- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- I-3178-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovo, Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-197 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo spręsti klausimą dėl nacionalinės vizos D išdavimo.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas nepagrįstas, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), naudojamas kaip įmonių registracijos adresas. Sprendime nuodugniai analizuojama informacija iš UAB „Ofifice Service“ interneto svetainės www.officeservice.lt., kur buvo reklamuojamos virtualaus biuro paslaugos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškina, kad Įmonės nuostatuose nurodyta veikla nevykdoma ofise ir tokia patalpa nereikalinga. Jis yra šios Įmonės savininkas ir vadovas. Tuo metu, kai Migracijos departamentas nagrinėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, buvo (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nesusisiekė nei su jo atstove Lietuvoje, nei su juo pačiu (duomenys neskelbtini), neišsiaiškino dėl jo Įmonės ofiso, ar Įmonės veikla bus vykdoma ofise.
Skunde nurodo, kad Bendrovė vykdo oficialią veiklą, moka mokesčius valstybei. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jis, kaip Įmonės vadovas ir savininkas, turi prisiimti atsakomybę už UAB „Office Service“ interneto svetainėje patalpintą reklamą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, sprendime analizuodamas pastarosios internetiniame puslapyje patalpintą reklamą, nemini jokių realių pažeidimo faktų arba neigiamų pasekmių, kilusių dėl tokios reklamos pasėkoje. Pareiškėjo manymu, sprendimas grindžiamas Migracijos departamento vedėjos subjektyviomis prielaidomis ir išvedžiojimais.
Dėl to, kad pareiškėjas kaip savo asmeninį ir įmonės elektroninio pašto adresą ir telefono numerį nurodė A. Š. elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, paaiškina, jog pastaroji yra teisininkė ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos Advokatūros advokatų padėjėjų sąrašą, dirba advokato G. L. kontoroje, savo veiklą vykdo oficialiai, moka valstybės nustatytus mokesčius.
Aiškina, kad jis privalėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl susitarė su advokato padėjėja, kad dėl operatyvumo ir patogumo susisiekti Migracijos departamento pareigūnams kaip kontaktinis telefonas bus nurodytas jos telefono numeris bei elektroninis paštas. Migracijos departamento argumentai advokato padėjėjos atžvilgiu, pareiškėjo nuomone, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais faktais. Vertina šiuos teiginius kaip trukdymą advokato padėjėjai vykdyti savo profesines pareigas ir šmeižimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja nemini nei vieno jo piktnaudžiavimo fakto. Visi sprendimo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Aiškina, kad nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „Modesta“, kurioje ketino įsidarbinti pagal darbo sutartį tolimųjų reisų vairuotoju, neturėjo galiojančios licencijos verstis krovinių vežimo veikla. Pareiškėjas tvirtina, kad pasielgė sąžiningai, paaiškino Migracijos departamento pareigūnams prašymo atsisakymo tikrąją priežastį, nes jis pats nukentėjo nuo nesąžiningo darbdavio veiksmų. Tačiau atsakovo pareigūnai apkaltino pareiškėją siekimu tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas daugkartinei nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje.
Pasak pareiškėjo, Sprendimas yra nelogiškas, jį atsakovas kaltina dėl trečiųjų asmenų veiksmų, sprendimo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, jo veiksmų ir pateiktų dokumentų esmė iškraipoma, faktiniai duomenys pritraukiami prie iš anksto suformuluotų išvadų. Pareiškėjas aiškina, kad atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas. Kadangi atsakovas atsisakė išduoti nacionalinę vizą, jis neteko galimybės dirbti savo įmonėje ir gauti pajamas iš savo veiklos.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą kaip Įmonės dalyviui ir vadovui.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą ir sąlygas bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, nustatė, jog Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 14 d., vadovu nuo tos dienos registruotas pareiškėjas. Šiuo adresu esanti 11,98 kv. m negyvenama gamybinė patalpa nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams A. Č. ir A. Č.. A. Č. dirba UAB „Office Service“, kuri, atsakovo turimais duomenimis, savo interneto svetainėje www.officeservice.lt šį adresą už užmokestį siūlo kaip įmonės registracijos adresą. Nurodo, kad registruojant kelias įmones, taikomos nuolaidos, o už atskirą mokestį suteikiama pašto administravimo paslauga. Taip pat svetainėje skelbiama informacija apie virtualaus biuro paslaugų teikimą. Nurodyta, jog paslauga taip pat skirta ir „mažoms įmonėms, kurių steigėjai gyvena užsienyje, nori suteikti klientams ir partneriams įspūdį, kad įmonė įsikūrusi ir veikia Lietuvoje“. Internetinėje svetainėje pabrėžiama, kad virtualus biuras Vilniuje padės sukurti įmonės veiklos įspūdį šiame mieste, jeigu jos steigėjai gyvena užsienyje ar kitame Lietuvos mieste, bet nori sukurti įspūdį, kad veikla vykdoma Vilniuje.
