Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei J.Umbrasienei, atsakovui V. S., jo atstovei advokatei D.Bajorinienei, savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S.Prisčepai, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (5 b.l.), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. (14-15 b.l.). Ieškovės L. S. vardu registruotų transporto priemonių nėra (123 b.l.), atsakovo V. S. vardu registruotas automobilis FORD SCORPIO, v.n. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2008m. sausio mėnesį (123-124 b.l.). Šalių vardu įregistruotas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, 0,28 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) (125-132 b.l.). Ieškovės L. S. vardu registruoti trys žemės sklypai po nuosavybės teisių atkūrimo: 5,6 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (12 b.l.), 0,5 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (13 b.l.), 0,65 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurie yra jos asmeninė nuosavybė (17 b.l.). Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašė, taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie šalių kreditorius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei L. S. išmokėtas darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1915 Lt, 2008 metais išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1966 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1944 Lt (10, 135 b.l., I t., 4, 5, 119-124 b,l., II t.), taip pat ieškovei iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2007 metais buvo išmokėta 2790, 79 Lt dydžio paramos suma, 2008 metais – 3153,53 Lt paramos suma (127-128 b.l., II t.). Atsakovui V. S. išmokėtas darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1238,72 Lt, 2008 metais išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1720 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1717 Lt (42 b.l., I t., 6, 44, 57, 125-129 b.l., II t.)

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau nei viena iš šalių neprašė taikyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.60 str. nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vertina byloje esančius įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir pripažįsta, jog atsakovo nuolatinis girtavimas, jo girto keliamas triukšmas, dėl to susidaranti psichologinė įtampa, smurtas prieš žmoną ir vaikus sąlygojo šeimos iširimą, tai yra atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.), tokią išvadą teismui leidžia daryti ieškovės paaiškinimai, paties atsakovo paaiškinimai, liudytojų V. R., V. M., G. V. parodymai (162 b.l., It., 75-77 b.l., IIt.), atsakovo prašomo apklausti liudytojo R. K. parodymai (115 b.l., II t.), dukters I. S., apklaustos kaip liudytojos, parodymai (18-19 b.l., I It.). Šias aplinkybes nurodė ir šalių nepilnametė duktė G., apklausta byloje dėl jos nuomonės, su kuriuo iš tėvų po jų santuokos nutraukimo norėtų gyventi (17 b.l., IIt.), bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsakymas ieškovei bei teikimas dėl L. S. pareiškimo tyrimo, specialisto išvada, Vaikų teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo, apsilankymo aktų duomenys, Vaikų teisių apsaugos tarnybos įspėjimas V. S., V. S. 2007-07-30 paaiškinimas (6, 7, 8, 24, 25, 28, 29, 30 b.l., I t.), šių duomenų, kaip ir kitų ieškovės pateiktų įrodymų atsakovas nepaneigė priešingais įrodymais.

Tačiau atsakovas nurodytų aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės nepatvirtino jokiais įrodymais. Vienintelė liudytoja L. G. – atsakovo sesuo parodė (115 b.l., II t.), kad brolis pasakojo, kad jo žmona eina „laukais“ bei kad (duomenys neskelbtini) buvo kalbos, kad ieškovė turi kitą vyriškį, tai yra liudytoja nurodė, ką yra pasakojęs brolis, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių, bei nenurodė, kas konkrečiai (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie ieškovės neištikimybę. Taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo dėl to, kad ji paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Tokią išvadą teismas daro iš tų byloje esančių duomenų, kad ieškovė iš savo namų (duomenys neskelbtini) išvyko kartu su vaikais ir visą šį laiką jais rūpinasi, be to byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės išvykimą su vaikais gyventi kitur sąlygojo atsakovo nuolatinis girtavimas, psichologinė įtampa šeimoje, dėl ko ieškovė siekė apsaugoti save ir vaikus nuo galimų neigiamų pasekmių dėl susiklosčiusios padėties šeimoje.

