Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-168/2011

2011 m. balandžio 19 d. 2010 m. Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, nuteistajam A. J., gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2008-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. J. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2010-08-24 iki 2010-12-17.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. M., D. S. ir T. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., M. M. ir D. S. nuteisti už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 16 val., Panevėžyje prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą S. V. atžvilgiu, o būtent A. J. ranka spaudžiant kaklą ir laikant už burnos, M. M. su D. S. plėšdami rankinę iš S. V. rankų, tempdami S. V. per žemę ir tuo padarydami kairės plaštakos 3-čiojo piršto naginės falangos lūžį, poodines kraujosruvas kairės plaštakos 3-čiame piršte ir kairėje šlaunyje ir keliuose, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė jai priklausantį bendros 376 Lt vertės turtą, t. y. 30 Lt vertės rankinę, joje buvusią 30 Lt vertės piniginę su 156 litais, parduotuvių nuolaidų kortelėmis bendros 20 Lt vertės: ,,Maxima“ ,,Ačiū“, ,,Norfos“, vaistinių ,,Eurovaistinė“ ir ,,Camelija“; 10 Lt vertės 4 fotonuotraukas; 5 Lt vertės užrašų knygelę; 55 Lt vertės raktus; 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 5110“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su 20 Lt vertės SIM ,,Labas“ kortele; S. V. elektroninę mokėjimo priemonę-banko ,,Swedbank“ kortelę ,,Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. asmens dokumentus-LR asmens pasą, pensininko pažymėjimą.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, aiškiai išdėstė A. J. nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidė padaryto nusikaltimo požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo A. J. kaltė bei padarytos nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, laikant ją per griežta ir prašoma ją sušvelninti bei, taikant LR BK 92 str. nuostatas, atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę pasirėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktais, tačiau teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, t. y. pagarsinęs bei ištyręs byloje esančius įrodymus: A. J. asmens tapatybės kortelės kopiją, įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis apie fizinį asmenį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendžio nuorašą, Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2010-08-25 pažymą, buitinių – materialinių gyvenimo sąlygų tyrimo 2010-08-30 aktą, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus specialistės 2010-08-30 pažymą, Panevėžio (duomenys neskelbtini) mokyklos 2010-08-06 charakteristiką, Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro 2010-08-31 atsakymą į 2010-08-26 Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro užklausimą, 2010-08-30 medicininį pažymėjimą, pažymą apie A. J. padarytus administracinės teisės pažeidimus, pažymą apie A. J. asmens duomenis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-01-08 nuosprendžio kopiją, taip pat ištyręs prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus: Panevėžio (duomenys neskelbtini) mokyklos 2009-11-16 aktus Nr. 113 ir Nr. 114, 2011-04-04 pažymą apie galiojančias nuobaudas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nutartį, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus specialistės Vitalijos Kalnutienės 2011-04-04 pažymą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas A. J. už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, priėmė teisingą sprendimą.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas A. J. bausmę, vadovavosi ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius), bet ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje reglamentuotais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J., būdamas nepilnametis (iki pilnametystės trūko 23 dienų), padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą - plėšimą, kuriuo pasikėsino į svetimą nuosavybę bei asmens sveikatą, kad nusikalto būdamas anksčiau vieną kartą teistas už tokios pat nusikalstamos veikos nuosavybei – plėšimo padarymą ir ankstesniu nuosprendžiu jam, kaip nepilnamečiui (LR BK 92 str.) paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas bei, kad jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo 2008-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis, kaip nepilnametis, už vagystės padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 93 str.) bei esant jam paskirtoms auklėjamojo poveikio priemonėms. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais nepilnamečiui A. J. taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) pozityviai nepaveikė A. J., jis vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu tyčinį nusikaltimą A. J. padarė neišnykus teistumui už ankstesnės tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, todėl LR BK 27 straipsnio prasme jis laikytinas recidyvistu. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas A. J. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau formuotų A. J. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino ne tik paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į tai, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, iki suėmimo mokėsi, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, ne kartą baustas administracine tvarka, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Kadangi A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą A. J. įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Už apysunkį nusikaltimą – plėšimą be kvalifikuojančio požymio, Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas tik areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taikomą nepilnamečiams (vidurkis 3 metai 22 dienos), bausmė – laisvės atėmimas 1 metams keturiems mėnesiams, nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Priešingai nei savo skunde nurodo gynėjas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenį apibūdinančias aplinkybes, papildomai ištirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad A. J. padarė apysunkį nusikaltimą būdamas nepilnametis, iki suėmimo mokėsi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, mokymo įstaigoje - patenkinamai, taip pat ir į tai, kad yra dvi A. J. atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, todėl tą patį vertinti dar kartą nėra pagrindo. Teismas, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnį A. J. bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Taigi, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nėra pagrindo tenkinti advokato prašymo atidėti A. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 92 straipsnio taikymo klausimą, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo manyti, kad A. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl A. J. LR BK 92 str. nuostatų netaikymo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

BK 92 straipsnyje numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas: a) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; b) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikytis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009). Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (kasacinė byla Nr. 2K-437/2010 ).

A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų termino. Taigi, pirmoji bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga formaliai yra, tačiau kiti byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad yra antroji bausmės vykdymo atidėjimo taikymui būtina sąlyga. A. J. pirmu, t. y. 2008-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystės padarymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis (LR BK 93 str.), jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Po šio nuosprendžio priėmimo nepraėjus nei mėnesiui, A. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei – plėšimą (2008-02-06), už kurį 2008-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam, kaip nepilnamečiui ( LR BK 92 str.), dvejiems metams buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. A. J. plėšimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės rodo, jog A. J. nepateisino teismo, kuris jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės bei teismo, ankstesniu nuosprendžiu taikiusio jam BK 92 straipsnį, pasitikėjimo ir nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad A. J. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. buvo aktyvus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyvis. Nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe tiesiogine ir iš anksto apgalvota tyčia, siekiant smurtiniais veiksmais iš nepažįstamos pakankamai garbaus amžiaus moters (1940 m. gimimo) pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusiajai dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto – kairės plaštakos trečio piršto naginės falangos lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, vertindama nusikaltimo mechanizmą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų privertusios A. J. nusikalstamai veikti prieš jo paties valią. Kaip tik iš A. J. parodymų matyti, kad D. S. pasiūlius iš moters pagrobti rankinę, jis sumanymui pritarė, nes jam reikėjo pinigų, su bendrininkais susitarė dėl veiksmų prieš nukentėjusiąją atlikimo. Iš byloje esančios Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2010-08-25 pažymos bei apeliacinės instancijos teismui pateikto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nutarties nuorašo matyti, kad A. J. per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevykdė teismo skirto pareigojimo – tęsti mokslą. 2009-06-08 iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta charakteristika, kurioje nurodyta, kad A. J. dažnai atsisako atlikti jam pavestas užduotis, triukšmauja. Mokiniui surašyti 3 drausmės pažeidimų aktai už netinkamą elgesį pamokų metu. Tai matyti ir iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Panevėžio (duomenys neskelbtini) mokyklos 2009-11-16 aktų Nr. 113, 114. Dėl netinkamo įpareigojimo vykdymo, A. J. buvo papildomai išaiškintos teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Bausmės vykdymo atidėjimo metu A. J. padarė tris administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo taikytos administracinės nuobaudos: 2008-12-03 padarė pažeidimą, numatytą ATPK 185 str. 2 d., už kurį jam skirta 15 Lt bauda; 2010-04-25 padarė pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 4 d. , už kurį jam skirta 30 Lt bauda; 2010-04-29 padarė pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 5 d., už kurį jam skirta 35 Lt bauda. Dėl to Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nutartimi jis buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, jei jis toliau nevykdys paskirtų įpareigojimų ar darys teisės pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad A. J., galėdamas ir turėdamas laisvę judėti, į mokslą nežiūrėjo pakankamai atsakingai, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie A. J. norą įgyti vidurinį išsilavinimą yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokslą galima tęsti ir atliekant laisvės atėmimo bausmę. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus specialistės 2011-04-04 pažymos matyti, kad A. J. į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas nebuvo. Nuo 2008-11-19 įrašytas į policiją dominančių vaikų informacijos kartoteką, vadovaujantis 2008-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jam kaip nepilnamečiui buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams ir auklėjamojo poveikio priemonė. Paskirtus teismo įpareigojimus vykdė, tris kartus baustas administracine tvarka. Policijai žinomas iš žodinių gyventojų iš (duomenys neskelbtini) namo skundų dėl sistemingo draugų pas jį lankymosi, šiukšlinimo ir triukšmo kėlimo laiptinėje. Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės, kad A. J. yra jauno amžiaus, dėl ko jam turi būti suteikta galimybė baigti mokslus, pasitaisyti, kad visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, kas advokato nuomone rodo, jog A. J. dėl savo neigiamo elgesio padarė išvadas ir ateityje nebenusikals, kolegijos vertinimu, nėra išimtinės ir, įvertinus kartu su visuma išdėstytų aplinkybių, neduoda jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, nes turėdamas jam suteiktą tokią galimybę ankstesniais nuosprendžiais, savo antivisuomeninių nuostatų nepakeitė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo A. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.