Atsakovas pažymi, kad minėtos įmonės interneto svetainėje lietuvių kalba anksčiau (Migracijos departamento duomenimis, iki 2018 m. vasario mėn.) buvo nurodoma, kad užsakant virtualaus biuro paslaugą, garantuojamas ir visiškas konfidencialumas. Ši informacija įmonės interneto svetainėje rusų ir anglų kalbomis skelbiama iki šiol. Taip pat įmonė siūlė bendradarbiavimą sudarant tarpininkavimo sutartį. Dabartiniu metu ši interneto svetainės informacija neprieinama.
Atsiliepimas
Atsakovas, nustatęs, kad buveinės adresas aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas, teigia, jog šiuo adresu esanti UAB „Office Service“ negyvenamoji gamybinė patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentui kilo pagrįstos abejonės dėl sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir plėtoti faktinę įmonės veiklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, pildydamas nustatytos formos prašymą, kaip savo asmeninį bei Įmonės nurodė A. Š. el. pašto adresą ir telefono numerį. Taip pat pažymi, kad ir 2018 m. vasario 27 d. prašyme minėtas užsienietis nurodė, kad visais klausimais dėl jo prašymo nagrinėjimo eigos kontaktuoti su A. Š.. Migracijos departamento duomenimis, A. Š. žinoma, kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Pareiškėjas, būdamas Įmonės savininku ir vadovu, visą jo vadovaujamai įmonei el. paštu siunčiamą bei telefonu gaunamą informaciją patikėjo gauti asmeniui, siejamam su įmonių steigimu ir tarpininkavimu užsieniečiams legalizavimosi tikslais. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl darbo operatyvumo ir didesnio patogumo Migracijos departamentui susisiekti atsakovo laikyti jo gynybine pozicija.
Pažymi, kad Įmonės 2018 m. vasario 26 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą kartu su pareiškėju pasirašė buhalterė R. S., tačiau Migracijos departamento Imigracijos skyriaus turimi duomenys patvirtina, kad Įmonėje ji nėra įdarbinta. R. S. pateikė 2018 m. vasario 26 d. Įmonės sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nusprendė pavesti jai neatlygintinai parengti V. L. individualios įmonės tarpinę finansinę ataskaitą. Atsakovui žinoma, kad pastaroji pilietė tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Taigi, pareiškėjas, Įmonės savininkas ir vadovas, dalį savo funkcijų pavedė atlikti asmeniui, siejamam su įmonių steigimu ir tarpininkavimu užsieniečiams legalizavimosi tikslais. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis objektyviais Migracijos departamento turimais duomenimis, yra motyvuotas ir pagrįstas.
Pasak atsakovo, visos nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o jo kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai šio siekio nepatvirtina ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys. Atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, bei konstatavo, kad siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.
Be to, atsakovas nustatė, kad minėtas užsienietis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) 2017 m. lapkričio 29 d. teikė nustatytos formos prašymą išduoti jam nacionalinę vizą ir kitus reikiamus dokumentus pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109, 66.13 papunktį.
Kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas teikė 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „Modesta“ laisvos formos prašymą Nr. 1 išduoti jam nacionalinę vizą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas į šią įmonę atvyksta dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame UAB „Modesta“ prašyme be įmonės el. pašto yra nurodytas ir A. Š. el. pašto adresas ir jos telefono numeris.
Atsakovas nustatė, kad UAB „Modesta“ neturėjo Bendrijos licencijos vežti krovinius (EBKR), suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis. Ši bendrovė neturėjo teisės užsiimti veikla, susijusia su tarptautiniu krovinių vežimu transporto priemonėmis, todėl negalėjo įdarbinti minėto užsieniečio.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas pažymi, kad 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, 2018 m. sausio 9 d. gavus minėto užsieniečio atstovaujamo asmens, t. y. advokato padėjėjos A. Š. (buvo pateikta atstovavimo sutartis) prašymą nutraukti prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis pats nukentėjo nuo nesąžiningo darbdavio veiksmų, tačiau Migracijos departamento vertinimu naujo prašymo pateikimas jau kitu pagrindu tik sustiprina Migracijos departamento padarytas išvadas, kad pareiškėjas bet kokiu atveju siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Šalies argumentai
Pažymi, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip Įmonės savininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką pagal bevizį buvimą. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog įmonės veiklai ofisas nėra reikalingas, todėl atsakovas daro išvadą, kad veikla gali būti vykdoma nuotoliniu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 25–28). Prašyme nurodo, kad jis į Lietuvą atvyksta verslo reikalais, yra Įmonės savininkas, nuosavas kapitalas sudaro 28 200 Eur, pareiškėjas įmonės veikloje dalyvauja kaip savininkas, yra įmonės direktorius. Ketina dirbti įsteigtoje įmonėje. Lietuvoje ketina būti nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 13 d. Su pareiškėju 2018 m. vasario 27 d. sudaryta darbo sutartis ir jo atlyginimas gavus vizą sieks 420 Eur. Nurodo, kad turi asmeninę sąskaitą, kurioje yra sukaupti pinigai kaip jo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje (b. l. 38–39). Su prašymu pateikė dokumentus (b. l. 40–54).
Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą kuo greičiau išnagrinėti jo prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą D, kadangi privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl prašė visais klausimais bendrauti su atstove Lietuvoje – advokato padėjėja A. Š. ir pateikė išrašą iš teisinės pagalbos sutarties (b. l. 30, 31).
Be to, R. S. 2018 m. kovo 13 d. pateikė prašymą priimti papildomus pareiškėjo dokumentus, t. y. 2018 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas, kaip Įmonės direktorius, pavedė jai neatlygintinai parengti Įmonės tarpinę finansinę atskaitą (b. l. 33–34).
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus viršininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktais atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Sprendimą atsakovas grindė tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; norėdamas gauti vizą, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas daugkartinei nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, taip pat konstatavo, kad jis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, Sprendimas akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Vizų, taip pat ir nacionalinių vizų, išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1/2014 ir kt.).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo 80 punkte numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas); su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė atvykimo tikslo ir sąlygų, galima tik įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos visumą.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai atsakovo atlikto tyrimo bei netinkamai įvertintų aplinkybių.
Visų pirma, akcentuotina, kad pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą jo asmeninis bei Įmonės el. pašto adresas ir telefono numeris nurodyti A. Š. kontaktiniai duomenys, su kuria jis prašo bendrauti. Šioje byloje nevertintini pareiškėjo skundo argumentai dėl pastarosios atstovės, kaip advokato padėjėjos, veiklos ar kompetencijos. Migracijos departamentas nustatė, kad A. Š. yra žinoma kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, kaip Įmonės savininkas ir vadovas, visą Įmonei teikimą informaciją patikėjo būtent A. Š., kuri siejama su tarpininkavimo paslaugų teikimu legalizuojant užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas teigia, kad jo vykdomam verslui nereikalingas ofisas ir jokia veikla nevykdoma ofise. Taigi, nesutiko su atsakovo vertinimu.
