jog, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, buvo atmestas vienintelis pirmosios instancijos sprendimu patenkintas ieškinio reikalavimas, perskirstytinos ir iš šalių priteistinos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 100 Lt žyminio mokesčio bei 250 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei ir 59,25 Lt pašto išlaidų valstybei, iš ieškovės atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų suma didintina iki 1000 Lt (b.l. 91), valstybei priteistinų pašto išlaidų suma didintina iki 118,50 Lt. Be to, iš ieškovės atsakovei priteistinas paduodant apeliacinį skundą atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 184) ir valstybei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtos pašto išlaidos (b.l. 187).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį vietoj buvusios pirties, unikalus (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Priimti naują sprendimą, ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį vietoj buvusios pirties, (duomenys neskelbtini), atmesti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. V. priteista 100 Lt žyminio mokesčio bei 250 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei L. S. ir 59,25 Lt pašto išlaidų valstybei.
Iš ieškovės L. S. atsakovei D. V. priteistą atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumą padidinti iki 1000 Lt, valstybei priteistą pašto išlaidų sumą padidinti iki 118,50 Lt.
Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovei D. V. 128 Lt už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir valstybei 9,45 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas pašto išlaidas.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.