Taigi byloje nėra nustatyti faktai, patvirtinantys, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai. Todėl atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. nutrauktina dėl atsakovo V. S. kaltės (LR CK 3.60 str. 2d..).

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. paliktina pavardė – S., atsakovui S. paliktina pavardė - S.

Pagal LR CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. LR CK 3.70 str. 2 d. neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikomos LR CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos, kur apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 str. 1 d.), o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad kiekvienas protingas žmogus rūpinasi sutuoktiniu, savo ir savo vaikų ateitimi bei šeimos išlikimu, todėl laikytina nustatyta, kad dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, girtavimo rezultate susidariusios pastovios įtampos, psichologinio ir fizinio smurto ieškovė patyrus dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, nuolatinę psichologinę įtampą, tai yra ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala).

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas. Laikytina, kad atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, nes yra visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai - (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), žala (LR CK 6.249 str.).

Spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje esanti specialisto išvada (8 b.l., I t.) patvirtina, jog ieškovei dėl sužalojimo 2007-08-06 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl vertintina, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu ieškovei padarė 3000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal LR CK 3.117str., 3.118 - 3.119str. 3.123str. nuostatas teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis, padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Turtas padalijamas pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, t. y. padalijant turtą natūra, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba į kitas svarbias aplinkybes; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ir ieškovė ir atsakovas pripažino, jog gyvendami santuokoje, įgijo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, 0,28 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6539 Lt, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokoje buvo įgytas 0,24 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantis (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovė pripažino, jog iki 2007 m. balandžio mėnesio ji naudojosi atsakovo kortele, todėl dėl 2000 Lt indėlio, buvusio atsakovo sąskaitoje pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Atsakovas automobilį FORD SCORPIO, v.n. (duomenys neskelbtini) 1990 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė 5000 Lt, prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe. Ieškovė šį automobilį prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal LR CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2007-08-24, atsakovas lengvąjį automobilį įsigijo 2008-01-23 (124 b.l., I t.), be to bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė yra pripažinusi, kad atsakovas nusipirko šį automobilį iš banke buvusio indėlio, todėl šis automobilis laikytinas asmenine atsakovo V. S. nuosavybe.

Bylos nagrinėjimo metu duomenų apie sutuoktinių asmenines ar bendras skolas nenustatyta.

Todėl laikytina nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6539 Lt, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), 10000 Lt piniginį indėlį, buvusį atsakovo sąskaitoje AB bankas „Hansabankas“.

Bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė 102266 Lt (LR CK 3.118str.).

Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, teismas atmeta ieškovės argumentus dėl būtinumo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, grindžiamus tuo, kad atsakovas visai nesirūpino dukromis, neteikė joms išlaikymo, ieškovė nuo 2007-08- mėnesio viena išlaikė abi dukras, nes ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos savarankišku pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo lygių dalių principo pagal LR CK 3.123 straipsnį, neįrodžius, kaip nurodytos aplinkybės turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui. Taip pat pažymėtina, kad teismas išsprendė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nuo 2007-08-01. Todėl teismas vertina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką santuokinio turto padalijimo klausimu, laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimas natūra yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Bylos nagrinėjimo metu abi šalys prašė priteisti kiekvienai iš jų gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), natūra. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl atsakovo V. S. kaltės, turėdama savo namus, ieškovė buvo priversta palikti šeimos namus ir 2007 m. rugsėjo mėnesį su dukromis išvykti į kitą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), tai yra ten, kur jai buvo suteiktas darbas, ir (duomenys neskelbtini) ji su dviem tuo metu dar nepilnametėm dukrom apsigyveno nuomojamame bute, tai yra ieškovė aprūpino ir aprūpina vaikus gyvenamuoju būstu, dėl visiems gerai žinomų priežasčių šiuo metu buto daugiabučiame name išlaikymo išlaidos yra didesnės nei privataus gyvenamojo namo, be to kaip nurodė ieškovė, ji bus perkelta atgal į (duomenys neskelbtini) gyvulių supirkimo skyrių į regiono pirkimų vadovės pareigas, ką patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-20 rašte (7 b.l., II t.), taigi ieškovė turi garantijas, kad bus perkelta dirbti pagal jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atsakovas šiuo metu nedirba, taigi ir neturi realių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes, nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas ieškovei V. S. (LR CK 3.127 str.3 d.) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas dalintinas taip:

gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, 0,28 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6539 Lt, esantys adresu (duomenys neskelbtini);

0,24 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), 10000 Lt vertės piniginis indėlis.

