Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 14 d., 14.16 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 0,60 promilių neblaivumas (nepritaikius paklaidos). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Apeliaciniame skunde keliamas A. M. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes jo neblaivumo laipsnis nesiekia tokio, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, todėl ši administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. administracinio nusižengimo bylą, nepažeidė aptartų ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

7. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad A. M. 2024 m. gruodžio 14 d., 14.16 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 0,60 promilių neblaivumas (nepritaikius paklaidos). (duomenys neskelbtini) aktas patvirtina, jog pirmas patikrinimas alkotesteriu vyko 14.16 val., nustatytas 0,51 (įskaitant paklaidą – 0,49) promilių neblaivumo laipsnis, o antras patikrinimas alkotesteriu atliktas lygiai po 15 minučių – 14.31 val. – ir nustatytas 0,6 (įskaitant paklaidą – 0,58) promilių neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) išvados, A. M. kraujas tyrimui buvo paimtas nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu praėjus mažiau nei valandai (praėjus 39 min.). 2024 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) akte buvo padaryta išvada, jog, atlikus patikrą alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, A. M. iškvepiamame ore 15.10 val. buvo nustatytas 0,32 promilių neblaivumas, o 15.25 val. – 0,25 promilių neblaivumas. Atlikus kraujo tyrimą, (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. kraujyje, paimtame 2024 m. gruodžio 14 d., 15.10 val., mažiausia koncentracija buvo 0,32 promilės etilo alkoholio. (duomenys neskelbtini) aktai patvirtina, jog tiek iškvepiamame ore pirmuoju pūtimu, tiek kraujyje buvo nustatyta ta pati alkoholio koncentracija – 0,32 promilės. Taigi, net ir atlikus medicininę patikrą, A. M. organizme alkoholio vis tik buvo rasta.

8. Pats pareiškėjas patvirtino, kad alkoholio vartojo iš vakaro. 2024 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) akte pažymėta, jog jis vakare išgėrė pakankamai didelį kiekį stipraus alkoholio – 0,4 l viskio. Taigi A. M. vis dėlto buvo vartojęs alkoholio, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad organizme alkoholio nerasta, kas leistų abejoti policijos pareigūnų alkotesterio duomenų patikimumu. Net ir praėjus tam tikram laikui, tiek iškvepiamame ore, tiek ir kraujyje buvo rasta alkoholio, be to, pakankamai didelė jo koncentracija. Taigi nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais, jog medicininės apžiūros metu gauti duomenys kelia abejonių policijos pareigūnų alkotesterio duomenų patikimumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai A. M. blaivumą tikrino alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tikrinimo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Net ir įvertinus, kad alkoholio koncentracija A. M. kraujyje ir iškvėptame ore, praėjus apie valandai laiko po pirmojo patikrinimo, sumažėjo, tai nepaneigia to, jog, A. M. sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,51 promilių (neįvertinus paklaidos) neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad kraujo ėminio rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet juos patvirtina, t. y. akivaizdu, kad A. M. tuo metu, kai buvo patikrintas alkotesteriu, buvo neblaivus, o neblaivumas praėjus beveik valandai natūraliai sumažėjo. Be to, kraujo ėminys neparodė absoliutaus A. M. blaivumo, kas keltų abejonių, o atvirkščiai, parodė tam tikrą alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri jo organizme vykstant natūraliems procesams dėsningai praėjus beveik valandai jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu.

9. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Kartu pažymėtina, kad, remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kai paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas, nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą (duomenys neskelbtini) išvadą sugretindamas su kitais įrodymais, įvertinęs, jog iš suaugusio žmogaus organizmo per 1 valandą pašalinama 0,10–0,25 promilių etilo alkoholio, rėmėsi nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai ne kartą yra pasisakę, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nors apeliaciniame skunde A. M. nurodo, jog, siekdamas pašalinti prieštaravimus, teismas turėjo paskirti (duomenys neskelbtini) ekspertizę, jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų jo blaivumą įvykio metu, jis nepateikė ir nenurodė naujų argumentų, kurie leistų spręsti dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos nebuvimo jo veiksmuose. Praktika skirti papildomas ekspertizes jau keletą metų nebėra taikoma, nes retrospektyvinė (duomenys neskelbtini) ekspertizė nepadėtų atsakyti į klausimą, ar A. M. 2024 m. gruodžio 14 d., 14.16 val., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. šiuo metu jokie nauji duomenys nebegali būti nustatyti ir surinkti, o turi būti vertinami tie įrodymai, kurie yra byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus bylos medžiagoje esančius duomenis, tarp jų neįžvelgia jokių prieštaravimų, o greičiau atvirkščiai – gali konstatuoti, jog duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog įvykio metu A. M. transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus. Nors A. M. neblaivumo laipsnis nebuvo didelis, tačiau jis viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė.

11. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirodė, jog pateikti duomenys yra nepakankamai informatyvūs ar prieštaraujantys jo keliamoms versijoms, savaime nesuteikia pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apygardos teismas, patikrinęs A. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti / naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.