Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. e2A-840-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
e2A-840-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13613-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
UAB „ETD Group“
Ieškovas
UAB „Energoera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-840-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13613-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ETD Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energoera“ ieškinį atsakovui UAB „ETD Group“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 454,21 Eur skolą, 8,29 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-07-22 tarp ieškovo UAB „Energoera“ ir atsakovo UAB „ETD Group“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 125, pagal kurią vykdytojas UAB „Energoera“ įsipareigojo atlikti Sutartyje numatytus darbus, o užsakovas UAB „ETD Group“ juos priimti ir tinkamai už juos atsiskaityti. Ieškovas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai, Sutartyje nustatytais terminais – atliko darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose – faktūrose. Atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo nepateikė, dalį lėšų už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras pervedė, tačiau liko skolingas už papildomus darbus 1 454,21 Eur. Pažymi, kad ieškovas taip pat atsakovui atliko Sutartyje numatytus darbus ir papildomus darbus pagal užsakovo UAB „RETAL Lithuania“ nurodymus. Atsakovas ne kartą buvo ragintas atsiskaityti, tačiau vengia tai padaryti. Remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu prašo teismo priteisti ieškovui 1 454,21 Eur skolos sumą iš atsakovo. Atsakovas UAB „ETD Group“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu pagal 2014-07-22 sudarytą rangos sutartį yra visiškai atsiskaitęs. Pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė papildomi rangos darbai, dėl kurių nebuvo pasirašyta sutartis, o buvo taikomos anksčiau pasirašytos rangos sutarties nuostatos, tačiau numatant kitus darbų atlikimo terminus. Paaiškino, kad papildomi darbai, kurie susiklostė tarp atsakovo ir ieškovo, buvo suskirstyti į du etapus, kur pirmuoju etapu (laikotarpiu) ieškovas atliko prisiimtus darbus ir už šiuos darbus buvo taip pat atsiskaityta. Tačiau prasidėjus darbų antrajam etapui, ieškovas darbų nebevykdė, į atsakovo raginimus vykdyti darbus ieškovas nereagavo tinkamai, todėl antrojo etapo darbus atliko atsakovo įdarbintas darbuotojas. Ieškovas, būdamas nesąžininga ir neatsakinga įmonė, prisiėmė antrojo etapo darbų atlikimo nuopelnus sau ir nepagrįstai reikalauja atmokėti už darbus, kurių neatliko. Prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.Ieškovo UAB „Energoera“ atstovė A. M. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. nurodė, kad reikalavimo suma yra 1 454,33 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „ETD Group“ 1 454,33 Eur skolą, 8,29 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Energoera“ naudai.Teismas nustatė, kad ieškovas, atlikęs jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbus parengė darbų priėmimo – perdavimo aktą bei pardavimo sąskaitą ir išsiuntė atsakovui registruotu laišku 2014-11-19, dokumentai atsakovo buvo atsiimti 2014-11-24. Pažymėjo, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo atliktų darbų aktais, turėjo pareigą juos ginčyti, todėl jam teko pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau to atsakovas nedarė. Taip pat tai, kad atsakovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė ieškovui pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, leido teismui daryti išvadą, jog darbų atlikimo ir perdavimo terminas ieškovo nebuvo praleistas. Nustatyta, kad 2014-12-31 ieškovas su atsakovu suderino tarpusavio skolas ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte matosi atsakovo ginčijama suma; šalis, nesutinkanti su tokiu įrodymu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti nurodytus skaičiavimus. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina šalis susitarus būtent dėl jame nurodyto reikalavimo dydžio, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius tokio teiginio įrodymus, tačiau to nepadarė.Teismas pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 str.), todėl rašytinės sutarties nebuvimas dėl papildomų rangos darbų savaime nedaro žodinę šalių sutartį negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių. Šalys neneigia, jog ginčo darbai buvo atlikti, o iš šalių ir liudytojo parodymų nustatyta, kad G. O. nuo 2014-09-15 iki 2014-12-31 dirbo ieškovo samdytoje subrangovo įmonėje UAB „Skaitmeninis kodas ir partneriai“, šis darbuotojas su kitais subrangovo įmonės darbuotojais darbus atliko iki 2014-10-31. Atsakovas G. O. įdarbino nuo 2014-11-03 iki 2014-12-22, t. y. kai papildomi jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbai jau buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad nors tam tikrų abejonių dėl konkrečių darbų atlikimo teismui išliko, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leido manyti esant labiau tikėtina, kad ieškovui ir atsakovui susitarus dėl papildomų jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbų, jie buvo ieškovo (ieškovo pasamdyto subrangovo) atlikti remiantis šalių žodiniais susitarimais ir tikraisiais ketinimais, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas už papildomus darbus 1 454,33 Eur. Remdamasis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir yra tenkintinas.Kadangi ieškovui teisme atstovavo jo darbuotoja (juristė), teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino ieškovo atstovės prašymo priteisti 262,46 Eur atstovavimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „ETD Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atliko jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbus, už kuriuos prašė priteisti ginčo sumą.Apeliantas neprivalėjo ir negalėjo priimti ieškovo atliktų ginčo darbų, kadangi apeliantas nebuvo samdęs ieškovo atlikti ginčo darbus ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, teismas jais nesiremia. Ieškovas darbų neatliko, todėl negalėjo jų perduoti apeliantui ir dėl šių priežasčių apeliantas atsisakė pasirašyti ieškovo pasiūlytą ginčo darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pažymi, jog įstatymas nenustato imperatyvių reikalavimų, tvarkos ar procedūrų, kokiu būdu užsakovas turi ginčyti rangovo atliktų darbų aktus ir įstatymas neįpareigoja aktus ginčyti teismine tvarka. tai, kad apeliantas ginčijo minėtą ginčo darbų perdavimo aktą liudija konkliudentiniai jo veiksmai (atsisakymas mokėti, aktų nepasirašymas, rangovo informavimas).Santykyje dėl ginčo darbų tarp apelianto ir ieškovo nebuvo rangos santykių ir apelianto negalima laikyti užsakovu, o ieškovo – rangovu, kadangi ieškovas nebuvo samdomas atlikti ginčo darbus ir jis jų neatliko. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius kaip rangos santykius ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymi, jog į bylą buvo pateiktas ne skolų suderinimo aktas, kaip nurodo teismas, bet tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kas yra tik buhalterinis dokumentas, o ne sandoris, kuris sukelia teisines pasekmes jį pasirašiusiems asmenims. Pabrėžia, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas tikėtinumu, negali jame būti abejonių. Be to, atsakovas yra pateikęs į bylą galutinio darbų užsakovo UAB „RETAL Lithuania“ patvirtinimą, kad visus darbus, t. y. ir ginčo darbus atliko apeliantas. Teismas privalėjo nurodyti, kodėl nesiremia minėtu įrodymu ir kodėl jį atmeta. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Energoera“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantas teigia, kad nesamdė ieškovo ginčo darbams atlikti, tačiau pats savo atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad tarp šalių susiklostė papildomi rangos darbai, dėl kurių nebuvo pasirašyta rangos sutartis ir pagal tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius jiems taip buvo įprasta. Kad buvo susitarimas įrodo ir apklaustų liudytojų byloje teikti parodymai bei visa kita bylos medžiaga. Apeliantas teigimu, tai, jog jis ginčijo ginčo darbų perdavimo aktą liudiją konkliudentiniai jo veiksmai (atsisakymas mokėti, aktų nepasirašymas, rangovo informavimas apie tai), tačiau atsakovas nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turėjo teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, tačiau to nedarė nei iki bylos nagrinėjimo teisme, nei nagrinėjant bylą teisme, o tylėjimas ir neveikimas, kaip teigia apeliantas – nėra tinkamo ir pagrįsto atsisakymo pasirašyti darbų aktą įrodymas. Pažymi, jog jokio informavimo nebuvo ir apeliantas jokių įrodymų, kokia forma ir aplinkybėmis informavo ieškovą apie tokį tariamą darbų ginčijimą, nepateikė.Skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, kuris surašomas kitų pirminių duomenų pagrindu ir nesvarbu, kokį pavadinimą šalys suteiktų šiam dokumentui, jis savo esme niekada netaps buhalterinės apskaitos dokumentu, taigi toks apelianto argumentas parodo, kad jis visiškai piktnaudžiauja procesu ir ignoruoja įstatymų nuostatas, kur aiškiai išaiškinta buhalterinio apskaitos dokumento prasmė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinės apskaitos dokumentu laikomas dokumentas, kuris patvirtina ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį. Tarp šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra tiesiogiai keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydžio ir (arba) struktūros. Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio.Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo skirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesu teikiant apeliacinį skundą dėl 2016-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kadangi apeliantas akivaizdžiai suvokdamas, neteikdamas jokių svarių argumentų, formaliai skundžia teismo nutartį ir taip ilgina nepagrįstai procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas nebuvo samdęs ieškovo, t.y. nebuvo užsakęs ginčo darbų. Šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams. Atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų ir tarp šalių susiklostė papildomų darbų rangos santykiai. Atsakovas ieškinį prašė atmesti ne dėl to, kad darbų neužsakė, bet dėl to, kad ieškovas jų nevykdė. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto argumentai, kad jis ginčo darbų neužsakė, atmetami. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesant įrodymų konstatavo, jog ieškovas UAB „Energoera“ atliko jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas, kad ginčo darbus atliko ieškovas, grindė tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2014-07-22 rangos darbų sutartis Nr. 125. Vykdant sutartinius santykius, šalys lygiagrečiai susitarė dėl dviejų etapų papildomų darbų. 2014-09-23 ieškovui pabaigus papildomų darbų pirmo etapo darbus buvo šalių pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2014/EE0923-1 ir išrašyta pardavimo sąskaita serija EE Nr. 0000007, kuri pilnai apmokėta buvo 2014-11-07. 2014-11-03 buvo parengtas priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2014/EE1103-1 ir išrašyta pardavimo sąskaita faktūra serija EE Nr. 0000030 už 1 454,33 Eur. 2014-11-03 pardavimo sąskaita ir darbų atlikimo priėmimo-perdavimo aktas bei lydintis raštas, kuriame nurodoma, kad buvo atlikti papildomi darbai — jėgos ir signalinių kabelių montavimo darbai, buvo išsiųsti atsakovui registruotu laišku 2014-11-19 ir atsakovo atsiimti 2014-11-24. 2014-12-15 ieškovas pabaigė pagrindinius darbus pagal rašytinę sutartį. Atsakovas per du kartus sumokėjo sumą, atitinkančią 2014-12-15 dienos išrašytų pardavimo sąskaitų sumą 3 920,15 EUR. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas apmokėjo už pagrindinius darbus pagal rašytinę sutartį, papildomus pirmojo etapo darbus dėl, kurių šalys susitarė žodžiu, tačiau nesumokėjo už 1 454,33 Eur už papildomus antrojo etapo darbus pagal 2014-11-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2014/EE1103-1 ir sąskaitą faktūrą serija EE Nr. 0000030. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo darbus atliko atsakovo darbuotojas G. O., nes nustatė, kad minėtas asmuo pas atsakovą įsidarbino tik 2014-11-03, t.y. kai ginčo darbai jau buvo atlikti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes. 2014-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kurį pasirašė atsakovas, taip pat patvirtina, kad ieškovas darbus atliko, o atsakovas darbų atlikimo faktą pripažino, jo neginčijo ir įsipareigojo už jį sumokėti. Pažymėtina, kad 2015-02-24 atsikirsdamas į ieškovo pretenziją, atsisakymą apmokėti už ginčo darbus atsakovas grindė ne aplinkybe, kad ieškovas neatliko darbų, kaip teigia apeliaciniame skunde, bet dėl to, kad ieškovas atlikdamas darbus padarė atsakovui žalą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad iki 2015-04-16 ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovas neginčijo darbų atlikimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų įrodymu visuma patvirtina teisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo darbus atliko ieškovas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.662 str. ir 6.694 str. nuostatas ir kasacinio teismo praktiką dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Nagrinėjamu atveju, ieškovas atliko darbus, pateikė pasirašyti darbų atlikimo aktą, o atsakovas jo nepasirašė ir nenurodė jokių atsisakymo priežasčių. Atsakovo nenuosekli pozicija, nurodant skirtingas ir viena kitai prieštaraujančias atsisakymo mokėti už atliktus darbus priežastis, t.y. kad ieškovas padarė žalą (atsakyme į pretenziją), ieškovas neatliko darbų (atsiliepime į ieškinį) ir galiausiai – atsakovas neužsakė darbų ir dėl jų nebuvo susitarta (apeliaciniame skunde) patvirtina, kad atsakovas darbus atsisakė priimti be jokios pagrįstos priežasties.CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato užsakovo pareigą priimti rangovo atliktą darbą ir už jį sumokėti. Byloje nustatyta, kad ieškovas (rangovas) darbus atliko, o atsakovas (užsakovas) nepagrįstai atsisakė juos priimti ir už juos sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir apgrįstai tenkino ieškinį. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Netenkinamas ieškovo prašymai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aplinkybė, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra įstatyme nurodytų sąlygų, todėl skirti baudą nėra pagrindo.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo naudai turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė ne advokatas ir ne advokato padėjėjas, todėl tokios išlaidos nėra atlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius