Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-228/2009 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo V. S. kaltės;nustatyti nepilnametės dukters G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;priteisti iš atsakovo dukters G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo 2007-08-01 iki pilnametystės;priteisti iš atsakovo dukros I. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės 2008-02-06; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – S., atsakovui – S.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Lt piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisiant gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisiant 0,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį FORD SCORPIO, v.n. (duomenys neskelbtini) bei 12000 Lt piniginį indėlį, esantį AB bankas „Hansabankas“ asmeninėje atsakovo sąskaitoje; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės;nepilnametės dukters G. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su ieškove; nepilnametės dukters G. išlaikymui nuo sprendimo priėmimo priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą, 0,28 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);ieškovei priteisti iš atsakovo 46133 Lt dydžio piniginę kompensaciją; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe automobilį FORD SCORPIO, v.n. (duomenys neskelbtini)nustatyti, kad santuokos nutrūkimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-09-01;priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo V. S. kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – S., atsakovui palikti pavardę – S.;priteisti iš atsakovo ieškovės L. S. naudai 3000 Lt moralinei žalai atlyginti;priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo sprendimo priėmimo dienos (2009-10-19) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir 9496 Lt skolą už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki sprendimo priėmimo dienos (2009-10-19); dukters G. S. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise;priteisti ieškovei: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). priteisti atsakovui: 0,24 ha ploto žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 10000 Lt indėlį.priteisti iš ieškovės L. S. atsakovo V. S. naudai 39849 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės L. S. naudai 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 432,61 Lt ieškovės turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.priteisti iš atsakovo V. S. valstybės biudžeto naudai 2724 Lt žyminio mokesčio bei 89,95 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.likusioje dalyje ieškovės L. S. ieškinį ir atsakovo V. S. priešieškinį atmesti.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nuolatinis girtavimas, jo girto keliamas triukšmas, dėl to susidaranti psichologinė įtampa, smurtas prieš žmoną ir vaikus sąlygojo šeimos iširimą. Atsakovas tokiu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir santuoka iširo dėl jo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.). Atsakovas nurodytų aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės neįrodė. Pagal CK 3.70 str. 2 d. kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, įtampos, psichologinio ir fizinio smurto ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, nuolatinę psichologinę įtampą. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog ieškovei dėl sužalojimo 2007-08-06 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl įvertintino, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu ieškovei padarė 3000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Teismas, remdamasis CK 3.67 str. 1 d. ir 2 d. netenkino atsakovas prašymo nustatyti, kad santuokos nutrūkimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-09-01. Nustatė, kad 2007-07-02 į atsakovo sąskaitą grąžinta 10000 Lt paskolos suma laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buvo nuimta atsakovo vienasmeniškai, todėl ši suma įtrauktina į dalintino turto sąrašą. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 2000 Lt indėlio, buvusio atsakovo sąskaitoje, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovė pripažino, jog iki 2007 m. balandžio mėnesio naudojosi atsakovo kortele. Pagal CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2007-08-24, atsakovas lengvąjį automobilį įsigijo 2008-01-23, be to ieškovė pripažino, kad atsakovas nusipirko šį automobilį iš banke buvusio indėlio, todėl automobilis Ford Scorpio, v.n. (duomenys neskelbtini) laikytinas asmenine atsakovo V. S. nuosavybe. Šalys santuokos metu įgijo šį turtą: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6539 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), 10000 Lt piniginį indėlį, buvusį atsakovo sąskaitoje AB bankas „Hansabankas“. Bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė 102 266 Lt (CK 3.118str.). Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl būtinumo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Spręsdamas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei natūra klausimą, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė dėl atsakovo buvo priversta palikti šeimos namus, (duomenys neskelbtini) su dviem dukromis apsigyveno nuomojamame bute, kurio išlaikymo išlaidos yra didesnės nei privataus gyvenamojo namo, be to ieškovė turi garantijas, kad bus perkelta dirbti į (duomenys neskelbtini), o atsakovas šiuo metu nedirba ir neturi realių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją, be to su ieškove nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta.

Teismas nustatė, kad šalių dukra I. S. 2008-02-06 tapo pilnametė. Ji turi visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą dukrai I. atmestas. Spręsdamas dėl nepilnametės dukros G. S. išlaikymo priteisimo, teismas nustatė, kad jos poreikiams patenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, tai yra 800 Lt dydžio suma. Šalių turtinė padėtis yra panaši, teismas santuokoje įgytą turtą padalijo abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, ieškovei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1944 Lt, ieškovė viena nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio rūpinasi ir išlaiko abi dukras, ieškovė už 2008 metus yra gavusi paramą 3153,53 Lt. Atsakovui laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1717 Lt, nors atsakovas nuo 2009-09-21 nebedirba, tai nėra pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą dukrai, nes būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, jis turi siekti turėti darbą ir gauti iš darbo pajamas, kad galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taigi ieškovės ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dalys turi būti vienodos, todėl iš atsakovo V. S. nepilnametės dukters G. išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 700 Lt, nuo 2008-01-01 – 800 Lt. Dukters G. išlaikymui kas mėnesį atsakovo teiktino išlaikymo dydis laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 turėjo sudaryti 350 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2009-10-19 – po 400 Lt kas mėnesį, šiuo laiku iš atsakovo darbo užmokesčio išlaikymui buvo pervesta 657 Lt, todėl teismas priteisė iš atsakovo 9496 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19.

Teismui konstatavus santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės, įstatymas garantuoja ieškovei teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, todėl ir bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir santuokinio turto padalijimo bei priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo:

nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės;nepilnametės dukros G. S. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dukrai G.- 5843 Lt už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19;atmesti ieškovės L. S. prašymą priteisti jai moralinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovui ir ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,28 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl 10000 litų indėlio priteisimo atsakovui.

Kitoje dalyje Utenos rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimą atsakovas prašė palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas niekada negirtavo be tikslo ir pastoviai, šeimos nepaliko, rūpinosi vaikais ir šeimos gerove, gaunamą atlyginimą atiduodavo šeimai. Tarp atsakovo ir ieškovės vyko tik žodiniai konfliktai, kurios pradėdavo ieškovė, jis ieškovės nemušė, 2005-11-30 Šilalės raj. PK teikimu įrodyta, kad atsakovas namuose tik išgerdavo ir plūsdavosi. Liudytojų parodymai yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai. Pati ieškovė paliko gyvenamąją vietą, atsakovas bandė rasti problemos sprendimą – ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), nuvyko su ja pasikalbėti ir prašė grįžti namo, tai patvirtino ir apklaustos dukros. Ieškovė nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms spręsti ir priėmė sprendimą gyventi atskirai, tuo pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės nesąžiningumą patvirtinta aplinkybės kitoje Šilalės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo- pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje ieškovė nuslėpė nuo atsakovo, kad jų santuokoje įgytas turtas (namas) buvo nuosavybės teise įregistruotas vienuolikmetės dukros I. S. vardu. Taigi santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas priteisdamas nepilnametei dukrai G. išlaikymo dydį, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausias Teismas Senatas 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga" 4.2 punkte pasisakė, kad tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Taigi teismas turėjo vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį. Atsakovo esama turtinė padėtis nėra lygiavertė ieškovės: atsakovas nuo 2009-09-21 atleistas iš darbo, neturi pragyvenimo šaltinio, šiuo metu dirba atsitiktinius darbus ir padeda ūkininkauti kaimynams, todėl pajamos nėra pastovios, o iš gaunamų lėšų gali tik minimaliai tenkinti nepilnametės dukros ir savo poreikius. Taigi atsakovas negali skirti dukros išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt, tačiau sutinka dukrai mokėti po 200 litų iki jos pilnametystės. Be to teismas priteisė iš atsakovo 9496 Lt išlaikymo įsiskolinimo dukrai G.,. už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19, nurodydamas, jog šiuo laiku ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis buvo panašus, bet nuo 2007-09-10 iki 2009-10-19 ieškovė su dukra gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, o atsakovas jiems priklausančiame name. vienas išlaikė šeimos turtą ir rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie mokamą nuomą (nes butą jai nuomojo darbdavys), ieškovė turėjo papildomų pajamų - Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktus duomenimis ieškovei už 2008 m. buvo pervesta 3 153,53 Lt, todėl ieškovės materialinė padėtis buvo geresnė. Iš atsakovo turėtų būtų priteista išlaikymo įsiskolinimo po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19, t.y. 6500 Lt, santuokos nutraukimo proceso metu buvo pervesta 657 Lt., todėl galutinis išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5843Lt.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai išsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Gyvenamojo pirmame aukšte yra 4 kambariai, po namu yra rūsys, namo antrame aukšte esančiuose dviejuose dideliuose kambariuose, įrengus radiatorius, taip pat būtų galima gyventi. Namo ir kambarių remontui reikėtų daug daugiau lėšų nei daugiabučio namo butui, todėl privataus namo išlaikymo kaštai yra didesni. Toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas natūroje dalus, bet didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam - piniginė kompensacija, reiškia CK 3.127 str. 3 d. bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.) pažeidimą. Už atsakovui priteistą 39 849 Lt piniginę kompensaciją, atsakovas negalės nusipirkti net vieno kambario buto. I. U. yra visiškai įsitvirtinusi, dukra I. ten baigė mokyklą, nepilnametė dukra G. taip pat mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių kitokių rašytinių įrodymų, kad realizuoja ketinimą grįžti gyventi į šeimos namą (duomenys neskelbtini) ar bent dirbti (duomenys neskelbtini). Teismas, žinodamas apie pasikeitusią atsakovo materialinė padėtį jam netekus darbo, dėl ko jam bus sunku sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, privalėjo vadovautis civilinėje teisėje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais ir pripažinti kiekvienam iš sutuoktinių teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, t.y. po 46133 Lt turto kiekvienam. Teismas, natūroje priteisdamas nekilnojamą turtą ieškovei, o atsakovui tik piniginę kompensaciją, pažeidė CK 3.127 str. 3 d. nustatytus reikalavimus. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises, o dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Šios bylos atveju ieškovei, liekančiai gyventi tik su nepilnamete dukra, buvo priteistas 165,63 kv. m ploto gyvenamasis namas su namų valdos žemės sklypu, tačiau racionalaus naudojimosi šiuo namu galimybės bei šio turto nuolatiniai išlaikymo kaštai neįvertinti. Be to CK 3.119 str. reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos. Teismo nurodyta aplinkybė, kad tarp šalių ginčo dėl turto vertės nėra, nepaneigia būtinybę taikyti šiame straipsnyje numatytus reikalavimus.

Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 12000 litų piniginio indėlio priteisimo. Ieškovė teisme pripažino, kad iki 2007 m. balandžio mėnesio naudojosi atsakovo banko kortele ir įrodinėjo, kad 10 000 Lt nuimti liepos mėnesį įvairiuose Lietuvos miestuose, o atsakovas tuo metu atostogavo ir su sesers sūnumi visur važinėjo, todėl šiuos pinigus nuėmė jis vienasmeniškai. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad teismui pateiktoje L. S. sąskaitos išraše nurodyta, 2007-08-06 ieškovė iš savo kortelės nuėmė 9000 Lt, kuriuos ieškovė nurodė panaudojusi namo remontui. Teismas apie šių pinigų panaudojimą nepasisakė, o vienasmeniškai nuimtais pripažino tik 10 000 Lt, buvusius atsakovo sąskaitoje. Teismas privalėjo įvertinti šias abi aplinkybes ir pripažinti, jog trūksta įrodymų dėl abiejų piniginių indėlių panaudojimo ir 10000 Lt, nuimtus iš atsakovo sąskaitos, neįtraukti į dalijamo turto balansą. Atsakovas nurodė, teismas į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali įtraukti tik realiai egzistuojantį abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantį nuosavybės teise turtą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal bylos aplinkybių visumą yra pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis viena iš įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.). Dėl pastovaus atsakovo netinkamo elgesio ieškovė su vaikais buvo priversta palikti savo gyvenamąjį namą ir išvykti į (duomenys neskelbtini). Teiginys, kad tuo ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, būtų neteisingas, nes ieškovė dėl atsakovo girtuokliavimo ir blogo elgesio su dukromis persikraustė į kitą gyvenamąją patalpą, kitame mieste, o ne paliko šeimą ir dingo. Taip pat nepagrįstas teiginys apie liudytojų subjektiškumą, pagal CPK 189str. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla, taigi ieškovė pakviesdama liudytojus nepažeidė jokių CPK numatytų reikalavimų. Teismas teisėtai, vadovaudamasis CK 3.70 str. 2 d., priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3000Lt moralinei žalai atlyginti.

Pirmos instancijos teismas pagrįstas vadovavosi šiomis nuostatomis ir nustatė, kad ieškovės prašoma 400 Lt suma kas mėnesį atitinka protingumo ir proporcingumo principus. Be to atsakovas, net ir anksčiau turėdamas nemažas pajamas, neteikė dukrai išlaikymo, todėl teko taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

(Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė buvo priversta palikti šeimos namus ir 2007 m. rugsėjo mėnesį su dukromis išvykti į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo suteiktas darbas ir kur ji su dviem tuo metu dar nepilnametėm dukrom apsigyveno nuomojamame bute, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina. Todėl Utenos rajono apylinkės teismas sprendimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priėmė pagrįstą ir argumentuotą sprendimą. Atsakovas neprieštaravo ir nepaneigė ieškovės teiginio, kad atidalinti gyvenamąjį namą nėra galimybių, bei nepateikė jokio projekto dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nustatymo.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Kadangi viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė kitų įrodymų apie turto vertę, teismas vadovavosi ieškovės pateiktais dokumentais, t.y. VĮ Registrų centro išrašais, ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Be to atsakovas apeliaciniame skunde keldamas turto vertės kainos klausimą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie prieštarautų jau byloje esantiems įrodymams.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, pirmos instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir pripažino, jog atsakovo nuolatinis girtavimas, jo girto keliamas triukšmas, dėl to susidaranti psichologinė įtampa, smurtas prieš žmoną ir vaikus, sąlygojo šeimos iširimą ir buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1d., 2 d.). Tokią pirmos instancijos teismo padarytą išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, liudytojų V. R., V. M., G. V. parodymai (T.1, b.l. 162, T.2, b.l. 75-77), atsakovo prašomo apklausti liudytojo R. K. parodymai (T.2, b.l. 115), dukters I. S., apklaustos kaip liudytojos, parodymai (T.2, b.l. 18-19), šalių nepilnametės dukters G., apklaustos dėl nuomonės, su kuriuo iš tėvų po jų santuokos nutraukimo norėtų gyventi, nurodytos aplinkybės (T.2, b.l. 17), bei Šilalės policijos komisariato 2005-11-30 teikimas dėl L. S. pareiškimo tyrimo ir 2005-11-30 atsakymas ieškovei (T.1, b.l. 6-7), Mykalo Romerio universiteto teisės medicinos instituto Tauragės poskyrio 2007-08-08 specialisto išvada Nr. G150/07(11) (T.1, b.l. 8), Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-08-01 išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (T.1, b.l. 23), Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-07-26 buities tyrimo ir apsilankymo aktai (T.1, b.l. 24-25, 29), Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-07-27 įspėjimas V. S. (T.1, b.l. 28). Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nurūko dėl ieškovės kaltės, nes ji nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms spręsti ir priėmė sprendimą gyventi atskirai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prieš tai nurodytais įrodymais įrodytą atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, be to pažymėtina, kad ieškovė išvyko gyventi atskirai neapsikentusi netinkamo, konfliktiško atsakovo elgesio bei girtavimo, be to ji išvyko ne viena, o kartu su dukromis, jomis rūpinosi ir jas viena išlaikė, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs kokią nors pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad santuoka tarp ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. pagrįstai nutraukta dėl atsakovo V. S. kaltės (LR CK 3.60 str. 2d.). Pagal CK 3.70 str. 2 d. kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.). Atsakovas neginčijo pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad nepilnametės dukters G. S. poreikiams tenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, t.y. 800 Lt dydžio, suma kas mėnesį, tačiau nesutiko su iš jo nepilnametei dukrai G. priteisto išlaikymo dydžiu ir prašė jį sumažinti. Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis nėra lygiavertė, jis nuo 2009-09-21 yra bedarbis, neturi pastovių pajamų, o ieškovės finansinės galimybės teikti išlaikymą dukrai yra didesnės. Pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas nustatė, kad abiejų tėvų padėtis bylos nagrinėjimo metu buvo panaši, nes teismas santuokoje įgytą turtą padalijo abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 1944 Lt per mėnesį, ji už 2008 metus yra gavusi paramą 3153,53 Lt, ieškovė viena nuo 2007 m. rugsėjo mėn. rūpinasi ir išlaiko abi dukras, gyvena nuomojamam bute. Atsakovas nuo 2009-09-21 nebedirba, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1717 Lt, bet byloje nėra visų duomenų apie komandiruotpinigius, jis nuo 2007 m. rugsėjo mėn. gyvena sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name, yra darbingas. Nors atsakovas šiuo metu nedirba ir negauna pastovių pajamų, bet jis yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl jo nedarbas yra laikino pobūdžio ir nesudaro pagrindo sumažinti priteistino išlaikymo dukrai dydžio. Atsakovas, kaip pareigingas ir rūpestingas tėvas, turi pareigą siekti turėti darbą ir iš gaunamų pajamų teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Sprendžiant priteisto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19 dydžio klausimą, pirmos instancijos teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiui nepilnametė dukra G. gyveno su mama (ieškove) nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ieškovės vidutinis darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 sudarė apie 1915 Lt per mėnesį, 2008 metais - apie 1966 Lt per mėnesį, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 - 1944 Lt per mėnesį. Atsakovas šiuo laiku gyveno sutuoktiniams priklausančiame name, jo vidutinis darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 sudarė apie 1238,72 Lt per mėnesį, 2008 metais - apie 1720 Lt per mėnesį, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 darbo užmokestis ir kitos pajamos vidutiniškai sudarė 1717 Lt per mėnesį. Taigi atsakovo ir ieškovės materialinė padėtis šiuo laikotarpiu buvo panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo tėvams teikiant išlaikymą savo nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė ir atsakovas neginčijo, jog nepilnametės dukters G. S. poreikiams tenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma, o laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 minimali mėnesinė alga buvo 700 Lt, nuo 2008-01-01 – 800 Lt, pirmos instancijos pagrįstai priteisė iš atsakovo dukters I. išlaikymui kas mėnesį nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 po 350 Lt kas mėnesį, nuo 2008-01-01 iki 2009-10-19 – po 400 Lt kas mėnesį.