Pažymėtina, kad Įmonė registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 61–62). Minėta patalpa nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams A. Č. ir A. Č.. Nustatė, kad A. Č. dirba UAB „Office Service“, kuri internetiniame tinklalapyje www.officeservice.lt šį adresą už užmokestį siūlo kaip įmonės registracijos adresą. Kadangi pastarosios įmonės buveinės adresas aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas, tai sutiktina su atsakovo vertinimu, kad ji negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti. Kaip pareiškėjas vykdo veiklą virtualiai, nepaaiškino ir nedetalizavo. Taip pat atsakovas nustatė, kad R. S. yra žinoma, kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.
Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, tuo metu būdamas Įmonės savininku ir direktoriumi, dalį vadovo funkcijų pavedė atlikti kitiems asmenims, kurie, atsakovo duomenimis, siejami su įmonių steigimu ir tarpininkavimu užsieniečiams legalizavimosi tikslais.
Be to, remiantis tinklalapyje (https://rekvizitai.vz.lt/imone/v_lukashchuko_ii/juridinis-asmuo) viešai prieinama informacija, nustatyta, kad Įmonė, kaip juridinis asmuo, 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo išregistruota. Išregistravimo priežastis – likviduota juridinio asmens savininkų sprendimu.
Taigi, pareiškėjo prašyme išduoti vizą deklaruotas tikslas, kad jis atvyksta verslo tikslais kaip Įmonės savininkas ir dalyvauja Įmonės veikloje, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad pareiškėjas tik siekė atitikti formaliai Įstatyme nustatytus reikalavimus. Be to, ir jo prašyme išduoti vizą nurodyti argumentai dėl būtinybės būti Lietuvoje yra nepagrįsti. Prašymas buvo siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Taigi, tokia veikla jau nevykdoma.
Kiti Sprendime nurodyti argumentais dėl įsidarbinimo UAB „Modesta“ bei prašymo atsiėmimo tik patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas prašymas kitu pagrindu yra formalus siekis atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus vizai gauti. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir taip siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis.
Atsakovas taip pat pagrindė ir išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos migracijos politikos gairės patvirtintos 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 nustato, kad svarbiausius migracijos politikos tikslus ir principus, apibrėžti pagrindines migracijos politikos kryptis, kurios padėtų užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, ypač sprendžiant ilgalaikių struktūrinių ir kvalifikacinių darbo rinkos poreikių užtikrinimo problemas ir prisidedant prie socialinės ir ekonominės valstybės plėtros skatinimo. Minėtų gairių 22.1 papunktyje nustatyta, kad neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – ne tik vienas iš ES prioritetų, bet ir vienas iš pagrindinių nacionalinio lygio tinkamo migracijos valdymo elementų (22.1 papunktis), Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina: 22.3.1 vykdyti išankstinę neteisėtos migracijos kontrolę, efektyviai naudojant vizų išdavimo sistemą (neteisėtos migracijos rizikos vertinimas, išankstinės konsultacijos, bendradarbiavimas su Lietuvos, kitų valstybių kompetentingomis institucijomis); 22.3.2 užtikrinti efektyvią, į kintančius migracijos srautus reaguojančią, valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę – naudotis integruoto ES išorės sienų valdymo galimybėmis, didinti institucijų, saugančių valstybės sieną, vykdančių užsieniečių atvykimo į Lietuvą, buvimo joje ir išvykimo iš jos kontrolę, įgaliojimus, tobulinti jų gebėjimus naudojantis naujausių technologijų, informacinių sistemų teikiamomis galimybėmis; 22.3.3 teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
Atsižvelgus į Lietuvos migracijos politikos gairėse nustatytus tikslus bei, įvertinus atsakovo sprendime padarytas išvadas, sutiktina su atsakovo išvada, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, kadangi pareiškėjas ne vieną kartą teikė prašymus išduoti vizą vis kitais pagrindais, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis. Pareiškėjo tikslas būti Lietuvoje, įvertinus tai, kad Įmonė yra likviduota, nėra pagrįstas. Jokių kitų buvimo tikslų Lietuvoje, išskyrus verslą, pareiškėjas nenurodė.
Teismo vertinimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė pagrindus, kuriais remdamasis atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.