Kaip matyti ieškovei tenka turto už 90982 Lt, atsakovui tenka turto už 11284 Lt.

Kadangi ieškovei tenka turto daugiau, atsakovui iš ieškovės priteistina 39849 Lt dydžio kompensacija (LR CK 3.117str. 3d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių nepilnametė dukra G. išreiškė pageidavimą gyventi kartu su motina.

Todėl sprendžiant tokį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str.1 d., LR CK 3.3 str.1 d., VTAPĮ 4 str.1 p.).

Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius teikė išvadą nustatyti dukters G. gyvenamąją vietą kartu motina.

Siekiant užtikrinti vaikui G. S. palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaiko norą ir jo interesus, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina L. S. (LR CK 3.155 str. 2d., 3.169str. 2d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra I. S. 2008-02-06 tapo pilnametė (14 b.l., I t.). Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Asmens teisė į teismą apima teisę pradėti civilinę bylą paduodant atitinkamos formos pareiškimą teismui, taip pat teisę įgyvendinti procesines teises teismo proceso metu. Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (LR CPK 38 str. 1 d.). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (LR CPK 56 str.). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, tokio pobūdžio bylose (2009-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-285/2009). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą dukrai I. po 250 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki dukters I. pilnametystės laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

Pagal Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.

Šalių dukrai G. 2009 metais sukako 17 metų, mergaitė lanko mokyklą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių šalių dukrai G. šiuo metu yra septyniolika metų, kad atsakovas pripažino, kad dukters išlaikymui 800 Lt per mėnesį yra normali suma, vertina, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, tai yra 800 Lt dydžio suma, nes negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalinga 800 Lt dyžio suma kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą dukrai.

Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, nes teismas santuokoje įgytą turtą padalijo abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, ieškovei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1944 Lt, ieškovė viena nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio rūpinasi ir išlaiko abi dukras, ieškovė viena išlaiko ir šiuo metu pilnametę besimokančią dukrą, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, ieškovė už 2008 metus yra gavusi paramą 3153,53 Lt. Atsakovas byloje esančiais duomenimis nuo 2009-09-21 nebedirba (125 b.l., II t.), laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 atsakovui išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1717 Lt (nepilni duomenys apie komandiruottpinigius). Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nėra ta priežastis, kuriai esant, būtų pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą dukrai, nes būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, atsakovas privalo elgtis taip atsakingai ir rūpestingai siekti turėti darbą, gauti iš darbo pajamas, kad galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Todėl vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas išlaidas dukters poreikiams tenkinti, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, laikytina, kad ir ieškovės, ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dalys turi būti vienodos ir manytina, kad 1 MMA dydžio vaiko išlaikymui per mėnesį teikiama suma yra ta suma, kuri pilnai užtikrins visus vaiko poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo V. S. nepilnametės dukters G. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2007m. rugpjūčio 1 d. po 450 Lt, kas vertintina kaip susidariusios skolos priteisimas. Spręsdamas priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19 ir jos dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad laikotarpiu nuo 2007-09-10 iki 2009-10-19 ieškovė su dukra gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, atsakovas šiuo laikotarpiu gyveno sutuoktiniams priklausančiuose namuose. Ieškovei L. S. išmokėtas darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1915 Lt, 2008 metais išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1966 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 išmokėtas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1944 Lt, Atsakovui V. S. išmokėtas darbo užmokestis nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1238,72 Lt, 2008 metais išmokėtas darbo užmokestis ir kitos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1720 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 atsakovui išmokėtas darbo užmokestis ir kitos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudarė 1717 Lt. Teismas, nustatydamas šalių gautų pajamų dydį, vertina, kad ieškovo pajamas laikotarpiu nuo 2008-04 iki 2009-05 sudaro gautas darbo užmokestis ir gauti komandiruotpinigiai, kurie laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.

Laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 700 Lt, nuo 2008-01-01 – 800 Lt.

Teismas vertina, kad laikotarpiu nuo 2007-08-01 šalių turtinė padėtis taip pat buvo panaši, todėl skaičiuojant priteistiną skolą, laikytina, kad dukters I. išlaikymui kas mėnesį atsakovo teiktino išlaikymo dydis laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-01-01 turėjo sudaryti 350Lt, nuo 2008-01-01 iki 2009-10-19 – po 400 Lt kas mėnesį. Teismas, nustatydamas dukters išlaikymui priteistinos skolos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė pripažino, jog iš atsakovo darbo užmokesčio išlaikymui buvo pervesta 657 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti dukters I. išlaikymo skolą nuo 2007-08-01 po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 9496 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai G. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2009-10-19 (LR CK 3.200 str.).

Pavestina ieškovei L. S. dukters G. S. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, todėl ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaudamasis LR CPK 93 str. nuostatomis. Tokia įstatymo taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausias teismas (2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2008).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį ir likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2008-10-15 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo V. S. ieškovės L. S. naudai priteistina jos sumokėto žyminio mokesčio dalis – 100 Lt, ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurios sudaro 1500 Lt, ir kurios pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio, taip pat ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos kitos, su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos: mokesčiai VĮ Registrų centras už žemės sklypų bei statinių vertės vertės perskaičiavimą, nuosavybės teisių registravimą, kadastro duomenų bylos dublikato darymą, kuro išlaidos nuvykimui į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą (21-26, 59a-61, 126 b.l., II t.) (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.), kurios sudaro 432,61 Lt.

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, apmokėjo jį 551,71 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas 2009-05-20 teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Mokėtinas žyminis mokestis už atsakovo priešieškinį sudarytų 1496 Lt (112 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 1384 Lt (46133x3:100) už turtinio pobūdžio reikalavimą).

Ieškovei priteista turto už 51133 Lt, 3000 Lt neturtinės žalos. Taigi žyminis mokestis sudaro 1736 Lt (112 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 1624 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą, tame tarpe 100 Lt sumokėta ieškovės).

Taigi iš atsakovo V. S. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas jam buvo atidėtas, ir tai sudaro – 944 Lt (1496-552), žyminis mokestis už patenkitą ieškovės ieškinį, kuris sudaro 1636 Lt (1736-100), be to iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovė buvo atleista – už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris sudaro 144 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 87 str., 96 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo V. S. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. S. po 450 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismui sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. S. ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo V. S. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.106, dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. S. palikti pavardę – S., V. S. palikti pavardę - S.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės L. S. naudai 3000 Lt moralinei žalai atlyginti

Priteisti iš atsakovo V. S. nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo sprendimo priėmimo dienos (2009-10-19) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš atsakovo V. S. dukters G. išlaikymui 9496 Lt skolą už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2009-10-19). Nepilnametės dukters G. S. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei L. S. uzufrukto teise.

Priteisti asmeninėn ieškovės L. S. nuosavybėn: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70387 Lt, tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12580 Lt, ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1476 Lt, 0,28 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6539 Lt, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovo V. S. asmeninėn nuosavybėn: 0,24 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 392 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), 0,50 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 892 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), bei 10000 Lt indėlį.

Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovo V. S. naudai 39849 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės L. S. naudai 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 432,61 Lt ieškovės turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybės biudžeto naudai 2724 Lt žyminio mokesčio bei 89,95 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės L. S. ieškinį ir atsakovo V. S. priešieškinį atmesti.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo V. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. po 450 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimą dalyje dėl nepilnametei dukrai G. S. priteisto išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.