Sprendžiant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tvarto (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė taikyti būtent pastarąjį turto padalijimo būdą, t.y. priteisti turtą vienam iš sutuoktinių, o kitam sutuoktiniui už jo turto dalį priteisti kompensaciją pinigais. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad namo antras aukštas nėra įrengtas gyventi, todėl darytina išvada, kad šalių namas nepritaikytas gyventi dviems šeimoms, todėl pripažintinas nedaliu. Pirmos instancijos teismas spręsdamas santuokoje sutuoktinių įgyto turto padalijo klausimą pagrįstai taikė abu turto padalijimo būdus ir priteisė ieškovei gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą 0,28 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui natūra 0,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt piniginė indėlį bei 39 849 Lt dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Toks turto padalijimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus (dukters G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove), sutuoktinių turtinę padėtį (atsakovas šiuo metu nedirba ir neturi realių galimybių sumokėti ieškovei piniginės kompensacijos) ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.), be to taikant šį būdą buvo nenukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo natūra (po ½ dalies) padalinti gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą ir 0,28 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: nepilnametės šalių dukters G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, ieškovė turi garantijas, kad bus perkelta dirbti pagal gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini) gyvulių supirkimo skyriaus regiono pirkimų vadovės pareigas (T.2, b.l. 7), šalių santykiai yra konfliktiški, dėl atsakovo elgesio (girtavimo ir psichologinio bei fizinio smurto) ieškovė buvo priversta išsikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas neturi atskiro įėjimo, atsakovas nepateikė jokio projekto dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai išsprendė gyvenamojo namo, tvarto, ūkinio pastato ir 0,28 ha ploto žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimą, priteisdamas juos ieškovei natūra, o atsakovui priteisdamas natūra kitą turtą (du žemės sklypus) bei kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Pagal CK 3.119 str. dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šio atveju pirmos instancijos teismas dalijamos turto vertę nustatė vadovaudamasis ieškovės pateiktuose VĮ Registrų centro išrašuose nurodytais duomenimis. Atsakovas pirmos instancijos teisme neginčijo ieškovės nurodytos turto vertės, o apeliaciniame skunde ginčydamas pirmos instancijos teismo nustatytą turto vertę, nepateikė jokių kitų duomenų, kurie paneigtų teismo nustatytą turto vertę, todėl šie atsakovo argumentai atmestini.

Pirmos instancijos teismas į santuokos metu įgyto ir dalintino turto sąrašą įtraukė 10 000 Lt indėlį, buvusį atsakovo asmeninėje sąskaitoje, kuris jį vienasmeniškai panaudojo. Atsakovas nesutiko su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, nes į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą galima įtraukti tik realiai egzistuojantį abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantį turtą, o ieškovė neįrodė, kad šią sumą atsakovas nuslėpė ar panaudojo juos asmeniniais interesais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes: 10000 Lt iš atsakovo asmeninės sąskaitos nuimti 2007 m. liepos mėnesį įvairiuose Lietuvos miestuose, nes atsakovas tuo metu atostogavo ir su sesers sūnumi važinėjo. Elektrėnuose gyvena atsakovo sesuo, o ieškovė laikotarpiu nuo 2007-05-25 iki 2007-12-31 į komandiruotes nevyko. Atsakovas nurodė, kad 10 000 Lt sumą panaudojo šeimos turto gerinimui, bet nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad 2007-07-02 į atsakovo sąskaitą grąžinta paskolos suma 10 000 Lt, kuri laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo nuimta atsakovo vienasmeniškai, todėl ji įtrauktina į dalintino turto sąrašą.

2007-08-06 ieškovė iš savo asmeninės sąskaitos nuėmė 9000 Lt sumą (T. 2, b.l. 9), kurių teismas neįtraukė į dalintino turto sąrašą ir nepripažino, kad jie buvo nuimti vienašališkai ieškovės. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime nevertino šios aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nuo asmeninės ieškovės sąskaitos nuimta 9000 Lt suma buvo panaudota šeimos interesams. Pinigai nuimti 2007-08-06, o byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2007-08-24. 2007 m. rugsėjo mėnesį ieškovė dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto prieš ją ir vaikus, nuolatinės įtampos namuose buvo priversta kartu su dviem tuo metu nepilnamečiais vaikais išsikelti į kitą miestą ((duomenys neskelbtini)) ir apsigyventi ten nuomojamame bute. Ieškovė tuo metu viena išlaikė du nepilnamečius vaikus, leido juos į mokyklą, nes dėl atsakovo kaltės ieškovė su dviem dukromis buvo priversta palikti šeimos namus, susidarė būtinos papildomos išlaidos šeimos (vaikų) poreikiams tenkinti, todėl pripažintina, kad ieškovės nuimta 9000 Lt suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai neįtraukta į dalintino turto sąrašą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus apeliacinį skundą, pagal CPK 93 str. 1 d. iš apelianto-atsakovo priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6p.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,10 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.