Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-360/2011

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00186-2010-3

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. šešių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiu I. Z. iš A. G. priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinę jėgą ir taip atimdamas galimybę priešintis, išžagino nepilnametę: 2010-04-20, apie 21.00 val., prie 47-ojo sklypo, esančio Tauro g. 7, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs nepilnametę I. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), pastūmė ją į krūmus, nukentėjusiajai nugriuvus, užgulė ją, ranka spaudė jai burną, kad ji nešauktų pagalbos, ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su I. Z. vaginaliniu būdu prieš jos valią.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 149 str. 3 d. kaip nepilnamečio asmens išžaginimą. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiosios I. Z., liudytojų L. J., I. Ž., V. M., K. U., A. S. bei S. M. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išsamūs bei nuoseklūs, taip pat įvykio vietos apžiūros bei daiktų pateikimo protokolais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3212)-IS1-3689 ir alkotesterio parodymais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios I. Z. parodymais, kuriuos patvirtina tiek kitų liudytojų parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada Nr. 140-(3212)-IS1-3689 bei daiktų pateikimo protokolai. Pažymėtina, jog nukentėjusioji, kelis kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su nuteistuoju A. G. metu bei teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir kategoriškus parodymus apie minėto įvykio aplinkybes ir parodė, kad 2010-04-20 svečiavosi pas I. Ž., kartu su ja ir nuteistuoju A. G. gėrė alų, o kai ji nusprendė eiti namo, A. G. pasisiūlė palydėti. Jiems einant, nuteistasis ją sugriebė, įkišo jai ranką tarp kojų ir pasakė, kad ji bus jo, tačiau jai pavyko ištrūkti. A. G. ją vėl pasivijo, sugriebė ir stumdamas, per prievartą paguldė ant žemės. Tada viena ranka laikė jai uždėjęs ant burnos, kad ji nešauktų, kita ranka atsegė kelnėse buvusi diržą, išplėšė kelnių sagą, atsegė užtrauktuką ir numovęs kelnes žemiau kelių, išprievartavo ją vaginaliniu būdu. 2010-05-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (b. l. 43-45, t. I) patvirtino, jog ant pateikto tirti tampono su I. Z. makšties turiniu ir apatinių kelnaičių, paimtų 2010-04-21 savanoriškų daiktų pateikimo metu, rastos spermos genotipas sutampa su A. G. genotipu, o ant tirti pateiktų I. Z. apatinių kelnaičių rasta sumaišyta spermos ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR ir šios spermos genotipas sutampa su A. G. genotipu, moters biologinių pėdsakų genotipas – su moters, kurios biologinių pėdsakų rasta ant tampono su I. Z. makšties turiniu, genotipu. Todėl minėta specialisto išvada objektyviai patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą teismui suabejoti nukentėjusiosios I. Z. parodymais.

Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentas, jog jis su I. Z. minėto įvykio išvakarėse, t. y. 2010-04-19, turėjo lytinių santykių, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tai tėra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, A. G. nurodė, jog su nukentėjusiąja I. Z. prieš kelis metus yra turėjęs lytinių santykių (b. l. 84, 88-89), jog yra anksčiau su nukentėjusiąja porą kartų turėjęs lytinių santykių nurodė ir akistatos su I. Z. metu (b. l. 93-95, t. I). O pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog su nukentėjusiąją turėjo lytinių santykių tris kartus: du kartus prieš kelis metus ir vieną kartą prieš dvi dienas iki minėto įvykio, t. y. 2010-04-18 (b. l. 185-186, t. I). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog su nukentėjusiąją lytinių santykių abipusiu noru turėjo įvykio išvakarėse, t. y. 2010-04-19. Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas bei tai, jog nukentėjusioji I. Z. kategoriškai paneigė apskritai kada nors turėjusi lytinių santykių su A. G. iki įvykio ( b. l. 187, t. I), rodo A. G. siekį išvengti po nusikaltimo padarymo kilusių neigiamų padarinių. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog lydint namo I. Z., jis pamatė atvažiuojančio automobilio šviesas ir nustojo ją lydėjęs bei grįžo atgal, atmestina kaip nelogiška ir niekuo nepagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko minėtą aplinkybę taip pat kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę versiją. Tai, jog nuteistasis nevertina savo elgesio kritiškai ir bet kokiais būdais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, rodo ir jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis, sulaikomas policijos pareigūnų po 2010-04-20 įvykusio įvykio, nebandė bėgti (b. l. 12, t. II), nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei prieš tai teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nežino kodėl bėgo nuo policijos pareigūnų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodo, jog bėgo nuo policijos pareigūnų, nes manė, jog tai nukentėjusiosios I. Z. patėvis. Todėl tokie nenuoseklūs, kintantys bei prieštaraujantys vieni kitiems nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes bei apie jo elgesį po įvykio rodo, jog A. G. tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi nuteistojo A. G. kaltė dėl nepilnamečio asmens išžaginimo yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikaltimą.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas ir naikinti ar keisti jį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.